English Lietuvių

Pasaulinė savyžudybių prevencijos diena 2013

2013 wspd cycle maz

Savižudybių prevencijos galimybės

Nėra kito tokio sudėtingo fizinio, biologinio, somatinio, psichinio, psichologinio, psichiatrinio, kultūrinio, socialinio ir dvasinio reiškinio bei bendros visuomenės sveikatos problemos, kito tokio nepaaiškinamo, beprasmio, tokio tragiško, skausmingo ir neprotingo, tokio sunkaus ir nesuvokiamo, kaip nusižudymas. Nežiūrint keleto jau nustatytų aplinkos veiksnių, mes nežinome ir negalime žinoti tikrųjų priežasčių, slypinčių už savižudybės, nes prie jos priveda visa eilė susiklosčiusių aplinkybių ir veiksnių. Dėl vienos iškilusios problemos nesižudoma, visada prie minties apie pasitraukimą iš gyvenimo veda daug biologinių, psichologinių, psichologinių-psichiatrinių, istorinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių. Vis dėlto didžiausią riziką savižudybei sudaro nediagnozuotas ir negydomas psichikos sutrikimas.

Savižudybė yra viena iš rimčiausių visuomenės sveikatos problemų. Savižudybių aukos dažnai kamuojamos psichiatrinių problemų ir psichikos sutrikimų, tarp jų ir priklausomybių, fizinių arba somatinių sunkumų, kultūrinių (socialinių, istorinių, mitologinių) ir dvasinių konfliktų. Tačiau reikia nepamiršti, kad visi šie veiksniai nebūtinai sutinkami kiekviename atvejyje ir kiekvienoje šalyje ar asmenybėje jie gali pasireikšti nevienodai, priklausomai nuo kultūrinių, politinių, dvasinių ir ekonominių charakteristikų.

 

Rizikos ir apsaugos veiksniai gali būti klasifikuojami keliais lygiais:

  1. fiziniu arba biologiniu-somatiniu, kuris apima fizines aplinkybes, genetiką, sveikatą ir ligas;
  2. psichiniu arba psichologiniu lygiu, kuris apima psichikos sveikatą, savo vertės jausmą (savivertę), gebėjimą įveikti sunkias aplinkybes, tvarkytis su emocijomis ir valdyti stresą;
  3. kultūriniu lygiu arba platesne gyvenimo aplinka, kas apima socialinį, politinį, ekologinį ir ekonominį veiksnius, kurie suteikia galimybę pasirinkti, gyvenimo kokybę;
  4. socialiniu lygiu, kuris apima interesų bendrumą ir bendravimą su kitais – šeima, draugais, bendradarbiais, platesne bendruomene, o taip pat asmens reikalingumo kitiems jausmą;
  5. dvasiniu lygiu, kuris apima tikėjimą, viltį, labdarą, gailestį ir pagalbą.

Paprastai kiekvienas žmogus yra didesnės ar mažesnės bendruomenės dalis ir tam tikrą laiko dalį praleidžia šalia kitų žmonių. Tad dėmesingumas šalia esantiesiems, krizės ar bėdos ištiktiems ir iš susidariusios situacijos negalintiems išbristi kolektyvo (šeimos, darbo, bičiulių, bendraminčių) nariams, empatija ir laiku pastebėti galimos savižudybės įspėjamieji ženklai, gebėjimas prakalbinti, išklausyti ar tiesiog pabūti šalia lemiamą akimirką gali išsaugoti neįkainojamą turtą – žmogaus gyvybę. Tad būkime dėmesingi, prieš smerkdami išklausykime, prieš atstumdami ar nusišalindami pasikalbėkime, išdrįskime ištiesti ranką net tuomet, kai jos niekas neprašo, netgi vengia. Juk kenčiančios vienatvės sienos tvirtos ir jas įveikti kartais reikia didelio tikėjimo, kantrybės, meilės artimui ir pastangų.

Jau seniai mūsų šalyje veikia ir yra tapusios įprastomis ir pasiteisinusiomis psichologinės pagalbos telefonu tarnybos. Vystantis komunikacijos priemonėms, kurioms nebūtinas bendravimas „akis į akį“, pagalbos galimybės dar labiau išsiplėtė. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) psichologai nemokamai teikia psichologinę pagalbą, konsultuodami internetu. Elektroninius laiškus galima rašyti adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba psichologų budėjimo metu kreiptis tiesiogiai skyp‘u (psichologas_rvpl). Išsami informacija apie tai RVPL tinklalapyje http://www.rvpl.lt/ . Specialistų paslaugos teikiamos psichikos sveikatos centruose visoje šalyje. Adresai skelbiami Valstybinio psichikos sveikatos centro tinklalapyje: http://www.vpsc.lt . Šiame tinklalapyje skyrelyje Savižudybių prevencija rašoma kaip atpažinti pavojų, išvardinti pagrindiniai pavojaus ženklai ir kt. naudinga informacija.

Krizės ištiktas žmogus dažniausiai netiki, kad jam kas nors gali padėti, todėl turime ne tik įtikinti apsilankyti pas specialistą, bet ir padėti jam tai padaryti. Mes galime išgelbėti žmogų, padėdami jam patekti pas psichikos sutrikimų specialistą. Ištikus krizei, nugabenkite jį į psichikos sveikatos centrą ar psichiatrijos ligoninės priėmimo skyrių . Nepalikite jo vieno, kol nebus suteikta pagalba!

Ona Davidonienė

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė