Korupcijos prevencija

Jei Valstybiniame psichikos sveikatos centre susidūrėte su korupcijos atvejais, darbuotojų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba likote nepatenkinti aptarnavimo kokybe, prašome pranešti el. p. info@vpsc.lt arba tel. +370 5 2671811. Bus reaguojama ir į anoniminius pranešimus.

Daugiau apie korupcijos prevenciją >>>

Info ASIS naudotojams

atkurimas100

 

i79rdt4931

vilkai

trans_logo

i79rdt4931

i79rdt4931

Tauragėje – apie psichikos sveikatos problemas

taurage 1Siekdama užmegzti glaudesnius kontaktus su savivaldybėmis, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija rengia apskritojo stalo diskusijas vis kituose Lietuvos miestuose. Kovo 19-ąją specialistai rinkosi Tauragės savivaldybėje.

Pranešimą apie savižudybių prevenciją skaitė VPSC Savižudybių prevencijos biuro specialistė Alma Želvienė.

Nuotr. autorė Lina Jakubauskienė

 

Problemų – apstu

Apie psichikos sveikatos priežiūrą bendruomenėje, iššūkius, problemas bei bendradarbiavimo perspektyvas kalbėjo Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkas Vaidotas Nikžentaitis. Jis pristatė susirinkusiems bendrijos veiklą, įgyvendinamas programas bei siekiamus tikslus.

Asociacija vienija apie 4 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. Tarp jų – rašytojai, filosofai, publicistai. „Žmonės, turintys psichikos negalią, gali būti labai kūrybingi. Deja, stigmos visuomenėje dar tebėra labai gajos. Darbdaviai siūlo neįgaliesiems tik didelės kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, nors, tinkamai parinkus gydymą, šie žmonės gali integruotis į visuomenę ir dirbti įvairiausius darbus“, - teigė V. Nikžentaitis. Pasak jo, JAV atlikti tyrimai paneigė stereotipą, jog žmonės, turintys psichikos negalią, labiau linkę nusikalsti. Tarp šimto sveikais laikomais žmonių nusikalstamumas buvo kur kas didesnis nei tarp tokio pat kiekio psichikos neįgaliųjų.

„Pastaruoju metu civilizuotame pasaulyje siekiama vis daugiau paslaugų teikimo neįgaliesiems funkcijų perduoti bendruomenėms, vykdyti socialinę integraciją. Deja, kol kas Lietuvoje šioje srityje nuveikta pernelyg mažai“, - kalbėjo V. Nikžentaitis.

Jo teigimu, mūsų šalyje nuolat skundžiamasi lėšų trūkumu, tačiau neįgaliesiems skiriami pinigai dažnai paskirstomi neracionaliai. „Užsienio patirtis rodo, jog daugiau lėšų skyrus bendruomenėms, išloštų visi – tiek valstybė, tiek visi žmonės. Bendruomenės paslaugos kainuoja pigiau nei institucinė globa. Deja, kol kas didžioji dalis lėšų nukeliauja globos įstaigoms išlaikyti“, - sakė V. Nikžentaitis.

Jis pristatė bendrijos vykdomus projektus, renginius: kasmetines respublikines dainų šventes, atokvėpio stovyklas, stovyklas neįgaliųjų vaikams, kalbėjo apie bendruomenės psichiatrijos principus. V. Nikžentaičio teigimu, sergančiųjų psichikos ligomis pastaruoju metu sparčiai daugėja. Lietuvoje tarp 100 tūkst. gyventojų 1263 turi psichikos sutrikimų. Gausu savižudybės atvejų, daug suvartojama alkoholio, kas taip pat turi neigiamos įtakos sveikatos gerbūviui.

„Kol kas Lietuvoje pernelyg mažai dėmesio skiriama depresijų gydymui bei savižudybių prevencijai. Esama ir problemų šeimose – tėvai pernelyg mažai bendrauja su savo vaikams. Neprižiūrėtiems vaikams vėliau kyla daug psichologinių problemų. Kaip žinia, neįgalumas vaikams daugiausia nustatomas dėl elgesio ir psichikos sutrikimų. Kas nepadaroma vaikystėje, atsiliepia vėliau“, - aiškino V. Nikžentaitis.

Pasak kalbėjusiojo, Lietuvoje itin mažai skiriama lėšų sveikatos stiprinimui ir ligų prevencijai. Olandijoje šiam tikslui vienam gyventojui skiriama 166 eurai, Lietuvoje – vos 6,80 euro. „Daug dėmesio skiriama vaistams, pernelyg mažai – psichoterapijai. Nėra paslaugų grandinės, dažnai susikoncentruojama tik į medikamentinį gydymą. Be abejo, vaistai taip pat labai svarbu, tačiau būtina plėtoti ir kitas paslaugas sergantiems psichikos ligomis“, - teigė V. Nikžentaitis.

Jis taip pat kalbėjo apie savo funkcijos tinkamai neatliekančias socialines įmones. „Šiuo metu Lietuvoje yra 150 socialinių įmonių, tačiau jose neįdarbintas nė vienas sunkią psichikos negalią turintis žmogus. Darbdaviai renkasi kuo lengvesnę negalią turinčius darbuotojus, tokiu būdu kuriamas verslas, bet ne darbo vietos neįgaliesiems“, - kalbėjo V. Nikžentaitis. Pasak jo, per metus socialinėms įmonėms skiriama 53 mln. Lt, nors neįgaliųjų problemų jos iš esmės nesprendžia.

Dar viena rimta problema – apsaugoto būsto trūkumas. „Lietuvoje apsaugoto būsto programos dar tik pradedamos įgyvendinti. Tuo tarpu tai būtų puikus būdas geriau integruoti neįgaliuosius į visuomenės gyvenimą, padėti jiems adaptuotis, gyventi bendruomenėse. Šiai problemai taip pat būtina skirti daugiau dėmesio“, - sakė V. Nikžentaitis.

 

Savižudybių prevencija

Lietuva vis dar tebepirmauja pasaulyje pagal savižudybių kiekį. Apie tai, kaip pastebėti krizę patiriantį žmogų, kaip jam padėti sudėtingoje situacijoje, kalbėjo Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro psichologė Alma Želvienė.

„Kiekvienas žmogus susiduria su skausmu, kone kiekvienas bent kartą gyvenime pagalvoja apie savižudybę, nenorą gyventi. Vieniems tos mintys praeina, kitiems – užsifiksuoja. Norėtųsi sugriauti mitą, jog, išgyvenant skausmą, pakanka pasikalbėti su draugais, psichologo pagalbos nereikia. Tačiau sudėtingais atvejais draugams žinių nepakanka, būtina specialisto, kuris geba identifikuoti problemą ir padėti ją išspręsti, pagalba“, - kalbėjo A. Želvienė.

Jos teigimu, savižudybių statistika pasaulyje – šiurpi; kas 40 sekundžių kur nors nusižudo žmogus. „Labai svarbu, kad pasirinkęs savižudybę, žmogus laiku sulauktų pagalbos. Kartais sprendimas išeiti iš gyvenimo tebūna momentinis – nevykusi akimirka, kuri nulemia žmogaus likimą“, - sakė A. Želvienė.

Psichologė pasakojo susirinkusiems, kaip atpažinti suicidinių nuotaikų apimtą žmogų, kaip rasti kelią į jo širdį, kaip bendrauti su jo artimaisiais. „Pabendravus su šeimų nariais paaiškėja, kad dažnai problemos glūdi šeimose. Artimieji vis dar nežino, kad yra tokie Psichikos sveikatos centrai, kur šeima gali gauti pagalbą. Deja, šeimos dažnai slepia, kad jų artimieji turi psichikos problemų, nenori demonstruoti, jog jų vaikui ar kitam šeimos nariui kas nors negerai, kad ligos istorijoje atsiras netinkamas įrašas. Tačiau praktika rodo, jog net lengvą depresijos formą būtina gydyti“, - teigė A. Želvienė.

Pasak psichologės, savižudybės susijusios su daugeliu dalykų – depresija, alkoholizmu, šizofrenija. Jos teigimu, žmonės turėtų įsisąmoninti, jog eiti pas psichologą ne gėda, kad psichologas padės išsiaiškinti problemas ir jas išspręsti. „Tabletė dažnai neišsprendžia žmogaus problemų. Būtina keisti gyvenimo būdą, požiūrį į aplinką. Psichologas padės žmogui būti tokiu, koks jis yra. Depresija dažniausiai susergama tada, kai darome ką nors ne taip. Ką – tai ir padeda nustatyti psichologas“, - kalbėjo A. Želvienė.

Šizofrenijos atveju būtina kalbėti su žmogumi, kad jis nuolat gertų vaistus. Nutraukus vaistų vartojimą, pasekmės gali būti neprognozuojamos. „Sergantieji šizofrenija, dažnai pasižymi itin aukštu intelektu, gali dirbti atsakingus darbus, jei jie gebės kontroliuoti savo ligą ir nuolat bendraus su specialistais“, - teigė psichologė.

Su savižudybėmis glaudžiai susijęs ir alkoholizmas. Didžioji dalis savižudžių savęs susinaikinimo aktą įvykdo būdami neblaivūs. „Kaip rodo statistika, dažniausiai žudosi vyrai, ypač – gyvenantys kaime, sulaukę vidutinio amžiaus. Priežastys – girtuokliavimas, neatsakingumas. Liūdna, kai nusižudo tie, kurie dar turi kurti gyvenimą, auginti vaikus“, - kalbėjo A. Želvienė.

Ji taip pat pristatė visuomenėje paplitusius mitus apie savižudybes, ragino dirbančiuosius su žmonėmis neprisiimti atsakomybės už kitų likimus, negraužti savęs, jei ko nors padaryti nepavyko. „Mes nesame dievai, negalime pakeisti žmonių likimo, jų ligos istorijų. Negalime būti už viską atsakingi, todėl nejauskime kaltės už tai, ko galbūt nepadarėme. Mokėkime atsipalaiduoti ir po darbo grįžti į savo gyvenimą“, - teigė A. Želvienė. Psichologė kalbėjo apie tai, kaip padėti žmogui, kurio emocinė būsena sudėtinga, kaip su juo užmegzti kontaktą, kokius žodžius jam sakyti ir kokių – ne. „Svarbiausia – leisti žmogui išsikalbėti, išsakyti savo jausmus. Reikia kalbėti apie dabartį, ne apie praeitį. Visais atvejais situaciją dera vertinti rimtai, nesakyti žmogui: „Viskas bus gerai“. Tokiu atveju žmogui gali pasirodyti, kad jo problema nevertinama rimtai. Niekada nereikia atėjusiojo pagalbos kritikuoti, nemenkinti jo problemos, žiūrėti į ją rimtai“, - kalbėjo V. Želvienė.

Jos teigimu, būtina pabandyti suprasti žmogų, atrasti stipriųjų jo pusių, kas jį galėtų sulaikyti nuo savižudybės, kas galėtų suteikti stimulą gyventi. „Tačiau jei situacija ypač sudėtinga ir žmogaus pasiryžimas itin tvirtas, būtina kviesti medikus ar policiją. Jokiu būdu negalima žmogaus palikti vieno“, - sakė A. Želvienė. Psichologė taip pat patarė susirinkusiems, kaip elgtis su psichozės būseną patiriančiu žmogumi, kurio elgesys gali būti pavojingas aplinkiniams.

 

Paslaugos bendruomenėje

Apie socialinę praktinę patirtį sprendžiant įvairias neįgaliesiems kylančias problemas pasakojo VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“ direktorė Algė Nariūnienė.

„Žmogui su psichikos negalia svarbiausia – užimtumas. Ši negalia – skaudžiausia, sergantieji psichikos ligomis dažnai paliekami likimo valiai, jų išsižada šeimų nariai. Mūsų globotiniai dažnai gyvena vieniši, itin prastomis sąlygomis“, - pasakojo A. Nariūnienė.

Ji pristatė susirinkusiems tarnybos veiklą, kalbėjo apie paslaugų neįgaliesiems plėtrą. „Šiuo metu yra šimtai žmonių, kuriems padedame. Teikiame projektus trylikai savivaldybių, Lietuvoje veikia 24 užimtumo kambariai, kur neįgalieji gauna paslaugas. Pagalba neįgaliesiems taip pat teikiama ir bendrijos patalpose“, - kalbėjo A. Nariūnienė.

Pasak jos, svarbiausia – didinti žmonių su psichikos negalia savarankiškumą, išmokyti juos tvarkytis buityje. „Atėję į užsiėmimus, neįgalieji mokosi gaminti maistą, serviruoti stalą. Taip pat jie gali išsiskalbti drabužius. Tenka juos mokyti elementarių higienos įgūdžių. Mūsų žmonės dažnai gyvena vieniši, jų pensijos mažos, stinga lėšų viskam“, - pasakojo A. Nariūnienė.

Pasak jos, neįgalieji mokomi įvairių rankdarbių, piešia, ypač mėgsta spalvinti mandalas. „Tačiau vienas iš mėgstamiausių užsiėmimų – muzikos valandėlės. Turime gerus muzikos instrumentus, mūsų žmonės mėgsta dainuoti, dalyvauti įvairiuose renginiuose. Jų teigimu, dainuodami žmonės pamiršta negalią, pasijunta tokie, kaip visi“, - aiškino A. Nariūnienė.

Be to, neįgaliesiems teikiamos biblioterapijos paslaugos, jie mokomi dirbti kompiuteriu, yra psichologas, kuris padeda įvairiais atvejais. Trys asistentai padeda tvarkytis buityje.

„Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduriame – greitieji kreditai. Įvairiais būdais bandome įtikinti kreditus teikiančias bendroves, kad jos atsižvelgtų į žmogaus negalią. Deja, sulaukiame atsakymo, kad tokiu būdu būtų ribojamos žmonių teisės. Žmonės su psichikos negalia greitųjų kreditų prisiima paūmėjus ligai, nesuprasdami, ką jie daro. Už tai po to tenka kentėti kitiems šeimos nariams“, - pasakojo A. Nariūnienė. Jos teigimu, žmonėms su psichikos negalia labai trūksta ir savarankiško gyvenimo namų. „Būna, kad neįgalieji negali likti šeimose, šeimos nebegali gyventi su turinčiuoju psichikos negalią. Tokiu atveju savarankiško gyvenimo namai būtų puiki išeitis. Kol jų nėra, neįgalieji prašosi į pensionatus, tačiau ir ten patekti – didžiulės eilės“, - teigė A. Nariūnienė.

Susirinkusieji prie apvalaus stalo taip pat diskutavo apie įvairias neįgaliųjų bei pagalbos jiems problemas. Kiekvienas pasidalijo savo darbo patirtimi, pasakojo, su kokiomis problemomis susiduria, išsakė įspūdžius apie seminarą.

„Tikimės, jog suteiktos žinios, spontaniškai kilusios diskusijos palengvins specialistų darbą bei padės išspręsti įvairias problemas, su kuriomis susiduriame“, - susitikimo rezultatus apibendrino V. Nikžentaitis.

 

Lina Jakubauskienė

Žurnalo ,,Globa“ redaktorė

 
© 2016 Valstybinis psichikos sveikatos centras. Prašome pranešti apie netikslumus.