English Lietuvių

Diskusija „Azartiniai lošimai – nuo problemos iki pagalbos“

Gegužės 22 d. Valstybinis psichikos sveikatos centras kartu su Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos organizavo diskusiją ,,Azartiniai lošimai – nuo problemos iki pagalbos”, kurioje dalyvavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depatrtamento, Švietimo ir mokslo ministerijos, Specialiosios pedsgogikos ir psichologijos centro atstovai, Vilniaus priklausomybės ligų centro, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro, Kėdainių rajono visuomenės sveikatos biuro specialistai nevyriausybinių organizacijų: Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos, VšĮ Psichikos sveikatos iniciatyva nariai.

Diskusijos tikslas – pasidalinti patirtimi apie azartinių lošimų keliamas problemas visuomenės sveikatai, paieškoti bendradarbiavimo galimybių, pateikti siūlymus dėl lošimų priklausomybės prevencijos gerinimo.

 

Vilma Andrejauskiene, Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė supažindino diskusijos dalyvius su patologinio potraukio azartiniams lošimams, kuris pripažįstamas psichikos sutrikimu, požymiais. Tuomet lošimas jau tapęs įprastu veiksmu, prarandama laiko kontrolė lošiant, atitolstama nuo šeimos, draugų, darbinės veiklos, pasikeičia asmenybės bruožai ir elgesys, išryškėja dirglumas, pyktis, kritiškumas, cinizmas, nebesvarbios tampa socialinės normos ir įstatymai, asmuo gali nusikalsti. Veiksmo tipo lošėjai dažniausiai yra vyrai, su ryškiai išreikštu Ego, linkę dominuoti, aukštu IQ( ≥120), energingi, atrodo patikimi ir mokantys įtikinėti. Dažnai jie lošti pradeda ankstyvoje paauglystėje, statydami nedideles sumas sportinėse varžybose, lošdami iš pinigų su draugais. Vengiančiojo tipo lošėjai lošimu linkę slopinti negatyvius jausmus, jiems sutrikimas vystosi lėčiau, lošia ilgai ir po nedaug. Patologinis lošimas neretai susijęs su psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant psichiką veikiančiąsias medžiagas, afektiniais, nerimo sutrikimais, suicidiniais bandymais. Asmens sveikatos priežiūros specialistams rekomenduotina į įprastinę pacientų medicininę anamnezę (apklausą) įtraukti klausimus apie požiūrį į azartinius lošimus, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą. Ne mažiau svarbus ir teisingas, pagarbus požiūris į pacientą, jo nusiskundimus, išankstinių nuostatų, įsitikinimų apie nepagydomą sutrikimą atisakymas. Jeigu problemų dėl lošimo turi nepilnametis vaikas, švietimo, visuomenės sveikatos specialistai privalo žinoti, kur jį galima nukreipti pagalbai gauti.

Oleg Mackevič, Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistas, pristatė lošimų prevencinę programą ,,Nebenoriu lošti“, kuri inicijuota 2004 m., įkurtas tinklalapis www.nebenoriu-losti.lt, tikslu padėti lošėjams ir jų artimiesiems rasti realią pagalbą bei šviesti visuomenę apie lošimų keliamas problemas, įkurta lošiančiųjų artimųjų palaikymo grupė. Priimami prašymai dėl savanoriško apsisprendimo nelošti, formą galima rasti http://www.lpt.lt/problemos-del-losimo/ užpildyti ir atnešti į Lošimų priežiūros tarnybą. Nuo 2004 m. tokių prašymų gauta 3762. Daugiausia prašymų gauta iš Vilniaus - 49 proc., 13 proc. - iš Kauno, 11 proc. - iš Klaipėdos. Net 15 proc. prašymų pateikė asmenys iki 21 metų amžiaus. Todėl būtina informuoti visuomenę apie lošimų keliamas problemas pasitelkiant socialinę reklamą, radijo laidas, spaudą, kurti ir palaikyti artimųjų paramos grupių veiklą. Lošimų bendrovės privalo teikti informaciją apie lošimų keliamą žalą. Reikalingos prevencinės programos švietimo įstaigose (paskaitos, seminarai) moksleiviams, jų tėvams ir mokytojams, itin trūksta informacijos apie lošimų keliamą žalą ir pagalbą mažesniuose miestuose. Būtent čia galėtų aktyviau prisidėti visuomenės sveikatos biurai bendradarbiaudami su tarnyba.

Egidijus Meiženis, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovas, pristatė koalicijos siūlomas priemones sprendžiant lošimų keliamas problemas: asmenims, kurie jau turi priklausomybę ir jų artimiesiems turi būti sudaryta galimybė pateikti prašymą apriboti savo lošimo galimybes pačiose lošimo įstaigose bei internetu, tikslinga sukurti vieningą duomenų bazę. Informacija apie lošimo daroma žalą ir pagalbą lošimo įstaigose turi būti gerai matoma: pateikta A2, A3 formato plakatuose ant sienų, prie baro ir kitose gerai matomose vietose. Tapatybės patikrinimas turi būti privalomas visose lošimų vietose. Atsižvelgiant į tai, kad daugėja prašymų neleisti lošti skaičius iš itin jauno amžiaus asmenų, tikslinga įteisinti draudimą lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 21 metai. Lošimų įstaigose siūloma sustiprinti saugos ir laiko suvokimą didinančias priemones: gerai matomojo vietoje turi būti laikrodis siekiant atkreipti lošėjo dėmesį ir galimai sustabdyti nuo tolimesnio lošimo. Būtina rasti lėšų prevencijos priemonėms vykdyti. Lošimų organizatoriai turėtų skirti tam tikrą procentą pajamų prevencijos priemonėms.

Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad, sprendžiant lošimų keliamas problemas, visų pirma reikėtų orientuotis į efektyvių lošimų pasiūlą mažinančių priemonių įteisinimą. Paminėta, kad analogiškai Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijai į mokyklos vidaus tvarkos taisykles bei mokymo sutartis įtraukti draudimą mokykloje ir jos teritorijoje moksleiviams turėti bei rūkyti elektronines cigaretes, įrašyti draudimą lošti bet kokios formos azartinius lošimus. Būtina vieninga probleminio lošimo prevencijos strategija.