Daugelis iš mūsų yra įpratę nuolat stebėti savo kraujospūdį, tačiau dažniausiai didžiausias dėmesys skiriamas viršutiniam (sistoliniam) skaičiui. Kai matuoklio ekrane pasirodo 140 ar 150, iškart suprantame – tai hipertenzija, reikia imtis priemonių. Tačiau ką daryti, kai situacija priešinga, ir nerimą kelia ne viršutinis, o apatinis (diastolinis) rodiklis? Pamatę skaičių 47 ar net mažiau, žmonės dažnai sutrinka. Ar tai matuoklio klaida? Ar širdis sustoja? Nors žemas apatinis kraujospūdis, mediciniškai vadinamas diastoline hipotenzija, aptariamas rečiau nei aukštas spaudimas, jis gali būti svarbus signalas apie jūsų kraujagyslių būklę ar širdies vožtuvų darbą. Kardiologai pabrėžia, kad skaičius 47 savaime nėra mirties nuosprendis, tačiau kontekstas, kuriame šis rodiklis atsiranda, yra kritiškai svarbus nustatant riziką sveikatai.
Ką iš tikrųjų parodo apatinis kraujo spaudimas?
Norint suprasti, kodėl apatinis kraujo spaudimas gali nukristi iki 47 mmHg, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką šis skaičius reiškia. Sistolinis (viršutinis) spaudimas rodo jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles širdies susitraukimo metu. Tuo tarpu diastolinis (apatinis) spaudimas rodo spaudimą arterijose tuo momentu, kai širdis ilsisi tarp dūžių ir prisipildo krauju.
Šis poilsio momentas yra gyvybiškai svarbus pačiai širdžiai. Būtent diastolės (atsipalaidavimo) metu vainikinės arterijos aprūpina širdies raumenį deguonimi prisotintu krauju. Jei diastolinis spaudimas yra pernelyg žemas, širdies raumuo gali gauti nepakankamai deguonies, net jei bendra kraujotaka organizme atrodo normali.
Ar 47 mmHg yra pavojinga riba?
Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis ir priklauso nuo paciento amžiaus, gretutinių ligų ir savijautos. Kardiologų praktikoje išskiriamos kelios situacijos:
- Jauni, sveiki žmonės ir sportininkai: Jauniems žmonėms, ypač liekno sudėjimo moterims ar ištvermės sporto atstovams, diastolinis spaudimas apie 50–60 mmHg gali būti visiškai normalus reiškinys. Jei žmogus jaučiasi gerai, neturi galvos svaigimo ir yra fiziškai aktyvus, spaudimas 47 gali būti tiesiog fiziologinė norma dėl elastingų kraujagyslių.
- Vyresnio amžiaus žmonės: Čia situacija keičiasi. Vyresniems nei 60 metų žmonėms žemas diastolinis spaudimas (mažiau nei 60 mmHg) dažnai yra susijęs su arterijų standumu ir ateroskleroze. Tai gali rodyti padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Izoliuota sistolinė hipertenzija: kai žirklės per plačios
Viena dažniausių ir pavojingiausių situacijų, kai fiksuojamas toks žemas apatinis spaudimas kaip 47, yra didelis skirtumas tarp viršutinio ir apatinio rodiklio. Pavyzdžiui, jei jūsų spaudimas yra 150/47. Tai vadinama didele pulsine amplitude.
Tokia būklė rodo, kad didžiosios arterijos (ypač aorta) prarado savo elastingumą. Jos tapo standžios, tarsi seni vamzdžiai, kurie nebegali išsiplėsti priimdami kraują ir susitraukti stumdami jį tolyn. Tai pavojinga, nes:
- Didelis pulsinis spaudimas žaloja smulkiąsias kraujagysles smegenyse ir inkstuose.
- Tai didina insulto ir inkstų nepakankamumo riziką.
- Širdis priversta dirbti daug sunkiau.
Kardiologinės priežastys: Aortos vožtuvo nepakankamumas
Jei apatinis spaudimas nuolat laikosi ties 40–50 mmHg riba, kardiologas būtinai patikrins jūsų širdies vožtuvus. Viena specifinė liga – aortos vožtuvo nepakankamumas (regurgitacija) – tiesiogiai lemia žemą diastolinį spaudimą.
Tai vyksta taip: po to, kai širdis išstumia kraują į aortą, vožtuvas turėtų sandariai užsidaryti. Jei jis nesandarus, dalis kraujo teka atgal į širdį. Dėl to staiga krenta spaudimas arterijose diastolės metu. Žmonės su šia patologija dažnai jaučia stiprų širdies plakimą, dusulį fizinio krūvio metu, o matuojant spaudimą matomas didelis skirtumas tarp viršutinio ir apatinio skaičių.
Vaistų įtaka ir dehidratacija
Ne visada dėl žemo apatinio spaudimo kaltos sunkios ligos. Dažnai priežastis slypi vaistinėlėje arba gyvenimo būde. Kardiologai pastebi, kad pernelyg agresyvus aukšto kraujospūdžio gydymas gali „numušti“ apatinį spaudimą iki pavojingos ribos.
Tai ypač aktualu vartojant diuretikus (šlapimą varančius vaistus). Jei organizmas netenka per daug skysčių, mažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl krenta spaudimas. Panašų poveikį gali turėti ir vaistai nuo prostatos išvešėjimo (alfa blokatoriai) ar antidepresantai.
Simptomai, lydintys žemą diastolinį spaudimą
Pats skaičius 47 nėra liga, tačiau jis gali sukelti simptomus, kurie blogina gyvenimo kokybę ir kelia traumų pavojų:
- Galvos svaigimas stojantis (ortostatinė hipotenzija): Staigiai atsistojus akyse aptemsta, nes kraujas nespėja pasiekti smegenų.
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas: Audiniai gauna mažiau deguonies.
- Šaltos galūnės: Organizmas centralizuoja kraujotaką, saugodamas gyvybiškai svarbius organus, todėl rankos ir kojos atšąla.
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai: Smegenims trūksta optimalios kraujotakos.
Kaip gydoma diastolinė hipotenzija?
Jei žemas apatinis spaudimas nesukelia jokių simptomų ir širdies echoskopija nerodo pakitimų, specifinis gydymas dažnai nėra skiriamas. Tačiau jei jaučiate diskomfortą, gydytojas gali rekomenduoti šias priemones:
Pirmiausia peržiūrimi vartojami vaistai. Jei pacientas gydomas nuo hipertenzijos ir jo rodikliai yra 130/47, gali tekti mažinti vaistų dozes arba keisti vaistų klases, kad būtų išsaugotas aukštesnis diastolinis spaudimas.
Taip pat rekomenduojama didinti skysčių suvartojimą. Dehidratacija yra dažniausia laikina žemo spaudimo priežastis. Vyresnio amžiaus žmonėms kartais leidžiama šiek tiek padidinti druskos kiekį maiste (tik su gydytojo leidimu), nes natris sulaiko skysčius ir kelia spaudimą.
Kompresinės kojinės gali padėti pagerinti veninio kraujo grįžimą į širdį, kas gali šiek tiek pakelti bendrą kraujospūdį ir sumažinti galvos svaigimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar pavojinga, jei apatinis spaudimas yra 47, o viršutinis normalus (pvz., 115/47)?
Jei esate jaunas ir neturite nusiskundimų, tai dažniausiai nėra pavojinga. Tačiau jei jaučiate silpnumą ar svaigsta galva, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimos anemijos, skydliaukės veiklos sutrikimų ar paprasčiausio skysčių trūkumo.
Ar kava gali padėti pakelti apatinį spaudimą?
Kava ir kiti kofeino turintys gėrimai gali trumpam pakelti kraujospūdį, tačiau tai nėra ilgalaikis gydymo būdas. Be to, kava veikia kaip lengvas diuretikas, todėl ilgainiui gali dar labiau sumažinti skysčių kiekį organizme. Geriau rinktis vandenį su elektrolitais.
Koks diastolinis spaudimas jau laikomas kritiniu?
Nėra vienos „mirtinos“ ribos, tačiau kardiologai sunerimsta, kai diastolinis spaudimas krenta žemiau 50 mmHg vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems išemine širdies liga. Tai gali padidinti miokardo infarkto riziką, nes širdies raumuo gauna nepakankamai kraujo.
Ką daryti pamačius tokį skaičių namuose?
Pirmiausia – nepanikuokite. Atsisėskite, išgerkite stiklinę vandens ir ramiai pasėdėkite 10–15 minučių. Tuomet pakartokite matavimą. Įsitikinkite, kad manžetė uždėta teisingai. Jei rodiklis išlieka žemas ir jaučiatės prastai, kreipkitės į medikus.
Kada būtina neatidėliotina medicininė pagalba
Nors pats skaičius 47 gali būti lėtinė būklė, tam tikrais atvejais žemas diastolinis spaudimas rodo ūmią, gyvybei pavojingą situaciją. Reikia nedelsiant kviesti pagalbą, jei žemą spaudimą lydi šie požymiai:
Skausmas krūtinėje (krūtinės angina) yra rimtas signalas, rodantis, kad dėl žemo spaudimo širdis negauna pakankamai deguonies. Taip pat pavojingas šaltas, lipnus prakaitas kartu su blyškumu, kas gali rodyti šoko būseną ar vidinį kraujavimą. Sąmonės sutrikimas, nerišli kalba ar alpulys taip pat reikalauja skubios medikų apžiūros. Svarbu atminti, kad kraujospūdis yra tik vienas iš rodiklių – visada reikia vertinti bendrą žmogaus savijautą. Jei jaučiatės gerai, tikėtina, kad jūsų organizmas prisitaikė prie tokių rodiklių, tačiau profilaktinis vizitas pas kardiologą padės atmesti paslėptas širdies ydas.
