Daugelis žmonių, matuodami kraujospūdį namuose, didžiausią dėmesį dažniausiai skiria pirmajam, didesniajam skaičiui – sistoliniam spaudimui. Tai gana natūralu, nes ilgą laiką medicina būtent šį rodiklį laikė pagrindiniu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau antrasis skaičius, vadinamas diastoliniu arba liaudiškai „apatiniu“ spaudimu, yra ne mažiau svarbus, o tam tikrose amžiaus grupėse – netgi svarbesnis sveikatos indikatorius. Kai šis rodiklis nuolat viršija normą, net jei viršutinis skaičius yra idealus, organizmas siunčia signalą apie rimtus kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimus, kurie reikalauja atidaus dėmesio ir, dažnu atveju, gyvenimo būdo korekcijų ar medikamentinio gydymo.
Kas tiksliai yra diastolinis kraujo spaudimas?
Norint suprasti, kodėl aukštas apatinis spaudimas yra pavojingas, būtina suvokti, ką jis fiziologiškai reiškia. Kraujospūdžio matavimo metu gaunami du rodikliai. Pirmasis (sistolinis) rodo spaudimą arterijose tuo metu, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į kūną. Tuo tarpu antrasis – diastolinis spaudimas – rodo slėgį arterijose tarp širdies dūžių, kai širdies raumuo atsipalaiduoja ir prisipildo krauju kitam susitraukimui.
Sveiko žmogaus normalus kraujospūdis turėtų būti apie 120/80 mmHg. Aukštu diastoliniu spaudimu laikoma būklė, kai apatinis rodiklis nuolat yra 80 mmHg ar didesnis. Jei jūsų matuoklis rodo 120/90 mmHg, tai jau gali būti signalas apie problemą. Ši būklė vadinama izoliuota diastoline hipertenzija (IDH). Įdomu tai, kad IDH dažniau diagnozuojama jaunesniems nei 50 metų žmonėms, tuo tarpu vyresniame amžiuje dažniau dominuoja sistolinė hipertenzija dėl kraujagyslių standėjimo.
Kodėl apatinis spaudimas pakyla: pagrindinės priežastys
Aukštas diastolinis spaudimas dažniausiai rodo, kad jūsų kraujagyslės (arteriolės) yra pernelyg susiaurėjusios arba praradusios elastingumą, todėl kraujui jomis tekėti yra sunkiau net tada, kai širdis ilsisi. Priežasčių šiam reiškiniui gali būti daug, ir jos dažnai persipina:
- Antsvoris ir nutukimas: Tai viena dažniausių priežasčių. Didelis kūno masės indeksas verčia širdį dirbti sunkiau, o didesnis kraujo tūris sukelia didesnį spaudimą į kraujagyslių sieneles.
- Per didelis druskos vartojimas: Natris sulaiko skysčius organizme, o tai tiesiogiai didina kraujo tūrį ir spaudimą. Daugelis žmonių suvartoja dvigubai ar trigubai daugiau druskos nei rekomenduojama norma.
- Sėdimas gyvenimo būdas: Fizinio aktyvumo trūkumas silpnina širdies raumenį ir mažina kraujagyslių elastingumą.
- Alkoholio vartojimas ir rūkymas: Šios medžiagos toksiškai veikia kraujagyslių sieneles, skatina jų spazmus ir ilgalaikį susiaurėjimą.
- Hormoniniai sutrikimai: Skydliaukės problemos (tiek hipotirozė, tiek hipertirozė) arba antinksčių veiklos sutrikimai (pavyzdžiui, per didelis aldosterono kiekis) gali tiesiogiai kelti diastolinį spaudimą.
Kokie simptomai išduoda aukštą diastolinį spaudimą?
Viena didžiausių hipertenzijos klastų yra ta, kad ji dažnai vadinama „tyliąja žudike“. Žmogus gali turėti pavojingai aukštą apatinį spaudimą (pvz., 100 ar 110 mmHg) ir jaustis visiškai gerai. Tačiau tai nereiškia, kad žala nedaroma. Kai simptomai visgi pasireiškia, jie dažnai būna nespėcifiniai:
- Dažnas galvos svaigimas ar „sukimosi“ jausmas.
- Tvinkčiojantis skausmas pakaušio srityje, ypač rytais.
- Nepaaiškinamas nuovargis ir silpnumas.
- Regėjimo sutrikimai („mirkuliavimas“ akyse).
- Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos) ramybės būsenoje.
Ilgalaikis negydomas aukštas diastolinis spaudimas yra itin pavojingas, nes nuolatinis pasipriešinimas kraujagyslėse neleidžia širdžiai tinkamai ilsėtis ir apsirūpinti deguonimi diastolės (poilsio fazės) metu. Tai didina širdies nepakankamumo, insulto ir inkstų ligų riziką.
Kaip teisingai matuoti spaudimą namuose
Norint gauti tikslius duomenis ir išvengti klaidingų išvadų, būtina laikytis griežtų matavimo taisyklių. Viena klaida gali parodyti dirbtinai padidintą apatinį spaudimą.
- Ramybės būsena: Prieš matavimą bent 5–10 minučių pasėdėkite ramiai. Nekalbėkite ir nejudėkite matavimo metu.
- Kūno padėtis: Sėdėkite tiesiai, atsirėmę į kėdės atlošą. Kojos turi būti ne sukryžiuotos, o pėdos tvirtai padėtos ant grindų. Sukryžiavus kojas, kraujospūdis gali laikinai pakilti.
- Rankos pozicija: Manžetė turi būti širdies lygmenyje. Jei ranka nuleista per žemai ar pakelta per aukštai, rodmenys bus netikslūs.
- Kava ir tabakas: Likus 30 minučių iki matavimo, nerūkykite ir negerkite kofeino turinčių gėrimų.
- Tuščia šlapimo pūslė: Pilna pūslė gali padidinti kraujospūdžio rodmenis net iki 10–15 mmHg.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į medikus?
Nors reguliarus, šiek tiek padidėjęs spaudimas (pvz., 90–95 mmHg) reikalauja planinio vizito pas šeimos gydytoją, egzistuoja situacijos, kai delsti negalima. Hipertenzinė krizė yra būklė, kai kraujospūdis pakyla staiga ir drastiškai.
Skubios medicininės pagalbos reikia, jei:
- Diastolinis spaudimas staiga pakyla virš 110–120 mmHg.
- Kartu su aukštu spaudimu jaučiate stiprų skausmą krūtinėje.
- Atsiranda staigus dusulys ar oro trūkumas.
- Sutrinka kalba, nusilpsta viena kūno pusė ar pakinta veido simetrija (insulto požymiai).
- Jaučiate stiprų nugaros skausmą tarp menčių.
- Atsiranda stiprus pykinimas, vėmimas ar regėjimo praradimas.
Net jei nejaučiate jokių simptomų, bet matuoklis kelis kartus iš eilės (su kelių minučių pertrauka) rodo diastolinį spaudimą virš 110 mmHg, rekomenduojama kreiptis į priėmimo skyrių arba skambinti greitajai pagalbai, nes tokia būklė gali pažeisti vidaus organus.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar stresas gali pakelti tik apatinį spaudimą?
Taip, stresas ir nerimas skatina adrenalino ir kortizolio išsiskyrimą. Šie hormonai sutraukia kraujagysles ir priverčia širdį plakti dažniau. Dėl kraujagyslių susitraukimo dažnai stebimas būtent diastolinio spaudimo padidėjimas. Paprastai nusiraminus rodikliai turėtų grįžti į normą, tačiau lėtinis stresas gali sukelti nuolatinę hipertenziją.
Ką daryti, jei viršutinis spaudimas normalus, o apatinis – aukštas?
Tai klasikinė izoliuotos diastolinės hipertenzijos situacija. Svarbiausia – neignoruoti. Pirmiausia rekomenduojama peržiūrėti mitybą (mažinti druską), atsisakyti žalingų įpročių ir didinti fizinį aktyvumą. Jei šios priemonės nepadeda per 3–6 mėnesius, gydytojas gali paskirti vaistus, kurie atpalaiduoja periferines kraujagysles.
Ar aukštas apatinis spaudimas pavojingesnis už viršutinį?
Abu yra pavojingi, tačiau skirtingai. Jauniems žmonėms aukštas diastolinis spaudimas yra stipresnis būsimų širdies ir kraujagyslių įvykių (infarkto, insulto) pranašas nei sistolinis. Vyresniame amžiuje didesnę riziką kelia sistolinis spaudimas. Tačiau bet kuris iš rodiklių, viršijantis normą, didina širdies ligų tikimybę.
Ar vandens gėrimas padeda sumažinti diastolinį spaudimą?
Dehidratacija gali sukelti kraujagyslių susitraukimą (organizmas bando taupyti vandenį), todėl spaudimas gali pakilti. Pakankamas vandens vartojimas padeda palaikyti normalų kraujo tūrį ir kraujagyslių tonusą. Tačiau vien vandens gėrimas nėra vaistas nuo hipertenzijos – tai tik pagalbinė priemonė.
Mitybos strategija ir natūralūs būdai mažinti rodiklius
Vienas efektyviausių būdų kontroliuoti diastolinį spaudimą be vaistų yra mitybos įpročių keitimas. Čia karaliauja DASH dieta (Dietary Approaches to Stop Hypertension), kurios veiksmingumas moksliškai įrodytas. Pagrindinis principas – ne tik atsisakyti tam tikrų produktų, bet ir praturtinti racioną medžiagomis, kurios natūraliai atpalaiduoja kraujagysles.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į kalį. Kalis yra natrio antagonistas – jis padeda inkstams pašalinti druskos perteklių iš organizmo ir mažina kraujagyslių sienelių įtampą. Puikūs kalio šaltiniai yra bananai, bulvės (ypač keptos su lupena), avokadai, špinatai ir pupelės. Tačiau jei turite inkstų problemų, prieš didindami kalio kiekį pasitarkite su gydytoju.
Kitas svarbus elementas – magnis. Jis veikia kaip natūralus kalcio kanalų blokatorius, padedantis kraujagyslėms atsipalaiduoti. Magnio gausu riešutuose (migdoluose, anakardžiuose), sėklose (moliūgų, saulėgrąžų) ir tamsiame šokolade (kuriame kakavos ne mažiau 70%). Įtraukus šiuos produktus į kasdienę mitybą ir sumažinus perdirbto maisto, kuriame gausu paslėptos druskos, vartojimą, diastolinį spaudimą dažnai pavyksta sumažinti 5–10 mmHg net be medikamentų įsikišimo.
