Daugelis žmonių yra įpratę nerimauti dėl aukšto kraujospūdžio, tačiau pamatę matuoklio ekrane mažesnius skaičius, dažnai nežino, kaip reaguoti. Ypač daug klausimų kyla, kai viršutinis (sistolinis) skaičius atrodo normalus arba šiek tiek padidėjęs, o apatinis (diastolinis) kraujo spaudimas siekia 60 mmHg ar net mažiau. Ar tai geros širdies sveikatos ženklas, ar paslėptos problemos simptomas? Kardiologai pabrėžia, kad skaičius 60 yra tam tikra riba, kurią vertinti reikia labai individualiai. Tai gali būti tiek puikios fizinės būklės rodiklis, tiek signalas apie kraujagyslių sistemos pokyčius, reikalaujančius medikų dėmesio.
Ką iš tikrųjų reiškia diastolinis spaudimas?
Kad suprastume, ką rodo 60 mmHg rodiklis, pirmiausia turime išsiaiškinti, kas vyksta organizme diastolės metu. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais. Viršutinis skaičius (sistolinis) rodo spaudimą arterijose širdžiai susitraukiant ir išstumiant kraują. Apatinis skaičius – diastolinis spaudimas – rodo spaudimą arterijose tuo momentu, kai širdis ilsisi tarp dūžių ir prisipildo krauju.
Būtent šio poilsio fazės metu širdies raumuo yra aprūpinamas deguonimi per vainikines arterijas. Jei diastolinis spaudimas yra per žemas, gali sutrikti pačios širdies aprūpinimas krauju, o tai ilgainiui didina išemijos riziką. Tačiau skaičius 60 dažnai laikomas ribiniu – jis yra ties „auksinio vidurio” ir galimos hipotenzijos (žemo spaudimo) riba.
Ar 60 mmHg yra normalu? Kardiologų vertinimas
Pagal bendras kardiologines rekomendacijas, optimalus diastolinis kraujo spaudimas suaugusiam žmogui svyruoja nuo 60 iki 80 mmHg. Taigi, techniškai 60 mmHg patenka į normos ribas. Tačiau kardiologai įspėja, kad kontekstas yra viskas. Svarbu įvertinti šiuos veiksnius:
- Amžius: Jauniems, fiziškai aktyviems žmonėms ir profesionaliems sportininkams diastolinis spaudimas apie 60 mmHg dažnai yra puikios širdies ir kraujagyslių būklės ženklas. Jų kraujagyslės yra elastingos, o širdis dirba efektyviai.
- Gretutiniai simptomai: Jei esant tokiam spaudimui jaučiatės gerai, nėra galvos svaigimo ar silpnumo, dažniausiai nerimauti nėra pagrindo.
- Viršutinis rodiklis: Tai yra kritinis momentas. Jei jūsų spaudimas yra 110/60 mmHg, tai laikoma idealia norma. Tačiau jei spaudimas yra 160/60 mmHg, tai rodo rimtą kraujagyslių problemą.
Kodėl diastolinis spaudimas gali nukristi iki 60?
Yra keletas priežasčių, kodėl apatinis kraujo spaudimo rodiklis gali siekti 60 mmHg ar kristi dar žemiau. Kai kurios iš jų yra natūralios, o kitos – patologinės.
1. Kraujagyslių standėjimas (aterosklerozė)
Tai dažniausia priežastis vyresnio amžiaus žmonėms. Senstant stambiosios arterijos, ypač aorta, praranda elastingumą ir tampa standžios. Kai širdis išstumia kraują, standžios arterijos negali tinkamai išsiplėsti ir vėliau susitraukti. Dėl to sistolinis (viršutinis) spaudimas kyla, o diastolinis (apatinis) greitai krenta, nes kraujagyslės nesulaiko spaudimo poilsio fazėje.
2. Vaistų poveikis
Žmonės, gydomi nuo aukšto kraujospūdžio (hipertenzijos), dažnai susiduria su situacija, kai vaistai pernelyg stipriai numuša diastolinį spaudimą. Tai dažnas šalutinis poveikis vartojant diuretikus (šlapimą varančius vaistus) ar tam tikrus kalcio kanalų blokatorius. Jei gydote hipertenziją ir jūsų apatinis spaudimas nuolat yra 60 ar mažiau, būtina pasitarti su gydytoju dėl dozės korekcijos.
3. Kitos medicininės būklės
Tam tikros širdies vožtuvų ligos, pavyzdžiui, aortos vožtuvo nepakankamumas, gali lemti žemą diastolinį spaudimą. Tokiu atveju vožtuvas neužsidaro sandariai, ir dalis kraujo grįžta atgal į širdį, todėl spaudimas arterijose krenta.
Pulsinis spaudimas: paslėptas pavojaus signalas
Vienas svarbiausių rodiklių, kurį kardiologai skaičiuoja matydami diastolinį spaudimą 60, yra pulsinis spaudimas. Tai yra skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio spaudimo.
Pavyzdžiui:
- Jei jūsų spaudimas 120/60, pulsinis spaudimas yra 60. Tai yra priimtina (nors 40–50 laikoma idealu).
- Jei jūsų spaudimas 170/60, pulsinis spaudimas yra 110. Tai yra labai pavojinga būklė.
Didelis skirtumas tarp viršutinio ir apatinio skaičiaus (daugiau nei 60 mmHg) rodo didelį arterijų standumą ir didina insulto bei širdies ligų riziką. Tai vadinama izoliuota sistoline hipertenzija. Tokiu atveju pacientas gali klaidingai manyti, kad jo spaudimas „pusiau geras”, nes apatinis skaičius mažas, tačiau iš tikrųjų žemas diastolinis rodiklis čia yra ligos progresavimo ženklas.
Simptomai, lydintys žemą diastolinį spaudimą
Nors pats skaičius 60 mmHg savaime nėra nuosprendis, svarbu stebėti, kaip organizmas reaguoja. Jei diastolinis spaudimas yra per žemas konkrečiam organizmui, gali pasireikšti nepakankamas organų aprūpinimas krauju. Pagrindiniai simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
- Galvos svaigimas: Ypač staiga atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties (ortostatinė hipotenzija).
- Nuolatinis nuovargis: Jaučiamas energijos trūkumas, mieguistumas dienos metu.
- Koncentracijos stoka: Sunkiau susikaupti, „rūkas” galvoje.
- Šaltos galūnės: Rankos ir kojos gali būti nuolat šaltos dėl suprastėjusios periferinės kraujotakos.
- Alpimas: Tai jau rimtas signalas, kad smegenys gauna nepakankamai deguonies.
Jei jūsų diastolinis spaudimas yra 60 mmHg ir jaučiate šiuos simptomus, tai nebėra „sportininko širdies” požymis – tai hipotenzija, kurią reikia gydyti arba koreguoti gyvenseną.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Klausimas: Ar pavojinga, jei diastolinis spaudimas naktį nukrenta žemiau 60?
Atsakymas: Miego metu kraujospūdis natūraliai sumažėja 10–20 %. Jei dieną jūsų spaudimas yra apie 60, naktį jis gali siekti 50 ar net 45 mmHg. Daugeliu atvejų tai yra normalus fiziologinis procesas. Tačiau, jei sergate glaukoma ar sunkiomis širdies ligomis, per žemas naktinis spaudimas gali būti rizikingas, todėl verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Klausimas: Ką daryti, jei viršutinis spaudimas aukštas, o apatinis – 60?
Atsakymas: Tai sudėtinga klinikinė situacija, vadinama izoliuota sistoline hipertenzija. Gydyti tokią būklę sunku, nes vaistai, mažinantys viršutinį spaudimą, dar labiau mažina ir apatinį. Gydytojai tokiais atvejais vaistus parenka labai atsargiai, titruodami mažas dozes, kad apsaugotų širdies vainikines kraujagysles nuo per mažo perfuzinio slėgio.
Klausimas: Ar kava ir druska gali padėti pakelti diastolinį spaudimą?
Atsakymas: Kava suteikia tik trumpalaikį efektą ir nėra ilgalaikis sprendimas. Saikingas druskos kiekio padidinimas ir skysčių vartojimas (ne mažiau 2 litrų vandens per dieną) gali padėti natūraliai šiek tiek pakelti spaudimą, jei jis sukelia nemalonius simptomus. Tačiau prieš didinant druskos kiekį, būtina įsitikinti, kad tai nepakenks inkstams ar nepakels sistolinio spaudimo.
Klausimas: Kaip teisingai matuoti spaudimą, kad rezultatai būtų tikslūs?
Atsakymas: Matuokite ramybės būsenoje, pasėdėję bent 5 minutes. Rankogalis turi būti širdies lygmenyje. Jei naudojate elektroninį matuoklį ir jis nuolat rodo 60 ar mažiau, verta pasitikrinti su mechaniniu matuokliu arba paprašyti, kad permatuotų gydytojas, nes elektroniniai prietaisai kartais gali būti netikslūs esant žemam spaudimui ar aritmijai.
Kada būtina kreiptis į specialistus?
Nors 60 mmHg diastolinis spaudimas dažnai yra priimtinas, yra situacijų, kai delsti negalima. Medicininė apžiūra yra būtina, jei pastebite staigų spaudimo pokytį – pavyzdžiui, jei visą gyvenimą jūsų apatinis spaudimas buvo 80, o staiga nukrito iki 60 be aiškios priežasties. Tai gali rodyti vidinį kraujavimą, sunkią infekciją ar širdies nepakankamumo pradžią.
Taip pat svarbu stebėti krūtinės anginą primenančius skausmus. Kaip minėta, žemas diastolinis spaudimas gali reikšti, kad pati širdis negauna pakankamai kraujo. Jei esant žemam spaudimui jaučiate diskomfortą krūtinėje, dusulį fizinio krūvio metu ar neritmišką širdies plakimą, būtina atlikti elektrokardiogramą ir širdies echoskopiją. Vyresnio amžiaus žmonėms tai yra vienas svarbiausių rodiklių, padedančių koreguoti hipertenzijos gydymą ir išvengti komplikacijų, susijusių su pertekline vaistų doze.
