Daugelis iš mūsų yra susidūrę su situacija, kai staiga atsistojus akyse aptemsta, o širdis pradeda plakti taip stipriai, lyg ruoštųsi iššokti iš krūtinės. Tokia būklė, kai fiksuojamas didelis pulsas (tachikardija) ir mažas kraujo spaudimas (hipotenzija), gali būti tiek trumpalaikis, nepavojingas epizodas, tiek rimtos ligos signalas. Nors dažnai manoma, kad aukštas kraujospūdis yra pagrindinė sveikatos problema, žemas spaudimas kartu su padažnėjusiu širdies ritmu sukelia ne mažiau diskomforto ir nerimo. Kardiologų teigimu, tai nėra atsitiktinumas – šie du rodikliai yra glaudžiai susiję per organizmo kompensacinius mechanizmus, kuriais kūnas bando išsaugoti gyvybiškai svarbių organų aprūpinimą deguonimi.
Kodėl širdis plaka greičiau, kai spaudimas krenta?
Norint suprasti, kodėl atsiranda šis simptomų derinys, reikia suvokti pagrindinius kraujotakos principus. Kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, o pulsas parodo, kiek kartų per minutę susitraukia širdis. Kai kraujospūdis staiga sumažėja, į smegenis ir kitus organus patenka mažiau kraujo ir deguonies.
Mūsų organizmas turi įmontuotą apsaugos sistemą. Specialūs receptoriai (baroreceptoriai), esantys kraujagyslėse, akimirksniu užfiksuoja spaudimo kritimą ir siunčia signalą į smegenis. Smegenys, siekdamos atkurti normalią kraujotaką ir išvengti apalpimo, siunčia komandą širdžiai dirbti intensyviau. Tai vadinama kompensacine tachikardija. Paprastai tariant, širdis bando kompensuoti sumažėjusį kraujo spaudimą didindama pumpavimo greitį, kad užtikrintų pakankamą kraujo apytaką sistemoje.
Dažniausios didelio pulso ir mažo spaudimo priežastys
Ši būklė gali atsirasti dėl daugybės priežasčių – nuo paprasto skysčių trūkumo iki sudėtingų kardiologinių ar endokrininių sutrikimų. Kardiologai išskiria kelias pagrindines grupes:
1. Dehidratacija (skysčių trūkumas)
Tai viena dažniausių priežasčių, ypač vasarą arba po intensyvaus fizinio krūvio. Kai organizmui trūksta vandens, mažėja cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to krenta spaudimas, o širdis priversta plakti dažniau. Dehidrataciją gali sukelti ne tik per mažas vandens suvartojimas, bet ir:
- Gausus prakaitavimas karščiavimo metu;
- Vėmimas ar viduriavimas;
- Piktnaudžiavimas diuretikais (šlapimą varančiais vaistais).
2. Kraujavimo pasekmės ir mažakraujystė
Netekus daug kraujo (dėl traumos, vidinio kraujavimo ar gausių menstruacijų), sumažėja kraujo tūris ir spaudimas. Širdis reaguoja žaibiškai, didindama tempą. Lėtinė mažakraujystė (anemija) taip pat sukelia panašius simptomus, nes kraujyje trūksta hemoglobino, pernešančio deguonį, todėl širdis turi dirbti greičiau, kad kompensuotų deguonies badą audiniuose.
3. Širdies ir kraujagyslių ligos
Nors tai skamba paradoksaliai, tam tikros širdies problemos gali pasireikšti žemu spaudimu. Pavyzdžiui, esant širdies nepakankamumui ar vožtuvų sutrikimams, širdis nepajėgia išstumti pakankamai kraujo vieno susitraukimo metu (mažas sistolinis tūris), todėl spaudimas krenta, o pulsas dažnėja bandant tai ištaisyti.
4. Endokrininiai sutrikimai
Skydliaukės veikla turi didžiulę įtaką širdies ritmui. Hipertireozė (padidėjęs skydliaukės aktyvumas) dažnai sukelia tachikardiją. Tuo tarpu antinksčių nepakankamumas gali lemti žemą kraujospūdį.
5. Vaistų šalutinis poveikis
Kai kurie vaistai, skirti aukštam kraujospūdžiui gydyti (pavyzdžiui, kalcio kanalų blokatoriai ar beta blokatoriai, jei dozė netinkama), gali per daug sumažinti spaudimą, sukeldami refleksinę tachikardiją. Taip pat įtakos gali turėti antidepresantai bei vaistai nuo erekcijos sutrikimų.
Simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį
Pats faktas, kad pulsas didelis, o spaudimas mažas, jau yra simptomas, tačiau pacientai dažniausiai skundžiasi specifine savijauta. Svarbu stebėti save ir atpažinti šiuos požymius:
- Stiprus galvos svaigimas, ypač staiga atsistojus (ortostatinė hipotenzija);
- Bendras silpnumas, „vatinių kojų” pojūtis;
- Mirgėjimas akyse arba tamsos pojūtis;
- Šaltas, lipnus prakaitas;
- Blyški oda;
- Oro trūkumas (dusulys);
- Nerimas, baimės jausmas, drebulys.
Kada būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą?
Nors dažnai ši būklė praeina pailsėjus, yra situacijų, kai delsti negalima. Didelis pulsas ir kritiškai mažas spaudimas gali būti šoko būsenos požymis. Skubios medikų pagalbos reikia, jei:
- Jaučiamas stiprus skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį;
- Asmuo prarado sąmonę (net ir trumpam);
- Pulsas viršija 140 dūžių per minutę ramybės būsenoje ir nepraeina;
- Sistolinis (viršutinis) kraujospūdis nukrenta žemiau 80 mmHg;
- Atsirado staigus, nepaaiškinamas dusulys;
- Yra įtariamas vidinis kraujavimas (pvz., juodos išmatos) arba stipri alerginė reakcija.
Pirmoji pagalba sau: ką daryti namuose?
Jei jaučiate aukščiau minėtus simptomus, tačiau būklė nėra kritinė, galite imtis pirmosios pagalbos priemonių namuose, kurios padės stabilizuoti savijautą iki vizito pas gydytoją.
Atsigulkite ir pakelkite kojas
Tai pati veiksmingiausia priemonė. Atsigulkite ant nugaros ir padėkite kojas ant pagalvių ar kėdės, kad jos būtų aukščiau širdies lygio. Tai padeda kraujui iš galūnių grįžti į širdį ir smegenis, natūraliai pakeliant kraujospūdį ir nuraminant pulsą.
Gerkite vandenį
Jei priežastis yra dehidratacija, būtina atstatyti skysčių balansą. Gerkite lėtai, mažais gurkšneliais. Kambario temperatūros vanduo yra geriausias pasirinkimas. Venkite alkoholio, nes jis dar labiau plečia kraujagysles ir mažina spaudimą.
Vėdinimas ir drabužiai
Atlaisvinkite veržiančius drabužius (apykaklę, diržą). Užtikrinkite gryno oro srautą – atidarykite langą. Deguonies trūkumas tik dar labiau skatina širdį plakti dažniau.
Atsargus druskos vartojimas
Jei neturite gydytojo nurodymo riboti druską (pvz., dėl inkstų ligų), galite suvalgyti gabalėlį sūrio, sūdytą agurką ar tiesiog išgerti stiklinę vandens su žiupsneliu druskos. Natris sulaiko skysčius organizme ir padeda šiek tiek pakelti kraujospūdį.
Diagnostiniai tyrimai
Norint paskirti tinkamą gydymą, kardiologas turi nustatyti tikslią priežastį. Vien simptomų malšinimas problemos neišspręs. Įprastai atliekami šie tyrimai:
- Elektrokardiograma (EKG): parodo širdies ritmą ir galimus laidumo sutrikimus.
- Holterio monitoravimas: 24 valandų širdies veiklos stebėjimas, leidžiantis užfiksuoti epizodinius ritmo sutrikimus.
- Širdies echoskopija: ultragarsinis tyrimas, parodantis širdies raumens būklę, vožtuvų darbą ir išstūmimo frakciją.
- Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas (anemijai nustatyti), elektrolitų (kalio, magnio, natrio) balansas, skydliaukės hormonai (TSH, FT4).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu gerti kavą, jei spaudimas mažas, bet pulsas didelis?
Tai sudėtingas klausimas. Nors kofeinas gali šiek tiek pakelti kraujospūdį, jis taip pat yra stimuliantas, kuris dar labiau didina širdies susitraukimų dažnį. Esant tachikardijai, stipri kava gali pabloginti savijautą ir sukelti dar didesnį nerimą ar drebulį. Geriau rinktis žaliąją arbatą arba tiesiog vandenį.
Ar stresas ir panikos atakos gali sukelti tokią būklę?
Taip, tai labai dažna priežastis. Vegetacinė distonija arba panikos atakos metu išsiskiria didelis kiekis adrenalino. Jis verčia širdį plakti labai greitai, o dėl hiperventiliacijos (dažno kvėpavimo) gali sutrikti dujų apykaita ir laikinai nukristi kraujospūdis bei atsirasti galvos svaigimas.
Kodėl didelis pulsas ir mažas spaudimas pasireiškia rytais?
Rytais organizmas yra po nakties „bado” be skysčių, todėl kraujas gali būti šiek tiek tirštesnis. Staiga atsikėlus iš lovos, kraujas subėga į kojas, o širdis nespėja prisitaikyti, todėl pasireiškia ortostatinė reakcija. Rekomenduojama iš lovos lipti lėtai, prieš tai pasėdėjus porą minučių.
Ar ši būklė pavojinga nėštumo metu?
Nėštumo metu moters organizme cirkuliuojančio kraujo tūris didėja, o kraujagyslės plečiasi, todėl šiek tiek sumažėjęs spaudimas ir padažnėjęs pulsas yra gana įprasta fiziologinė būklė (ypač antrame trimestre). Tačiau jei savijauta labai prasta, alpstama, būtina konsultuotis su ginekologu ir kardiologu, kad būtų atmesta anemija ar kitos patologijos.
Profilaktika ir gyvenimo būdo korekcijos
Jei atlikus tyrimus rimtų širdies ar kitų organų ligų nerasta, o būklė siejama su funkciniais sutrikimais ar gyvenimo būdu, ilgalaikis sprendimas slypi kasdieniuose įpročiuose. Medikamentinis gydymas (pvz., beta blokatoriai ar spaudimą didinantys vaistai) skiriamas tik kraštutiniais atvejais ir griežtai prižiūrint gydytojui, nes bandant vaistais mažinti pulsą, galima dar labiau numušti spaudimą, ir atvirkščiai.
Svarbiausia yra režimas. Pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas (kardio treniruotės stiprina širdies raumenį ir stabilizuoja vegetacinę nervų sistemą) bei subalansuota mityba yra esminiai faktoriai. Ypač svarbu stebėti skysčių suvartojimą – žmonėms, linkusiems į hipotenziją, rekomenduojama išgerti bent 2–2,5 litro vandens per dieną. Taip pat gali padėti kontrastinis dušas, kuris treniruoja kraujagysles, skatindamas jas susitraukti ir išsiplėsti, taip pagerinant kraujagyslių tonusą. Galiausiai, streso valdymas ir poilsio pertraukėlės darbo metu padeda išvengti staigių adrenalino šuolių, kurie dažnai tampa šio nemalonaus simptomų dueto kaltininkais.
