Jaučiate, kad širdis daužosi lyg būtumėte ką tik nubėgę maratoną, nors tiesiog ramiai sėdite ant sofos ar gulite lovoje? Tai ne tik nemalonus, bet dažnai ir didelį nerimą keliantis potyris. Sustiprėjęs ar padažnėjęs širdies plakimas, mediciniškai vadinamas tachikardija, gali užklupti netikėtai ir sukelti paniką, kuri tik dar labiau pablogina situaciją. Nors dažniausiai padidėjęs pulsas yra natūrali organizmo reakcija į stresą, fizinį krūvį ar jaudulį, kartais tai gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas laikoma norma, kokios yra dažniausios padažnėjusio pulso priežastys, kaip sau padėti namų sąlygomis ir kokie simptomai įspėja, jog vizito pas gydytoją atidėlioti negalima.
Kas yra normalus pulsas ir kada jis laikomas per dideliu?
Prieš pradedant nerimauti dėl savo širdies veiklos, svarbu suprasti, kas yra laikoma norma. Suaugusio žmogaus normalus pulsas ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tačiau šis skaičius nėra universalus visiems – jis priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, fizinio pasirengimo, emocinės būsenos ir net paros laiko.
Pavyzdžiui, profesionalių sportininkų ar labai fiziškai aktyvių žmonių širdis dirba efektyviau, todėl jų pulsas ramybės būsenoje gali siekti vos 40–50 dūžių per minutę, ir tai yra visiškai normalu. Tuo tarpu kūdikių ir mažų vaikų širdies ritmas natūraliai yra daug greitesnis. Problemos prasideda tada, kai ramybės būsenoje, be jokios akivaizdžios priežasties (fizinio krūvio ar staigaus išgąsčio), jūsų pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę ribą. Tokia būklė vadinama tachikardija.
Pagrindinės priežastys: kodėl širdis ima plakti greičiau?
Širdies plakimo padažnėjimas retai atsiranda be priežasties. Dažniausiai tai yra organizmo atsakas į išorinius arba vidinius dirgiklius. Norint suvaldyti situaciją, būtina identifikuoti dirgiklį. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:
- Emocinis stresas ir nerimas: Tai viena dažniausių priežasčių. Streso metu išsiskiria adrenalinas, kuris tiesiogiai veikia širdies sinusinį mazgą, versdamas širdį plakti greičiau, kad paruoštų kūną reakcijai „kovok arba bėk“.
- Stimuliuojančios medžiagos: Kofeinas (kava, energetiniai gėrimai, stipri arbata), nikotinas ir alkoholis yra stiprūs stimuliantai. Net ir nedidelis jų kiekis jautresniems žmonėms gali sukelti staigų pulso šuolį.
- Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas: Kai organizmui trūksta skysčių, kraujo tūris sumažėja, jis tampa tirštesnis. Širdis turi plakti dažniau, kad aprūpintų organus deguonimi. Taip pat svarbus kalio ir magnio trūkumas.
- Skydliaukės sutrikimai: Hipertirozė (padidėjęs skydliaukės aktyvumas) skatina medžiagų apykaitą ir gali sukelti nuolatinį, sunkiai kontroliuojamą tachikardiją.
- Anemija (mažakraujystė): Dėl geležies trūkumo kraujas perneša mažiau deguonies, todėl širdis priversta dirbti intensyviau, kad kompensuotų šį trūkumą.
- Vaistų šalutinis poveikis: Tam tikri vaistai nuo astmos, peršalimo (kuriuose yra pseudoefedrino) ar net kai kurie antidepresantai gali didinti pulsą.
Simptomai, lydintys didelį pulsą
Pats pulso padažnėjimas dažnai nėra vienintelis simptomas. Žmonės, kenčiantys nuo tachikardijos epizodų, dažnai skundžiasi ir kitais nemaloniais pojūčiais, kurie gali skirtis priklausomai nuo pagrindinės priežasties:
- Stiprus širdies „daužymasis“ krūtinėje, kakle ar galvoje.
- Oro trūkumas ar dusulys, net ir nesant fiziniam krūviui.
- Galvos svaigimas, silpnumas ar „plaukiojimo“ jausmas.
- Nerimo, baimės jausmas, kartais pereinantis į panikos ataką.
- Lengvas skausmas ar diskomfortas krūtinėje.
Pirmoji pagalba sau: kaip sumažinti pulsą namuose
Jei pajutote staigų pulso padažnėjimą ir žinote, kad tai nėra širdies priepuolis (nėra stipraus skausmo, plintančio į kairę ranką ar žandikaulį), galite pabandyti nuraminti širdies ritmą taikydami šiuos metodus:
1. Vagaliniai manevrai
Tai fiziniai veiksmai, kurie stimuliuoja klajoklį nervą (n. vagus), atsakingą už širdies ritmo lėtinimą. Vienas efektyviausių būdų – šaltis. Galite nuprausti veidą lediniu vandeniu arba kelioms sekundėms uždėti šaltą kompresą ant veido. Kitas būdas – gilus įkvėpimas ir stanginimas (lyg tuštinantis), tačiau tai reikia daryti atsargiai.
2. Gilus ir lėtas kvėpavimas
Nerimas ir dažnas kvėpavimas tik dar labiau greitina širdį. Išbandykite „4-7-8“ techniką: per 4 sekundes lėtai įkvėpkite per nosį, 7 sekundes sulaikykite kvėpavimą ir per 8 sekundes lėtai išpūskite orą per burną. Tai siunčia signalą smegenims, kad pavojus praėjo.
3. Hidratacija ir magnio papildymas
Išgerkite stiklinę vėsaus vandens. Jei pulsas padidėjo dėl dehidratacijos, tai padės atstatyti skysčių balansą. Taip pat, jei turite po ranka, galite išgerti magnio preparatų, kurie padeda atpalaiduoti raumenis ir nervų sistemą.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į medikus?
Nors daugelį tachikardijos epizodų galima suvaldyti namuose, yra situacijų, kai delsti negalima. Didelis pulsas gali būti prieširdžių virpėjimo ar kitų rimtų aritmijų požymis, kurios didina insulto ar širdies nepakankamumo riziką.
Skubios medicininės pagalbos reikia, jei:
- Pulsas ramybės būsenoje staiga pakyla virš 140–160 dūžių per minutę ir nekrenta taikant raminimo priemones.
- Jaučiate stiprų spaudžiantį ar deginantį skausmą krūtinėje.
- Prarandate sąmonę arba jaučiate, kad tuoj nualpsite.
- Atsiranda staigus, nepaaiškinamas dusulys.
- Pulsas yra visiškai neritmiškas (širdis „vartosi“, „praleidžia“ dūžius).
Jei didelis pulsas vargina nuolat, net ir nesant kritiniams simptomams, būtina planinė kardiologo konsultacija. Gydytojas atliks elektrokardiogramą (EKG), gali paskirti Holterio monitoravimą (24 valandų širdies veiklos stebėjimą) bei kraujo tyrimus skydliaukės veiklai ir elektrolitų kiekiui įvertinti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar kava visada sukelia pulso padidėjimą?
Ne visada. Reguliariai geriant kavą, organizmas pripranta prie kofeino ir reakcija sušvelnėja. Tačiau, jei išgersite neįprastai didelį kiekį arba vartosite kavą būdami labai pavargę ar patirdami stresą, tikimybė, kad pulsas šoktels, yra labai didelė.
Ar išmanieji laikrodžiai tiksliai matuoja pulsą?
Šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai ir apyrankės yra gana tikslūs matuojant pulsą ramybės būsenoje, tačiau intensyvaus judėjimo metu paklaida gali būti didesnė. Jei laikrodis rodo nerimą keliančius skaičius, geriausia patikrinti pulsą rankiniu būdu (apčiuopiant arteriją ant riešo ar kaklo) arba medicininiu prietaisu.
Ar sportas gali padėti sumažinti ramybės pulsą?
Taip, reguliarus aerobinis fizinis krūvis (vaikščiojimas, plaukimas, bėgimas) stiprina širdies raumenį. Stipresnė širdis vienu dūžiu išstumia daugiau kraujo, todėl jai reikia rečiau susitraukti, kad aprūpintų kūną. Tačiau pradedant sportuoti, jei turite polinkį į tachikardiją, būtina pasitarti su gydytoju dėl krūvio intensyvumo.
Ar gali skrandžio problemos sukelti širdies plakimą?
Taip, tai vadinama gastrokardiniu sindromu (Remheldo sindromu). Susikaupusios dujos ar pilnas skrandis gali spausti diafragmą ir dirginti klajoklį nervą, o tai sukelia širdies ritmo pokyčius. Tokiu atveju svarbu vengti persivalgymo ir produktų, sukeliančių pūtimą.
Ilgalaikė širdies ritmo kontrolė ir profilaktika
Norint išvengti nemalonių didelio pulso priepuolių ateityje, vienkartinių priemonių neužtenka. Svarbiausia yra sukurti aplinką, kurioje jūsų širdis galėtų dirbti ramiai ir efektyviai. Tai apima subalansuotą mitybą, kurioje gausu kalio (bananai, avokadai, bulvės) ir magnio (riešutai, sėklos, žaliosios daržovės). Taip pat kritiškai svarbu išmokti valdyti stresą. Lėtinis stresas laiko organizmą nuolatinėje parengties būsenoje, alindamas širdį.
Miego higiena taip pat vaidina didžiulį vaidmenį. Nuolatinis neišsimiegojimas sutrikdo autonominės nervų sistemos veiklą, todėl pulsas gali būti padidėjęs visą dieną. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, o prieš miegą venkite ekranų ir stimuliuojančios veiklos. Atminkite, kad rūpinimasis širdimi yra ne vienkartinis veiksmas, o kasdienis procesas. Jei jaučiate, kad nepavyksta susitvarkyti patiems, kardiologo konsultacija yra geriausia investicija į jūsų ramybę ir sveikatą.
