Pastarieji keleri metai Lietuvos ir pasaulio ekonomikai buvo lyg amerikietiški kalneliai: nuo pandemijos sukelto sąstingio iki staigaus vartojimo šuolio, kurį vėliau prislopino rekordinė infliacija ir geopolitinė įtampa. Šiandienos situacija, nors ir atrodo stabilesnė, slepia nemažai povandeninių srovių, kurias atidžiai stebi finansų analitikai ir ekonomistai. Visuomenėje tvyro lūkestis, kad blogiausia jau praeityje, tačiau naujausios ekspertų įžvalgos rodo, jog artimiausi mėnesiai gali atnešti ne tik ilgai lauktą palengvėjimą, bet ir naujų, struktūrinių pokyčių, kuriems gyventojai ir verslas privalo pasiruošti. Analizuojant makroekonominius rodiklius, darbo rinkos tendencijas ir nekilnojamojo turto sektoriaus dinamiką, ryškėja paveikslas, kuris nėra vienareikšmis – tai pereinamasis laikotarpis, reikalaujantis ypatingo finansinio budrumo.
Ekonomikos lėtėjimas ir palūkanų normų spąstai
Viena ryškiausių temų, kurią akcentuoja ekspertai, yra Europos Centrinio Banko (ECB) politika ir jos poveikis Lietuvos ūkiui. Ilgą laiką trukęs palūkanų normų kėlimas, skirtas suvaldyti įsisiautėjusią infliaciją, davė savo vaisių – kainų augimas pastebimai sulėtėjo. Tačiau ši pergalė turi savo kainą. Aukštos Euribor palūkanų normos tapo sunkia našta tiek būsto paskolas turintiems gyventojams, tiek investicinius projektus planuojantiems verslams.
Ekonomistai įspėja, kad nors palūkanų mažinimo ciklas yra neišvengiamas ir jau prasidėjęs, staigaus grįžimo į „pigių pinigų“ erą tikėtis neverta. Rinkos dalyviai turi pratintis prie „naujos realybės“, kurioje pinigų kaina išliks juntama. Tai reiškia keletą svarbių pokyčių:
- Vartojimo lėtėjimas: Gyventojai, skiriantys didesnę pajamų dalį paskolų aptarnavimui, natūraliai mažina išlaidas nebūtinosioms prekėms ir paslaugoms.
- Investicijų stabdymas: Verslas atidžiau vertina plėtros galimybes, nes skolintis tapo brangu, o tai tiesiogiai veikia bendrąjį vidaus produktą (BVP).
- Taupymo skatinimas: Aukštesnės palūkanos indėliams skatina žmones ne leisti, o kaupti lėšas, kas trumpuoju laikotarpiu taip pat mažina ekonominį aktyvumą.
Nekilnojamojo turto rinka: stagnacija ar tyla prieš audrą?
Nekilnojamojo turto (NT) sektorius Lietuvoje šiuo metu išgyvena vieną įdomiausių laikotarpių per pastarąjį dešimtmetį. Ekspertai situaciją vertina kaip „lūkesčių karą“ tarp pardavėjų ir pirkėjų. Pardavėjai, vis dar prisimenantys kainų piką, nenori mažinti turto vertės, o pirkėjai, spaudžiami aukštų palūkanų ir neapibrėžtumo, tiesiog negali arba nenori mokėti prašomų sumų. Rezultatas – drastiškai sumažėjęs sandorių skaičius.
Pirminė rinka ir vystytojų strategijos
Naujos statybos segmente vystytojai imasi įvairių priemonių, kad išjudintų pardavimus, tačiau vengia tiesioginio kainų mažinimo. Vietoje to, dažniau siūlomos papildomos vertės: nemokamos parkavimo vietos, sandėliukai ar pilna apdaila už dalinę kainą. Ekspertai įspėja, kad jei palūkanos mažės lėčiau nei tikimasi, kai kurie vystytojai gali susidurti su likvidumo problemomis, kas galėtų lemti ir tiesioginį kainų koregavimąsi, ypač mažiau patraukliuose projektuose.
Nuomos rinkos pokyčiai
Įdomi dinamika stebima ir nuomos rinkoje. Kadangi būsto įperkamumas sumažėjo, dalis potencialių pirkėjų buvo priversti likti nuomos rinkoje, kas palaiko paklausą. Tačiau, padidėjusi pasiūla (tiek dėl investuotojų veiklos, tiek dėl sulėtėjusių pardavimų) stabilizavo nuomos kainas. Ekspertai prognozuoja, kad nuomos grąža artimiausiu metu išliks nuosaiki, o „pasyvių pajamų“ ieškotojams teks atidžiau skaičiuoti investicinę grąžą.
Darbo rinka: atlyginimų augimo pabaiga?
Ilgą laiką Lietuva mėgavosi sparčiu atlyginimų augimu, kuris neretai viršijo darbo našumo didėjimą. Ekspertai vieningai sutaria – šis „aukso amžius“ gali artėti prie pabaigos arba bent jau stipriai lėtėti. Nors masinių atleidimų kol kas neprognozuojama, darbo rinka tampa vis labiau segmentuota.
Analitikai išskiria kelias tendencijas, kurios formuosis artimiausiu metu:
- Atsargesnis samdymas: Įmonės, ypač eksportuojančiuose sektoriuose (baldininkai, transportas, inžinerinė pramonė), susiduria su mažėjančiais užsakymais iš Vakarų Europos, todėl stabdo naujų darbuotojų paiešką.
- Reikalavimų griežtėjimas: Darbuotojų „diktatas“, kai kandidatai galėjo reikalauti itin aukštų sąlygų, silpsta. Darbdaviai vis dažniau ieško universalų, aukštos kvalifikacijos specialistų, o ne pradedančiųjų.
- Atlyginimų peržiūra: Tikėtina, kad metiniai atlyginimų peržiūrėjimai bus kuklesni. Vietoje dviženklio procentinio augimo, daugelis sektorių grįš prie infliaciją vos padengiančio didinimo.
Geopolitinės rizikos ir eksporto iššūkiai
Lietuvos ekonomika yra maža ir atvira, todėl ji itin priklausoma nuo išorės veiksnių. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika slypi ne šalies viduje, o pas pagrindinius prekybos partnerius. Vokietijos ekonomikos buksavimas, Skandinavijos statybų sektoriaus krizė – visa tai tiesiogiai veikia Lietuvos gamintojus.
Be to, negalima ignoruoti geopolitinio konteksto. Karas Ukrainoje ir įtampa Artimuosiuose Rytuose lemia energijos išteklių kainų svyravimus. Nors Europa, atrodo, išmoko gyventi be rusiškų dujų, bet koks didesnis sukrėtimas energetikos rinkose gali vėl išpūsti gamybos kaštus, o tai sumažintų Lietuvos verslo konkurencingumą tarptautinėje arenoje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Reaguodami į skaitytojų nerimą ir dažnai viešojoje erdvėje kylančias diskusijas, pateikiame ekspertų atsakymus į aktualiausius klausimus.
1. Kada realu tikėtis ženklaus Euribor sumažėjimo?
Nors tikslios prognozės yra sudėtingos, rinkos lūkesčiai rodo, kad laipsniškas mažėjimas jau vyksta. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad grįžimo prie neigiamų ar nulinių palūkanų normų artimiausiais metais tikėtis nereikėtų. Realesnis scenarijus – stabilizacija ties 2–2,5 proc. riba per ateinančius 12–24 mėnesius.
2. Ar dabar geras laikas pirkti būstą?
Tai priklauso nuo individualios situacijos. Jei perkate būstą sau (ne investicijai) ir radote tinkamą variantą, o jūsų finansinė padėtis stabili – laukti gali būti neverta, nes mažėjant palūkanoms, pirkėjų aktyvumas vėl išaugs, o tai gali pastūmėti kainas aukštyn. Tačiau investiciniam pirkimui šiuo metu rekomenduojama atlikti itin detalius skaičiavimus.
3. Kaip apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo?
Laikyti pinigus „kojinėje“ vis dar yra nuostolinga dėl infliacijos, nors ji ir sumažėjo. Ekspertai pataria diversifikuoti: dalį lėšų laikyti terminuotuosiuose indėliuose (kol palūkanos vis dar aukštos), dalį – vyriausybės taupymo lakštuose, o ilgalaikes lėšas periodiškai investuoti į akcijų rinkas ar fondus.
4. Ar Lietuvai gresia gili krizė?
Dauguma analitikų gilios krizės scenarijų vertina kaip mažai tikėtiną. Lietuva turi sukaupusi finansinių rezervų, verslas yra lankstus, o skolos lygis – vienas mažiausių ES. Labiau tikėtinas scenarijus yra „minkštas nusileidimas“ arba stagnacija, bet ne dramatiškas griuvimas.
Rekomendacijos gyventojams: kaip elgtis artimiausiu metu
Apibendrinant ekspertų įžvalgas, tampa aišku, kad pasyvus stebėjimas nėra geriausia strategija. Nors panikuoti pagrindo nėra, proaktyvus asmeninių finansų valdymas dabar yra svarbesnis nei bet kada anksčiau. Analitikai rekomenduoja atlikti savo namų ūkio biudžeto auditą ir kritiškai įvertinti visas išlaidas.
Pirmasis žingsnis – finansinės pagalvės stiprinimas. Neapibrėžtumo laikotarpiu turėti bent 3–6 mėnesių išlaidų dydžio rezervą yra gyvybiškai svarbu. Tai suteikia saugumo jausmą netikėto darbo praradimo ar sveikatos sutrikimų atveju. Antra, verta peržiūrėti turimus finansinius įsipareigojimus. Jei turite brangių vartojimo paskolų ar lizingų, pasistenkite juos padengti kuo greičiau, kol palūkanos vis dar „kandžiojasi“.
Galiausiai, investicija į save išlieka pati pelningiausia. Darbo rinkai lėtėjant, darbuotojo vertę apsprendžia jo gebėjimas adaptuotis ir naujų kompetencijų įgijimas. Nesvarbu, ar tai kvalifikacijos kėlimo kursai, ar naujos užsienio kalbos mokymasis – tai didina jūsų konkurencingumą ir derybinę galią net ir sudėtingesnėmis ekonominėmis sąlygomis. Situacija rinkoje keičiasi, tačiau pasiruošę pokyčiams gyventojai gali ne tik išvengti nuostolių, bet ir atrasti naujų galimybių ten, kur kiti mato tik rizikas.
