Kiekvienais metais leidyklų lentynas ir internetines parduotuves užplūsta tūkstančiai naujų pavadinimų, todėl net ir didžiausiems knygų mylėtojams tampa vis sudėtingiau atsirinkti tai, kas iš tiesų verta brangaus laiko. Skaitymas jau seniai nebėra tik laisvalaikio praleidimo būdas; tai intelektualinė mankšta, būdas pabėgti nuo kasdienybės arba, priešingai, geriau suprasti mus supantį pasaulį. Tačiau informacijos triukšme dažnai pasiklystame tarp ryškių viršelių ir skambių rinkodaros šūkių. Būtent čia į pagalbą ateina literatūros kritikai, apžvalgininkai ir leidėjai, kurie, perskaitę šimtus rankraščių, atrenka tuos kūrinius, kurie palieka gilų pėdsaką, provokuoja diskusijas ir plečia akiratį. Šis straipsnis – tai ne tiesiog atsitiktinių pavadinimų rinkinys, o gili analizė apie tai, kokios literatūrinės tendencijos dominuoja šiais metais ir į kokias knygas ekspertai rekomenduoja atkreipti ypatingą dėmesį.
Kodėl verta pasikliauti ekspertų rekomendacijomis?
Dažnas skaitytojas renkasi knygas pagal bestselerių sąrašus, tačiau populiarumas ne visada tolygus literatūrinei kokybei. Literatūros ekspertai, sudarydami rekomenduotinų knygų sąrašus, vadovaujasi visai kitais kriterijais nei vien pardavimų skaičiai. Jie vertina teksto stilistiką, vertimo kokybę (jei tai verstinė literatūra), temos aktualumą ir autoriaus gebėjimą originaliai pažvelgti į nagrinėjamą problemą.
Šių metų rekomendacijose ryškėja tendencija grįžti prie lėtojo skaitymo. Ekspertai vis dažniau siūlo knygas, kurios reikalauja susikaupimo, bet mainais suteikia ilgalaikį estetinį pasitenkinimą. Tai kūriniai, kurie nepasimiršta kitą dieną po paskutinio puslapio užvertimo. Be to, profesionalūs kritikai padeda atrasti nišinius autorius, kurie galbūt neturi didelių reklamos biudžetų, tačiau rašo pasaulinio lygio prozą.
Grožinė literatūra: nuo autofikcijos iki istorinių epų
Šiais metais grožinės literatūros lauke dominuoja kelios ryškios kryptys. Viena iš jų – autofikcija. Tai žanras, kuriame autorius savo biografinius faktus supina su fikcija, taip sukurdamas intymų ir itin paveikų pasakojimą. Ekspertai pabrėžia, kad skaitytojai vis labiau ieško tikrumo ir nuoširdumo, o autofikcija leidžia pažvelgti į kito žmogaus vidinį pasaulį be jokių filtrų.
Kita, ne ką mažiau svarbi kryptis – istoriniai romanai, kurie ne tik atkuria praeities įvykius, bet ir ieško paralelių su dabartimi. Rekomenduojamų knygų sąraše gausu kūrinių, kurie nagrinėja:
- Tarpukario ir pokario traumas: Literatūra tampa įrankiu kalbėti apie kolektyvinę atmintį, nutylėtas istorijas ir sudėtingus moralinius pasirinkimus okupacijų metais.
- Moters vietą istorijoje: Vis daugiau dėmesio skiriama „pamirštoms” moterims – mokslininkėms, menininkėms, valdovėms, kurių balsai istoriniuose vadovėliuose dažnai būdavo nutildyti.
- Kultūrų sankirtas: Romanai, kuriuose veiksmas vyksta egzotiškose šalyse arba daugiakultūriniuose miestuose, leidžia skaitytojams keliauti neišeinant iš namų.
Negrožinė literatūra: psichologija ir pasaulio suvokimas
Negrožinės literatūros lentynose šiemet karaliauja knygos, padedančios naviguoti sudėtingame šiuolaikiniame pasaulyje. Jei anksčiau populiariosios psichologijos knygos dažnai siūlydavo greitus receptus laimei pasiekti, tai šių metų ekspertų sąrašuose dominuoja gilesnė, mokslu grįsta literatūra.
Emocinis raštingumas ir psichinė sveikata
Ekspertai išskiria knygas, kurios moko ne „pozityvaus mąstymo”, bet emocinio atsparumo. Tai kūriniai, analizuojantys nerimą, perdegimą, santykių dinamiką ir traumų poveikį kūnui bei protui. Skaitytojai skatinami ne bėgti nuo sunkių emocijų, o jas suprasti ir integruoti.
Biografijos ir memuarai
Žmonių gyvenimo istorijos išlieka vienu stipriausių įkvėpimo šaltinių. Šių metų sąraše verta ieškoti biografijų, kurios pasakoja ne tik apie sėkmę, bet ir apie nesėkmes, abejones ir ilgą kelią tikslo link. Ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į menininkų, politinių lyderių bei inovatorių dienoraščius ir laiškus, kurie atskleidžia žmogiškąją didžių asmenybių pusę.
Lietuvių autorių balsas: renesansas, kurio laukėme
Džiugu matyti, kad literatūros ekspertai į privalomų perskaityti knygų sąrašus vis drąsiau įtraukia lietuvių autorius. Lietuvių literatūra išgyvena tikrą renesansą – ji tampa vis įvairesnė, drąsesnė ir atviresnė pasauliui. Tai nebėra tik kaimo proza ar sunkios istorinės temos; šiuolaikiniai lietuvių rašytojai kuria:
- Intelektualius detektyvus: Žanras, kuris ilgą laiką buvo apleistas, dabar atgimsta su nauja jėga, siūlydamas ne tik intriguojantį siužetą, bet ir turtingą istorinį bei kultūrinį kontekstą.
- Magiškąjį realizmą: Vilniaus ir kitų miestų mitologija pinasi su kasdienybe, sukurdama unikalų, tik mūsų literatūrai būdingą atmosferą.
- Kokybišką esė: Trumpi, bet taiklūs tekstai apie kasdienybę, meną ir filosofiją tampa vis populiaresni tarp skubančių skaitytojų, ieškančių koncentruotos minties.
Kaip nepasiklysti knygų gausoje ir išsiugdyti įprotį?
Turėti gerų knygų sąrašą yra tik pusė darbo. Kita pusė – rasti laiko jas perskaityti. Ekspertai pastebi, kad daugelis žmonių jaučia kaltę dėl neskaitytų knygų krūvų prie lovos. Tačiau svarbiausia yra ne perskaitytų knygų kiekis, o ryšys su tekstu.
Rekomenduojama taikyti „50 puslapių taisyklę”. Jei knyga neįtraukia per pirmuosius 50 puslapių, leiskite sau ją padėti į šalį. Gyvenimas per trumpas skaityti knygas, kurios neteikia džiaugsmo arba naudos. Taip pat verta derinti skirtingo žanro literatūrą: po sunkios istorinės monografijos paimti lengvesnį romaną ar poezijos rinkinį.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Skaitytojai dažnai susiduria su dilemomis, rinkdamiesi literatūrą ar bandydami formuoti skaitymo įpročius. Štai keletas ekspertų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus.
Ar geriau skaityti popierines, ar elektronines knygas?
Tai priklauso nuo jūsų tikslo. Tyrimai rodo, kad skaitant popierines knygas informacija įsimenama geriau, o pats procesas labiau atpalaiduoja, nes nelieka pagundos perjungti naršyklės langą. Tačiau elektroninės knygos yra nepakeičiamos kelionėse ir leidžia greitai gauti norimą kūrinį. Ekspertai pataria grožinę literatūrą skaityti popieriuje dėl estetinio malonumo, o dalykinę literatūrą galima drąsiai skaityti ir skaitmeniniu formatu.
Kiek knygų per metus laikoma „geru” rodikliu?
Nėra tokio dalyko kaip „teisingas” skaičius. Kai kurie žmonės perskaito 50 knygų per metus, kiti – 5, bet labai gilias ir sudėtingas. Svarbiausia yra reguliarumas. Net 20 minučių skaitymo kasdien per metus susideda į solidų perskaitytų puslapių kiekį. Kokybė visada turėtų būti aukščiau už kiekybę.
Ką daryti, jei visi rekomenduoja knygą, bet man ji nepatinka?
Tai visiškai normalu. Literatūros skonis yra subjektyvus. Net ir kritikų išliaupsintas šedevras gali nerezonuoti su jūsų asmenine patirtimi ar dabartine emocine būsena. Nebijokite turėti savo nuomonės ir neverskite savęs skaityti tik dėl mados. Skaitymas neturi tapti kančia.
Kaip išsirinkti knygą dovanų?
Geriausia strategija – rinktis ne tai, kas populiariausia, bet tai, kas atitinka žmogaus pomėgius. Jei nežinote konkretaus skonio, rinkitės negrožinę literatūrą (biografijas, istorines knygas) arba dovanų čekį. Kitas saugus variantas – literatūros klasika naujuose, kokybiškuose leidimuose.
Skaitytojų bendruomenės kūrimas ir dalijimasis įžvalgomis
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus aspektas, kurį pabrėžia ekspertai, yra socialinis skaitymo elementas. Knyga neturėtų baigtis paskutiniu tašku. Diskusija apie perskaitytą kūrinį gali atverti visiškai naujas prasmes, kurių patys galbūt nepastebėjote. Būtent todėl visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sparčiai populiarėja knygų klubai.
Dalyvavimas knygų klube arba tiesiog dalijimasis įspūdžiais socialiniuose tinkluose (vadinamasis „Bookstagram” ar „BookTok”) padeda išlaikyti motyvaciją skaityti. Tai sukuria atsakomybės jausmą ir leidžia pasijusti bendruomenės dalimi. Be to, bendraudami su kitais skaitytojais, jūs gaunate asmenines, o ne algoritmų sugeneruotas rekomendacijas, kurios dažnai būna pačios taikliausios. Tad išsisaugoję šių metų rekomenduotinų knygų sąrašą, nepamirškite juo pasidalinti su draugais – galbūt tai taps pradžia įdomiai diskusijai ar net naujai tradicijai.
