Investavimas dažnai yra pristatomas kaip tiesus kelias į finansinę laisvę, tačiau retas pradedantysis susimąsto apie tai, kas slepiasi už patrauklių grąžos procentų. Dauguma žmonių į rinkas ateina vedami noro greitai praturtėti, tačiau ekspertai vieningai sutaria: sėkmę lemia ne gebėjimas pasirinkti „laiminčią“ akciją, o gebėjimas valdyti riziką. Finansų rinkos veikia cikliškai, ir tai, kas kyla į viršų, anksčiau ar vėliau patiria korekcijas. Todėl esminis skirtumas tarp lošėjo ir investuotojo yra tas, kad pastarasis ne bando atspėti ateitį, o ruošiasi įvairiem scenarijam. Rizikos supratimas nėra skirtas tam, kad jus atbaidytų nuo investavimo; priešingai, tai yra įrankis, leidžiantis ramiai miegoti naktimis, žinant, kad jūsų kapitalas yra saugus net ir audringais ekonominiais laikotarpiais.
Kas iš tikrųjų yra investavimo rizika?
Daugelis pradedančiųjų investuotojų riziką supranta labai paprastai – tai tikimybė prarasti pinigus. Nors tai iš dalies tiesa, finansų pasaulyje rizikos sąvoka yra kur kas platesnė ir kompleksiškesnė. Finansiniu požiūriu, rizika yra apibrėžiama kaip neapibrėžtumas dėl būsimos investicijų grąžos. Tai reiškia, kad faktinė grąža gali skirtis nuo tos, kurios tikėjotės.
Svarbu suprasti ryšį tarp rizikos ir grąžos. Tai yra fundamentalus investavimo dėsnis: kuo didesnės potencialios grąžos tikitės, tuo didesnę riziką turite prisiimti. Nėra tokio dalyko kaip saugi investicija su didele grąža – jei kas nors jums siūlo tokį produktą, tai greičiausiai yra finansinė apgaulė. Mažos rizikos investicijos, pavyzdžiui, valstybinės obligacijos ar indėliai, paprastai siūlo mažesnę grąžą, kuri vos padengia infliaciją. Tuo tarpu akcijos ar kriptovaliutos gali pasiūlyti įspūdingą prieaugį, tačiau kartu neša ir didelę kapitalo praradimo tikimybę trumpuoju laikotarpiu.
Pagrindinės rizikos rūšys, kurias privalote žinoti
Norint išvengti skaudžių klaidų, būtina atpažinti skirtingus rizikos tipus. Ne visos rizikos yra vienodos, ir skirtingos investicijų klasės reaguoja į skirtingus veiksnius.
Rinkos rizika (sisteminė rizika)
Tai rizika, kad visa rinka arba jos didelė dalis smuks žemyn. Tai gali nutikti dėl ekonominės recesijos, geopolitinių neramumų, palūkanų normų pokyčių ar gamtinių katastrofų. Pavyzdžiui, 2008 metų finansų krizė arba 2020 metų pandemijos pradžia paveikė beveik visas turto klases. Nuo šios rizikos visiškai apsisaugoti neįmanoma, tačiau ją galima sušvelninti turint ilgą investavimo laikotarpį.
Infliacijos rizika
Tai dažnai vadinama „tyliąja žudike“. Tai rizika, kad jūsų investicijų grąža neaplenks infliacijos tempo, todėl reali jūsų pinigų perkamoji galia sumažės. Jei laikote pinigus banko sąskaitoje, kurioje mokamos 0% palūkanos, o metinė infliacija siekia 5%, jūs techniškai neprarandate pinigų nominalia verte, tačiau realiai prarandate 5% savo turto vertės kasmet.
Koncentracijos rizika
Tai viena dažniausių pradedančiųjų klaidų. Ji atsiranda, kai investuotojas per didelę savo portfelio dalį skiria vienai įmonei, vienam sektoriui ar vienai turto klasei. Jei investavote visas santaupas į vienos technologijų įmonės akcijas ir ta įmonė bankrutuoja, jūs prarandate viską. Ekspertai pataria, kad viena pozicija neturėtų sudaryti daugiau nei 5-10% viso jūsų portfelio.
Likvidumo rizika
Ši rizika susijusi su galimybe greitai paversti savo investiciją grynaisiais pinigais neprarandant jos vertės. Akcijos didelėse biržose yra labai likvidžios – jas galite parduoti per kelias sekundes. Tuo tarpu nekilnojamasis turtas yra nelikvidus. Jei jums staiga prireiks pinigų, parduoti butą gali užtrukti mėnesius, arba teks jį parduoti už gerokai mažesnę kainą nei rinkos vertė.
Kaip nustatyti savo asmeninę rizikos toleranciją?
Prieš pradedant investuoti, būtina atlikti sąžiningą savianalizę. Rizikos tolerancija nėra pastovus dydis – ji kinta priklausomai nuo jūsų amžiaus, finansinės padėties ir psichologijos. Ekspertai išskiria du pagrindinius aspektus: finansinį pajėgumą rizikuoti ir psichologinį pasirengimą rizikuoti.
- Laiko horizontas: Jaunas žmogus, kuriam iki pensijos liko 30–40 metų, gali sau leisti didesnę riziką, nes turi laiko atsigauti po rinkos nuosmukių. Tuo tarpu asmuo, artėjantis prie pensijos, turėtų rinktis konservatyvesnes priemones, kad išsaugotų sukauptą kapitalą.
- Finansiniai tikslai: Jei taupote pradiniam būsto įnašui, kurio reikės po dviejų metų, negalite rizikuoti akcijų rinkose, nes trumpuoju laikotarpiu jos gali smukti 20–30%. Tokiu atveju jūsų rizikos tolerancija yra maža.
- Emocinis atsparumas: Tai yra vadinamasis „miego testas“. Jei jūsų portfelio vertė per savaitę nukristų 10% ir dėl to negalėtumėte ramiai miegoti, vadinasi, prisiėmėte per didelę riziką. Investavimas neturi kelti nuolatinio streso.
Efektyviausi būdai rizikai valdyti
Gera žinia ta, kad riziką galima valdyti. Nors negalite kontroliuoti, ką darys rinka, galite kontroliuoti, kaip sudarytas jūsų portfelis. Štai keletas laiko patikrintų strategijų.
Diversifikacija – vienintelis nemokamas pietus
Diversifikacija yra pagrindinė investavimo taisyklė: „nedėkite visų kiaušinių į vieną krepšį“. Tai reiškia investavimą į skirtingas turto klases (akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą, žaliavas) bei skirtingus geografinius regionus. Kai viena turto klasė krenta, kita gali kilti arba išlikti stabili, taip amortizuodama bendrą portfelio nuosmukį. Pavyzdžiui, ekonominės krizės metu akcijos dažnai pinga, tačiau saugios valstybių obligacijos brangsta.
Periodinis investavimas (DCA metodas)
DCA (angl. Dollar Cost Averaging) yra strategija, kai investuojama fiksuota pinigų suma reguliariais intervalais, nepriklausomai nuo rinkos situacijos. Tai padeda išvengti emocinių sprendimų ir bandymo atspėti rinkos dugną ar viršūnę. Kai kainos krenta, už tą pačią sumą nuperkate daugiau vienetų, o kai kyla – mažiau. Ilguoju laikotarpiu tai sušvelnina vidutinę pirkimo kainą ir sumažina riziką investuoti didelę sumą pačiu netinkamiausiu metu (rinkos viršūnėje).
Investicinio portfelio balansavimas
Laikui bėgant, skirtingų investicijų vertė keičiasi, todėl jūsų portfelio proporcijos išsikraipo. Pavyzdžiui, jei akcijos smarkiai pabrango, jos gali sudaryti 80% jūsų portfelio vietoje planuotų 60%. Tai reiškia, kad jūsų rizika padidėjo. Periodinis balansavimas (parduodant tai, kas pabrango, ir perkant tai, kas atpigo) padeda grįžti prie pradinio rizikos plano ir priverčia jus laikytis taisyklės „pirk pigiau, parduok brangiau“.
Psichologinės spąstai: kodėl investuotojai klysta?
Dažniausiai didžiausią riziką investicijoms kelia ne rinka, o pats investuotojas. Elgsenos finansų mokslas rodo, kad žmonės yra linkę priimti neracionalius sprendimus veikiami emocijų.
Vienas stipriausių fenomenų yra nuostolių baimė (angl. Loss Aversion). Tyrimai rodo, kad skausmas praradus 100 eurų yra psichologiškai maždaug dvigubai stipresnis nei džiaugsmas uždirbus 100 eurų. Dėl šios priežasties investuotojai dažnai per greitai parduoda kylančias akcijas (kad užfiksuotų mažą pelną) ir per ilgai laiko krentančias pozicijas (tikėdamiesi, kad jos atsigaus), taip patirdami dar didesnius nuostolius.
Kita dažna klaida – bandymas vytis praeities grąžą. Matydami, kad tam tikras sektorius ar kriptovaliuta pabrango 300% per metus, investuotojai puola pirkti, bijodami praleisti progą (FOMO). Tačiau dažniausiai toks pirkimas vyksta kainų viršūnėje, prieš pat neišvengiamą korekciją.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šiame skyriuje atsakome į klausimus, kurie dažniausiai kyla pradedantiesiems, bandantiems suprasti rizikos valdymą.
-
Ar įmanoma investuoti visiškai be rizikos?
Visiškai be rizikos investuoti neįmanoma. Net ir laikant pinigus „kojinėje“, egzistuoja infliacijos rizika ar fizinio praradimo rizika. Valstybinės obligacijos ar indėliai, apdrausti valstybės, laikomi beveik nerizikingais, tačiau jų grąža yra minimali. -
Kiek akcijų turėčiau turėti, kad portfelis būtų diversifikuotas?
Moksliniai tyrimai rodo, kad norint pasiekti optimalią diversifikaciją investuojant į atskiras akcijas, reikia turėti bent 20–30 skirtingų įmonių akcijų iš skirtingų sektorių. Tačiau paprastesnis būdas yra investuoti į ETF (biržoje prekiaujamus fondus), kurie vienu pirkimu suteikia prieigą prie tūkstančių įmonių. -
Kaip dažnai turėčiau tikrinti savo investicijų vertę?
Jei investuojate ilgam laikotarpiui (pvz., pensijai), kasdienis tikrinimas gali būti žalingas. Tai kelia nereikalingą stresą ir skatina priimti emocingus sprendimus. Ekspertai rekomenduoja portfelį peržiūrėti kartą per ketvirtį arba net kartą per metus. -
Kas yra „rizikos ir atlygio santykis“?
Tai rodiklis, padedantis įvertinti, ar verta investuoti. Pavyzdžiui, jei rizikuojate prarasti 1 eurą, kad uždirbtumėte 3 eurus, santykis yra 1:3. Profesionalūs investuotojai dažniausiai ieško sandorių, kur potencialus pelnas gerokai viršija potencialų nuostolį.
Nuolatinis tobulėjimas kaip geriausia apsauga
Investavimo pasaulyje geriausia apsauga nuo rizikos yra ne sudėtingi finansiniai instrumentai, o žinios ir disciplina. Rinkos nuolat keičiasi, atsiranda naujos turto klasės ir ekonominiai iššūkiai, todėl tai, kas veikė prieš dešimtmetį, nebūtinai veiks šiandien. Investuotojas, kuris supranta savo veiksmų pasekmes ir turi aiškų, rašytinį planą, visada turės pranašumą prieš tą, kuris vadovaujasi nuojauta ar kaimyno patarimais.
Vietoj to, kad bijotumėte rizikos, išmokite ją gerbti ir valdyti. Susikurkite ilgalaikę strategiją, kuri atitinka jūsų asmenybę, ir laikykitės jos net tada, kai rinkose kyla panika. Atminkite, kad didžiausios klaidos padaromos ne dėl rinkos svyravimų, o dėl neapgalvotų reakcijų į juos. Jūsų tikslas nėra išvengti bet kokio nuostolio – jūsų tikslas yra užtikrinti, kad pelningi sprendimai ilguoju laikotarpiu nusvertų klaidas ir leistų užtikrintai siekti savo finansinių tikslų.
