Daugelis iš mūsų susiduria su situacija, kai staiga prireikia sužinoti savo kraujo grupę. Tai gali būti susiję su planuojama operacija, nėštumu, noru tapti kraujo donoru arba tiesiog paprastu smalsumu, norint geriau pažinti savo organizmą. Anksčiau šis įrašas dažnai būdavo randamas popieriniame pase arba senoje medicininėje kortelėje, tačiau skaitmenizacijos eroje popieriniai dokumentai nyksta, o informacija persikelia į elektroninę erdvę. Laimei, Lietuvoje veikianti elektroninė sveikatos sistema (e. sveikata) suteikia galimybę pasiekti savo medicininius duomenis neišeinant iš namų. Nors sistema kartais kritikuojama dėl sudėtingumo, žinant tikslius žingsnius, rasti reikiamą informaciją nėra sunku. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip prisijungti prie sistemos, kur tiksliai ieškoti įrašo apie kraujo grupę ir ką daryti, jei šios informacijos savo paskyroje nerandate.
Kodėl kraujo grupės įrašas ne visada matomas pagrindiniame lange?
Viena dažniausių vartotojų klaidų – manymas, kad kraujo grupė yra nurodyta asmens profilyje šalia vardo, pavardės ar asmens kodo. Deja, e. sveikatos sistema veikia šiek tiek kitu principu. Tai yra duomenų bazė, kurioje kaupiami atskiri medicininiai dokumentai: vizitų pas gydytojus aprašymai, receptai, siuntimai ir laboratorinių tyrimų atsakymai.
Kraujo grupė nėra statinis profilio duomens laukas, o konkretaus medicininio tyrimo rezultatas. Todėl, norėdami ją sužinoti, turite rasti dokumentą, kuriame šis tyrimas buvo užfiksuotas. Tai gali būti:
- Stacionaro epikrizė: dokumentas, išduodamas išrašant iš ligoninės po operacijos ar gydymo.
- Laboratorinio tyrimo atsakymas: specifinis tyrimas, skirtas būtent kraujo grupei ir rezus faktoriui nustatyti.
- Nėščiosios kortelė: moterims šie tyrimai atliekami nėštumo pradžioje ir duomenys beveik visada įkeliami į sistemą.
Svarbu suprasti, kad jei jums niekada nebuvo atliktas kraujo grupės nustatymo tyrimas gydymo įstaigoje, kuri duomenis teikia į e. sveikatą (arba tyrimas buvo atliktas labai seniai, iki sistemos atsiradimo), šio įrašo sistemoje gali ir nebūti.
Kaip prisijungti prie e. sveikatos sistemos
Pirmasis žingsnis yra saugus prisijungimas prie portalo. Lietuvoje tai atliekama per Elektroninius valdžios vartus, kas užtikrina aukštą duomenų saugumo lygį. Štai kaip tai padaryti žingsnis po žingsnio:
- Interneto naršyklėje surinkite adresą www.esveikata.lt.
- Dešiniajame viršutiniame kampe spauskite mygtuką „Prisijungti”.
- Būsite nukreipti į identifikacijos puslapį. Pasirinkite jums patogiausią prisijungimo būdą: per elektroninę bankininkystę, mobilųjį parašą, „Smart-ID” programėlę arba naudojant asmens tapatybės kortelę su skaitytuvu.
- Sėkmingai patvirtinę tapatybę, patvirtinkite, kad sutinkate jungtis prie e. sveikatos portalo kaip pacientas.
Prisijungę pamatysite pagrindinį valdymo skydelį. Čia pateikiama bendra informacija apie naujausius vizitus ir receptus, tačiau norint rasti kraujo grupę, reikės panaršyti giliau.
Detali instrukcija: kur ieškoti tyrimų rezultatų
Kai jau esate sistemoje, jūsų tikslas – peržiūrėti savo sveikatos istorijos įrašus. Sekite šiuos nurodymus:
1. Navigacija į sveikatos duomenis
Meniu juostoje (dažniausiai kairėje pusėje arba viršuje, priklausomai nuo įrenginio) ieškokite skilties „Paciento zona” arba tiesiog „Sveikatos duomenys”. Paspaudę šią skiltį, pamatysite pasirinkimus, tokius kaip „Apsilankymai”, „Tyrimai”, „Receptai”. Jums aktualiausia skiltis yra „Tyrimai” arba „Laboratoriniai tyrimai”.
2. Filtrų naudojimas
Sveikatos istorijoje gali būti šimtai įrašų, ypač jei dažnai lankotės pas gydytojus. Kad nereikėtų peržiūrėti kiekvieno dokumento, naudokite paieškos filtrus. Datos filtre galite nustatyti „Visi laikotarpiai”, kad sistema rodytų ir senesnius įrašus (pavyzdžiui, 2016–2020 metų), nes kraujo grupės tyrimas galėjo būti atliktas seniai.
3. Dokumentų peržiūra
Ieškokite įrašų, kurių pavadinime yra žodžiai „Kraujo grupė”, „AB0” (kraujo grupių sistema) arba „Rh(D)” (rezus faktorius). Taip pat verta patikrinti dokumentus, pavadintus „Stacionaro epikrizė”. Atidarius tokį dokumentą, dažniausiai jo viršuje arba skiltyje „Atlikti tyrimai” būna įrašyta kraujo grupė (pvz., A(II), O(I), B(III) arba AB(IV)) bei rezus faktorius (Teigiamas (+) arba Neigiamas (-)).
Dažniausia klaida: bendras kraujo tyrimas vs. kraujo grupės nustatymas
Daugelis žmonių, pamatę įrašą „Bendras kraujo tyrimas” (BKT), tikisi jame rasti ir savo kraujo grupę. Tai yra klaidinga nuostata. Bendras kraujo tyrimas parodo leukocitų, eritrocitų, hemoglobino kiekį ir kitus rodiklius, kurie svarbūs uždegimams ar anemijai nustatyti, tačiau jis nenustato kraujo grupės.
Kraujo grupės nustatymas yra atskiras, specifinis tyrimas. Jei matote tik bendrų kraujo tyrimų rezultatus, juose informacijos apie tai, ar jūsų grupė yra A, ar B, nebus. Jums reikia ieškoti dokumento, kuriame konkrečiai įvardintas imunohematologinis tyrimas.
Ką daryti, jei duomenų e. sveikatoje nėra?
Gali nutikti taip, kad peržiūrėjote visus dokumentus, bet informacijos apie kraujo grupę neradote. Tai gana dažna situacija ir ji gali susidaryti dėl kelių priežasčių:
- Tyrimas atliktas seniai: Jei kraujo grupė jums buvo nustatyta vaikystėje ar prieš daugiau nei 10 metų, tikėtina, kad šis įrašas liko tik popierinėje kortelėje poliklinikos archyve ir nebuvo suskaitmenintas.
- Duomenų neperdavimas: Kai kurios privačios klinikos arba ligoninės ankstyvuoju e. sveikatos diegimo laikotarpiu ne visada keldavo visus duomenis į centrinę sistemą.
- Tyrimas niekada nebuvo atliktas: Nustebsite, bet daugybė žmonių gyvena niekada neturėję medicininės priežasties atlikti šį specifinį tyrimą.
Tokiu atveju turite keletą išeičių. Paprasčiausias būdas – kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydytojas gali patikrinti jūsų popierinę kortelę (jei tokia dar saugoma) arba paskirti mokamą kraujo grupės nustatymo tyrimą. Kitas, labai kilnus būdas sužinoti savo kraujo grupę – tapti kraujo donoru. Nacionalinis kraujo centras prieš kiekvieną donaciją atlieka tyrimus ir nemokamai suteikia informaciją apie jūsų kraujo grupę, rezus faktorių ir hemoglobino kiekį.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar galiu e. sveikatoje sužinoti savo vaiko kraujo grupę?
Taip, jei esate vaiko atstovas pagal įstatymą. Prisijungę prie savo paskyros, turite pasirinkti atstovaujamą asmenį (vaiką). Tuomet galėsite naršyti jo sveikatos istorijoje lygiai taip pat, kaip ir savo. Dažniausiai vaiko kraujo grupė nustatoma gimus, tad ieškokite įrašo apie naujagimio sveikatą ar gimdymo istoriją.
Ar kraujo grupės tyrimas e. sveikatoje yra nemokamas?
Pati e. sveikatos sistemos peržiūra yra nemokama. Tačiau, jei įrašo nėra ir norite atlikti tyrimą poliklinikoje, jis gali būti mokamas, nebent yra medicininė indikacija (pvz., ruošiamasi operacijai), dėl kurios gydytojas skiria tyrimą Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis.
Ar informacija e. sveikatoje yra 100% patikima?
Medicininiai įrašai e. sveikatoje yra teisinę galią turintys dokumentai, kuriuos pasirašo gydytojai elektroniniu parašu. Todėl informacija apie kraujo grupę čia yra tiek pat patikima, kiek ir popierinėje pažymoje. Visgi, žmogiškosios klaidos (pvz., įvedimo klaida) teorinė tikimybė visada egzistuoja, nors ir yra minimali.
Ką reiškia teigiamas arba neigiamas rezus faktorius?
Rezus faktorius (Rh) yra baltymas, esantis ant raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus. Jei jį turite, esate Rh teigiamas, jei ne – Rh neigiamas. Tai ypač svarbu nėštumo metu (dėl galimo rezus konflikto) ir perpilant kraują.
Alternatyvūs metodai ir namų testai
Jeigu e. sveikatoje informacijos neradote, o vizito pas gydytoją laukti nenorite, egzistuoja ir greitesnių metodų. Vaistinėse galima įsigyti greituosius kraujo grupės nustatymo testus, skirtus naudoti namuose. Šie rinkiniai veikia panašiu principu kaip ir kiti greitieji testai – paimamas kraujo lašas iš piršto ir užlašinamas ant specialios kortelės su reagentais. Rezultatas paprastai gaunamas per kelias minutes.
Nors namų testai yra patogūs, medicininiais tikslais (pavyzdžiui, prieš operaciją) gydytojai vis tiek kliausis tik sertifikuotos laboratorijos atliktu tyrimu. Todėl oficialus įrašas e. sveikatoje išlieka patikimiausiu šaltiniu. Be to, verta žinoti, kad senieji įrašai pasuose (antspaudai) šiais laikais nebėra laikomi oficialiu medicininiu dokumentu, nes pasitaikydavo klaidų arba antspaudai būdavo perkeliami be pakartotinio patikrinimo.
Galiausiai, jei planuojate kelionę į egzotiškas šalis arba užsiimate ekstremaliu sportu, žinoti savo kraujo grupę yra ne tik įdomu, bet ir gyvybiškai svarbu. Rekomenduojama šią informaciją turėti lengvai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, telefone („Medical ID” funkcijoje) arba piniginėje nešiotis kraujo donoro kortelę. Tai gali sutaupyti brangaus laiko kritinėse situacijose, kai medikams reikia priimti skubius sprendimus.
