Gyvenimas nuo algos iki algos yra varginanti realybė, su kuria susiduria ne tik mažas pajamas gaunantys asmenys, bet ir tie, kurie uždirba solidžius atlyginimus. Finansinis nerimas, kylantis kiekvieno mėnesio pabaigoje, kai banko sąskaita artėja prie nulio, o iki kito pavedimo dar liko kelios dienos, sukelia didžiulį stresą. Tačiau finansų ekspertai vieningai sutaria: gebėjimas valdyti pinigus nėra įgimtas talentas, tai – įgūdis, kurį galima ir būtina išlavinti. Dažniausiai problema slypi ne pačiame pajamų dydyje, o įpročiuose, emociniame santykyje su pinigais ir strategijos nebuvime. Norint nutraukti šį užburtą ratą, reikia ne tik noro, bet ir konkrečių, patikrintų veiksmų plano, kuris padėtų perimti savo finansų kontrolę.
Sąžiningas finansinis auditas: kur dingsta jūsų pinigai?
Pirmasis žingsnis, kurį rekomenduoja bet kuris finansų konsultantas, yra atviras ir neretai skausmingas žvilgsnis į savo išlaidas. Daugelis žmonių apytiksliai žino savo pagrindines išlaidas, tokias kaip būsto nuoma ar paskola, komunaliniai mokesčiai bei transportas. Tačiau didžioji dalis pinigų dažnai „išgaruoja” per smulkias, nepastebimas išlaidas, kurios mėnesio pabaigoje sudaro reikšmingą sumą.
Norint atlikti kokybišką auditą, rekomenduojama peržiūrėti paskutinių trijų mėnesių banko sąskaitų išrašus. Suskirstykite visas išlaidas į kategorijas. Tai padės pamatyti realų vaizdą. Dažniausiai nustembama pamačius, kiek išleidžiama maistui išsinešti, kavai, impulsyviems pirkiniams internetu ar prenumeratoms, kuriomis net nebesinaudojama. Suvokimas yra pirmas vaistas nuo išlaidavimo. Kol nežinote, kur teka jūsų pinigai, negalite užtaisyti skylių savo biudžete.
Taisyklė 50/30/20: paprastas biudžeto planavimo metodas
Viena populiariausių ir lengviausiai pritaikomų biudžeto valdymo strategijų yra 50/30/20 taisyklė. Ją išpopuliarino JAV senatorė ir bankroto teisės ekspertė Elizabeth Warren. Šis metodas padeda subalansuoti finansus be sudėtingų buhalterinių skaičiavimų. Jo esmė paprasta – visas savo pajamas po mokesčių (neto) turėtumėte paskirstyti į tris pagrindines kategorijas:
- 50 proc. – Būtinieji poreikiai. Tai išlaidos, be kurių negalėtumėte išgyventi: būstas, maistas (gaminamas namuose), komunalinės paslaugos, būtiniausi vaistai, transportas į darbą. Jei šios išlaidos viršija pusę jūsų pajamų, būtina ieškoti būdų jas mažinti arba didinti pajamas.
- 30 proc. – Norai ir gyvenimo būdas. Tai pinigai, skirti jūsų malonumui ir komfortui: pramogos, vakarienės restoranuose, nauji drabužiai (kurie nėra būtinybė), hobiai, kelionės. Tai lanksčiausia biudžeto dalis, kurią krizės atveju galima lengviausiai apkarpyti.
- 20 proc. – Taupymas ir skolų grąžinimas. Ši dalis privalo būti neliečiama einamosioms išlaidoms. Ji skirta „finansinei pagalvei” kaupti, investicijoms į ateitį arba greitesniam paskolų grąžinimui.
Žinoma, pradedantiesiems ar turintiems mažesnes pajamas, šis santykis gali būti sunkiai pasiekiamas. Tokiu atveju ekspertai pataria pradėti nuo bet kokio santykio, pavyzdžiui, 70/20/10, ir palaipsniui siekti idealo.
Mokėkite sau pirmiausia
Viena didžiausių klaidų, kurią daro žmonės, bandantys sutaupyti, yra taupymas pagal likutinį principą. Tai reiškia, kad jie gauna atlyginimą, apmoka sąskaitas, perka įvairius daiktus, pramogauja ir tikisi, kad mėnesio pabaigoje kas nors liks taupymui. Realybė rodo, kad dažniausiai nelieka nieko.
Finansų ekspertai pabrėžia auksinę taisyklę: „Sumokėkite sau pirmiausia”. Tai reiškia, kad gavus pajamas, pirmasis pavedimas turėtų būti į jūsų taupomąją sąskaitą, o ne prekybos centrui ar paslaugų tiekėjams. Automatizuokite šį procesą. Nustatykite automatinį pervedimą į atskirą sąskaitą tą pačią dieną, kai gaunate atlyginimą. Kai pinigai nematomose sąskaitose, sumažėja pagunda juos išleisti, o jūs išmokstate gyventi su likusia suma.
Finansinė pagalvė: kodėl ji būtina?
Gyvenimas nuo algos iki algos yra pavojingas, nes bet koks netikėtumas – automobilio gedimas, liga, darbo praradimas ar buitinės technikos sugedimas – gali priversti skolintis. Skolinimasis dažniausiai reiškia palūkanas, kurios dar labiau apsunkina finansinę padėtį. Čia į pagalbą ateina „finansinė pagalvė” arba neliečiamasis fondas.
Idealiu atveju šis fondas turėtų sudaryti 3–6 mėnesių jūsų būtinųjų išlaidų sumą. Tai suteikia psichologinį saugumą ir laisvę priimti sprendimus ne iš baimės. Jei tokia suma atrodo nepasiekiama, pradėkite nuo mažo tikslo – sukaupkite bent 500 ar 1000 eurų nenumatytiems atvejams. Tai bus jūsų pirmasis skydas nuo finansinių smūgių.
Psichologiniai spąstai ir emocinis išlaidavimas
Taupymas yra tiek pat psichologija, kiek ir matematika. Dažnai mes perkame daiktus ne todėl, kad mums jų reikia, o todėl, kad norime pasijusti geriau, numalšinti stresą, pritapti prie aplinkos ar tiesiog iš nuobodulio. Rinkodaros specialistai puikiai išmano šiuos mechanizmus ir nuolat mus atakuoja pasiūlymais.
Kaip suvaldyti impulsyvų pirkimą?
- Taikykite 24 valandų taisyklę. Jei norite įsigyti brangesnį, ne pirmo būtinumo daiktą, palaukite bent parą. Dažnai emocinis impulsas praeina, ir daikto poreikis išnyksta. Dar geriau – didesniems pirkiniams taikyti 30 dienų laukimo taisyklę.
- Atsisakykite naujienlaiškių. Elektroninio pašto dėžutė, pilna „akcijų” ir „nuolaidų”, yra nuolatinis dirgiklis. Išsiregistruokite iš parduotuvių naujienlaiškių, kad sumažintumėte pagundą.
- Skaičiuokite darbo valandomis. Prieš pirkdami daiktą, paskaičiuokite, kiek valandų jums reikės dirbti, kad jį įsigytumėte. Ar tie nauji batai tikrai verti trijų dienų jūsų darbo ofise? Dažnai toks perskaičiavimas visiškai pakeičia požiūrį į pirkinio vertę.
Skolų „sniego gniūžtė” ir „lavina”
Jei turite vartojamųjų paskolų, kredito kortelių skolų ar lizingų, taupymas gali atrodyti neįmanomas. Skolos yra didžiausias stabdis kelyje į finansinę laisvę. Egzistuoja du pagrindiniai metodai, kaip efektyviai atsikratyti skolų:
- Sniego gniūžtės metodas (Snowball). Susirašykite visas savo skolas nuo mažiausios iki didžiausios (neatsižvelgiant į palūkanas). Mokėkite minimalias įmokas visiems kreditoriams, o visus papildomus pinigus skirkite pačiai mažiausiai skolai padengti. Kai ją išmokėsite, atsilaisvinusią sumą skirkite kitai mažiausiai skolai. Šis metodas veikia psichologiškai – matydami greitus rezultatus, įgaunate motyvacijos.
- Lavinos metodas (Avalanche). Šiuo atveju fokusuojamasi į skolas su didžiausiomis palūkanomis. Tai matematiškai naudingesnis būdas, nes sumokėsite mažiau palūkanų ilguoju laikotarpiu, tačiau gali užtrukti ilgiau, kol pamatysite pirmąją visiškai padengtą skolą.
Maisto planavimas – nepastebimas taupymo rezervas
Maistas yra viena iš kategorijų, kurioje galima sutaupyti daugiausia, neaukojant sveikatos. Statistika rodo, kad šeimos išmeta didžiulius kiekius maisto produktų, o tai yra tiesioginis pinigų metimas į šiukšliadėžę.
Ekspertai pataria eiti į parduotuvę tik su pirkinių sąrašu ir tik pavalgius. Savaitės meniu planavimas padeda išvengti chaotiško produktų pirkimo ir maisto užsakymo į namus paskutinę minutę. Taip pat verta atkreipti dėmesį į prekybos centrų privačių etikečių prekes – dažnai jų kokybė nenusileidžia žinomiems prekės ženklams, o kaina yra gerokai mažesnė, nes nemokate už rinkodarą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie taupymą ir asmeninių finansų valdymą.
Ar verta taupyti, kai infliacija „suvalgo” pinigus?
Taip, neabejotinai. Nors infliacija mažina pinigų perkamąją galią, neturėti jokių santaupų yra daug rizikingiau. Be to, sukaupus finansinę pagalvę, kitą žingsnį galima žengti į investavimą, kuris istoriškai padeda aplenkti infliaciją ir apsaugoti santaupas ilguoju laikotarpiu.
Kaip taupyti gaunant minimalią algą?
Tai sudėtinga, bet įmanoma. Svarbiausia čia – ne suma, o įprotis. Pradėkite nuo labai mažų sumų, pavyzdžiui, 5 ar 10 eurų per mėnesį. Peržiūrėkite valstybės teikiamas kompensacijas ar lengvatas, kuriomis galbūt nesinaudojate. Taip pat, esant minimalioms pajamoms, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas kvalifikacijos kėlimui ir pajamų didinimui, nes taupymo galimybės turi ribas.
Ką daryti, jei partneris nenori taupyti?
Finansai yra viena dažniausių porų konfliktų priežasčių. Svarbu kalbėtis ne kaltinant, o ieškant bendrų tikslų. Galbūt partnerį motyvuos bendra svajonė (būstas, kelionė). Galite susitarti dėl bendro biudžeto bendroms išlaidoms, o asmenines išlaidas palikti kiekvieno atsakomybei („asmeniniai kišenpinigiai”).
Ar kredito kortelė yra blogis?
Pati kortelė yra tik instrumentas. Ji tampa „blogiu”, kai naudojama gyvenimui ne pagal išgales finansuoti. Jei kiekvieną mėnesį padengiate visą panaudotą limitą ir nemokate palūkanų, kredito kortelė gali būti naudinga dėl papildomų draudimų ar bonusų. Tačiau, jei nemokate valdyti impulsų, geriau jos atsisakyti.
Veiksmai, kuriuos galite atlikti jau šiandien
Nustoti gyventi nuo algos iki algos neįvyksta per vieną naktį. Tai procesas, reikalaujantis kantrybės ir disciplinos. Tačiau laukti „tinkamo momento” neverta, nes jis niekada neateis. Pradėkite šiandien nuo mažų pergalių.
Atsisiųskite išlaidų sekimo programėlę arba tiesiog pasiimkite užrašų knygutę. Peržiūrėkite savo banko išrašą už praėjusį mėnesį ir raskite bent vieną prenumeratą ar paslaugą, kurios galite atsisakyti. Nustatykite automatinį, kad ir nedidelį, pervedimą į taupomąją sąskaitą rytojaus dienai. Finansinė ramybė ateina ne tada, kai turite milijoną sąskaitoje, o tada, kai žinote, kad kontroliuojate savo pinigus, o ne jie kontroliuoja jus. Kiekvienas sutaupytas euras yra žingsnis link jūsų nepriklausomybės ir ramesnio rytojaus.
