Daugelis žmonių, reguliariai tikrinančių savo sveikatą, dažniausiai nerimauja dėl padidėjusio kraujospūdžio, dar vadinamo hipertenzija, nes tai yra plačiai žinomas širdies ligų rizikos veiksnys. Tačiau rečiau kalbama apie situaciją, kai nerimą kelia apatinis, arba diastolinis, kraujospūdžio rodiklis. Nors žemas diastolinis kraujospūdis gali atrodyti mažiau pavojingas nei aukštas, jis gali signalizuoti apie specifines sveikatos problemas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Suprasti, ką reiškia šis skaičius ir kaip jis veikia jūsų organizmą, yra gyvybiškai svarbu, norint išvengti galimų komplikacijų, kurios svyruoja nuo paprasto galvos svaigimo iki rimtų širdies aprūpinimo krauju sutrikimų.
Ką iš tikrųjų parodo diastolinis kraujospūdis?
Kraujospūdžio matavimo metu visada gaunami du skaičiai. Pirmasis, didesnis skaičius (sistolinis), rodo spaudimą arterijose tuo momentu, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į kūną. Antrasis, mažesnis skaičius (diastolinis), rodo spaudimą arterijose tarp širdies dūžių, kai širdies raumuo atsipalaiduoja ir prisipildo krauju. Būtent šis atsipalaidavimo ir prisipildymo etapas yra kritiškai svarbus pačiai širdžiai.
Normalus diastolinis kraujospūdis paprastai svyruoja tarp 60 ir 80 mmHg. Kai šis rodiklis nukrenta žemiau 60 mmHg, būklė mediciniškai įvardijama kaip žemas diastolinis kraujospūdis arba diastolinė hipotenzija. Svarbu pabrėžti, kad širdies raumuo (miokardas) deguonimi aprūpinamas būtent diastolės (atsipalaidavimo) metu. Jei spaudimas šiuo momentu yra per žemas, kraujas negali efektyviai pasiekti vainikinių arterijų, kurios maitina pačią širdį.
Dažniausios žemo diastolinio spaudimo priežastys
Žemas diastolinis spaudimas gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, kurie priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos būklės. Kartais tai yra laikinas reiškinys, tačiau dažnai tai lėtinė būklė, reikalaujanti gydytojo dėmesio.
1. Arterijų standumas ir senėjimas
Viena dažniausių priežasčių, ypač vyresniems nei 60 metų žmonėms, yra arterijų elastingumo praradimas. Jaunų žmonių arterijos yra lanksčios: kai širdis išstumia kraują, jos išsiplečia, o kai širdis atsipalaiduoja, jos susitraukia (atšoka), taip palaikydamos normalų diastolinį spaudimą. Senstant kraujagyslės standėja. Dėl to kraujas greitai prateka sistolės metu (sukeldamas aukštą viršutinį spaudimą), tačiau kraujagyslės „nebeatšoka“ atgal, todėl diastolinis spaudimas staigiai krenta. Tai vadinama izoliuota sistoline hipertenzija su žemu diastoliniu komponentu.
2. Vaistų poveikis
Tam tikri medikamentai gali pernelyg stipriai sumažinti diastolinį spaudimą. Tai ypač aktualu žmonėms, gydomiems nuo aukšto kraujospūdžio. Vaistai, tokie kaip diuretikai (šlapimą varantys vaistai), alfa blokatoriai ar kalcio kanalų blokatoriai, kartais gali būti per daug veiksmingi, numušdami ne tik sistolinį, bet ir diastolinį spaudimą iki pavojingos ribos.
3. Dehidratacija ir mitybos trūkumai
Nepakankamas skysčių vartojimas mažina bendrą kraujo tūrį organizme, kas tiesiogiai lemia spaudimo kritimą. Taip pat vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas gali sukelti anemiją (mažakraujystę), dėl kurios organizmas negamina pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių, o tai taip pat gali pasireikšti žemu kraujospūdžiu.
Simptomai: kaip atpažinti problemą?
Žemas diastolinis kraujospūdis ne visada sukelia akivaizdžius simptomus, ypač jei jis vystosi lėtai. Tačiau kai spaudimas nukrenta staiga arba yra itin žemas, organai negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Dažniausi simptomai yra šie:
- Galvos svaigimas ar lengvas apsvaigimas: Ypač staiga atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties.
- Nuovargis ir silpnumas: Jaučiamas bendras energijos trūkumas, sunku atlikti įprastus darbus.
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai: Smegenims trūkstant kraujo, tampa sunku susikaupti, atsiranda „rūkas“ galvoje.
- Šaltos galūnės: Rankos ir kojos gali būti nuolat šaltos dėl suprastėjusios periferinės kraujotakos.
- Alpulys: Kritiniais atvejais, smegenims negaunant pakankamai deguonies, žmogus gali nualpti.
Kodėl ir kada tai tampa pavojinga?
Nors daugelis žmonių gerai jaučiasi turėdami natūraliai žemesnį kraujospūdį (pavyzdžiui, profesionalūs sportininkai), patologiškai žemas diastolinis spaudimas kelia specifines grėsmes.
Širdies išemijos rizika
Kaip minėta anksčiau, širdis maitinama diastolės metu. Jei diastolinis spaudimas yra mažesnis nei 60 mmHg, sumažėja koronarinė perfuzija – procesas, kurio metu kraujas patenka į širdies raumenį. Tai gali sukelti krūtinės anginą (skausmą krūtinėje) ar net padidinti širdies priepuolio riziką, ypač tiems, kurie jau serga vainikinių arterijų liga.
Poveikis inkstams ir smegenims
Inkstai yra filtravimo sistema, kuriai reikalingas tam tikras slėgis, kad ji veiktų efektyviai. Ilgalaikis žemas diastolinis spaudimas gali sumažinti glomerulų filtracijos greitį ir ilgainiui prisidėti prie inkstų funkcijos nepakankamumo. Panašiai ir smegenys yra labai jautrios kraujotakos pokyčiams. Tyrimai rodo, kad chroniškai žemas diastolinis spaudimas vyresniame amžiuje gali būti susijęs su kognityvinių funkcijų silpnėjimu ir didesne demencijos rizika.
Griuvimų ir traumų pavojus
Vyresnio amžiaus žmonėms žemas diastolinis spaudimas dažnai siejamas su ortostatine hipotenzija – staigiu spaudimo kritimu atsistojus. Tai viena pagrindinių griuvimų priežasčių. Griuvimai vyresniame amžiuje dažnai baigiasi kaulų lūžiais (pvz., šlaunikaulio kaklelio lūžiu), kurie drastiškai pablogina gyvenimo kokybę ir gali būti netiesioginė mirties priežastis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar stresas gali sukelti žemą diastolinį kraujospūdį?
Dažniausiai stresas sukelia laikiną kraujospūdžio padidėjimą. Tačiau lėtinis stresas gali išsekinti organizmo antinksčius ir sukelti reguliacinius sutrikimus, kurie kartais pasireiškia spaudimo svyravimais. Visgi, tiesioginis ryšys tarp streso ir nuolatinio žemo diastolinio spaudimo yra retesnis nei ryšys su aukštu spaudimu.
Koks diastolinis spaudimas yra kritinis?
Nors riba yra individuali, gydytojai paprastai sunerimsta, kai diastolinis rodiklis nuolat būna žemiau 60 mmHg. Jei jis nukrenta žemiau 50 mmHg, rizika širdies raumens aprūpinimui deguonimi žymiai išauga, todėl būtina skubi medicininė konsultacija.
Ką daryti, jei viršutinis spaudimas aukštas, o apatinis – žemas?
Tai vadinama didele pulsine amplitude. Tai sudėtinga būklė, nes vaistai, mažinantys viršutinį spaudimą, dar labiau sumažina ir apatinį. Tokiu atveju gydymas turi būti labai atsargus ir tikslus, dažnai pasitelkiant specifinius vaistų derinius, todėl savigyda griežtai draudžiama.
Ar kava padeda pakelti žemą diastolinį spaudimą?
Kava ir kiti kofeino turintys gėrimai gali trumpam pakelti kraujospūdį, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas. Organizmas greitai pripranta prie kofeino, todėl jo poveikis mažėja. Be to, kava veikia kaip diuretikas, skatinantis skysčių šalinimą, kas ilgainiui gali dar labiau sumažinti spaudimą dėl dehidratacijos.
Praktiniai patarimai ir gyvensenos korekcijos
Jei jums nustatytas žemas diastolinis kraujospūdis, tačiau nėra diagnozuota rimta širdies liga, tam tikri gyvensenos pokyčiai gali padėti stabilizuoti savijautą. Svarbu suprasti, kad šie patarimai yra bendro pobūdžio ir turėtų būti derinami su gydančiu gydytoju.
- Skysčių balanso palaikymas: Tai yra vienas svarbiausių veiksnių. Pakankamas vandens kiekis didina kraujo tūrį ir padeda palaikyti spaudimą. Ypač svarbu gerti vandenį karštomis dienomis ar sportuojant.
- Druskos vartojimas: Skirtingai nei hipertenzijos atveju, žmonėms su žemu kraujospūdžiu gydytojas gali rekomenduoti šiek tiek padidinti druskos suvartojimą, nes natris sulaiko skysčius organizme. Tačiau tai turi būti daroma atsargiai, ypač jei turite širdies nepakankamumo riziką.
- Kompresinės kojinės: Jos padeda pagerinti kraujotaką kojose ir neleidžia kraujui ten užsistovėti, taip užtikrinant geresnį kraujo grįžimą į širdį ir palaikant stabilesnį spaudimą.
- Mitybos režimas: Valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Didelis maisto kiekis vienu metu priverčia kraują sutelkto virškinimo sistemoje, todėl periferinis spaudimas gali nukristi (postprandialinė hipotenzija). Taip pat rekomenduojama mažinti paprastųjų angliavandenių kiekį.
- Fizinis aktyvumas: Lengva mankšta, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu, gerina kraujagyslių tonusą. Tačiau venkite pratimų, reikalaujančių staigių padėties keitimų, kad išvengtumėte galvos svaigimo.
Žemas diastolinis kraujospūdis yra būklė, reikalaujanti atidaus stebėjimo, ypač jei jis pasireiškia kartu su aukštu sistoliniu spaudimu. Nors simptomai ne visada juntami iš karto, ilgalaikis organų „badavimas“ be pakankamo kraujo slėgio gali sukelti negrįžtamų pasekmių. Reguliarus kraujospūdžio matavimas namuose, dienoraščio vedimas ir atviras bendravimas su kardiologu yra geriausi būdai valdyti šią būklę ir užtikrinti ilgą bei sveiką gyvenimą.
