Gyvename laikais, kai vartojimas yra pasiekęs neregėtas aukštumas, o mūsų namai dažnai tampa ne ramybės oaze, bet sandėliais daiktams, kurių mums iš tikrųjų nereikia. Turbūt kiekvienam pažįstamas jausmas, kai atidarius spintą drabužių griūtis grasina išvirsti ant žemės, tačiau vis tiek atrodo, kad „nėra kuo apsirengti”. Arba virtuvės stalčiai, kurie stringa nuo įvairiausių nenaudojamų įrankių, kauptų metų metus „kiekvienam atvejui”. Minimalizmas namuose nėra vien tik interjero dizaino tendencija, kurioje dominuoja baltos sienos ir tuščios erdvės. Tai visų pirma yra mąstysenos pokytis, padedantis susigrąžinti savo erdvę, laiką ir, svarbiausia, dvasinę ramybę. Kai atsikratome fizinio triukšmo, atsiranda vietos tam, kas iš tiesų svarbu. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip žingsnis po žingsnio pereiti prie minimalistinio gyvenimo būdo, nepatiriant didelio streso.
Kas iš tiesų slypi už minimalizmo sąvokos?
Dažnai klaidingai manoma, kad minimalizmas reiškia gyvenimą su vienu šaukštu, dviem marškinėliais ir miegojimą ant čiužinio ant grindų. Tai yra kraštutinumai, kurie retai turi ką nors bendro su tvariu ir patogiu gyvenimu. Tikrasis minimalizmas – tai sąmoningas pasirinkimas turėti tik tuos daiktus, kurie atlieka konkrečią funkciją, teikia džiaugsmą arba yra būtini kasdienybėje. Tai nėra skaičių žaidimas, kur laimi tas, kuris turi mažiau daiktų.
Pagrindinis tikslas yra pašalinti viską, kas blaško dėmesį, kad galėtumėte susikoncentruoti į savo pomėgius, santykius ir asmeninį tobulėjimą. Kai namuose mažiau daiktų, mažiau laiko praleidžiama tvarkantis, valant dulkes ar ieškant pasimetusių raktų. Šis laikas gali būti skirtas poilsiui ar šeimai. Be to, vizualinis triukšmas (apkrauti paviršiai, spalvų kakofonija) kelia pasąmoningą stresą ir didina kortizolio lygį organizme. Todėl daiktų mažinimas yra tiesioginis kelias į geresnę psichologinę savijautą.
Psichologinis barjeras: kodėl mums taip sunku išmesti daiktus?
Prieš pradedant fizinį tvarkymąsi, būtina suprasti, kodėl mes kaupiame. Dažniausiai tai susiję su emocijomis, o ne su realiu poreikiu. Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl žmonės bijo atsikratyti daiktų:
- Sentimentalumas: Daiktai asocijuojasi su prisiminimais. Sena atvirutė, močiutės servizas ar vaiko pirmieji piešiniai. Mums atrodo, kad išmetę daiktą, prarasime ir prisiminimą.
- „Kas jeigu?“ sindromas: Tai baimė dėl ateities. „O kas, jei man prireiks šio laido po penkerių metų?“ arba „O kas, jei vėl pradėsiu užsiiminėti šiuo hobiu?“. Tai nesaugumo jausmas.
- Piniginė vertė: Jaučiame kaltę išmesti daiktą, už kurį sumokėjome nemažus pinigus, net jei to daikto nenaudojame. Tai vadinama „nugrimzdusių kaštų klaida“ (sunk costs fallacy).
Suvokus šias priežastis, tampa lengviau priimti sprendimus. Prisiminkite: daiktas tėra daiktas. Prisiminimai gyvena jūsų galvoje, o ne dulkėtoje statulėlėje.
Strateginis namų atlaisvinimas: nuo ko pradėti?
Bandymas sutvarkyti visus namus per vieną dieną yra tiesus kelias į perdegimą ir nesėkmę. Geriausia strategija – skaidyti procesą į mažus, įveikiamus etapus. Štai keletas efektyvių metodų:
1. 90/90 taisyklė
Paimkite daiktą į rankas ir užduokite sau du klausimus: „Ar naudojau šį daiktą per pastarąsias 90 dienų?“ ir „Ar naudosiu jį per ateinančias 90 dienų?“. Jei atsakymas į abu klausimus yra „ne“ (ir tai nėra sezoninis daiktas, pavyzdžiui, žieminis paltas ar Kalėdų dekoracijos), tikėtina, kad jis jums nereikalingas.
2. Vieno kambario ar vienos kategorijos metodas
Galite tvarkytis pagal kambarius (pradėti nuo vonios, tada pereiti į virtuvę) arba pagal kategorijas (pirma drabužiai, tada knygos, tada popieriai). Kategorijų metodas, išpopuliarintas Marie Kondo, dažnai yra efektyvesnis, nes leidžia pamatyti tikrąjį turimų daiktų kiekį. Pavyzdžiui, sunešus visus namuose esančius rašiklius į vieną vietą, galite nustebti pamatę, kad jų turite šimtą, nors realiai naudojate tris.
Drabužinė ir kapsulinės spintos principas
Drabužiai dažniausiai sudaro didžiausią „šlamšto“ dalį mūsų namuose. Mes dėvime tik apie 20% savo drabužių 80% laiko. Likusi dalis tiesiog užima vietą. Norint sukurti minimalistinę spintą, reikia būti negailestingiems:
- Išimkite visus drabužius iš spintos ir sudėkite ant lovos.
- Matuokitės kiekvieną drabužį. Jei jis netinka, yra nepatogus, praradęs formą ar tiesiog „nebekelia džiaugsmo“, dėkite jį į krūvą „atiduoti/išmesti“.
- Pasilikite tik tuos drabužius, kurie puikiai tinka jūsų dabartiniam gyvenimo būdui, yra kokybiški ir lengvai derinami tarpusavyje.
Kapsulinė spinta – tai ribotas drabužių kiekis (dažniausiai 30-40 vienetų sezonui), kuriuos visus galima derinti tarpusavyje. Tai sutaupo daugybę laiko rytais ir užtikrina, kad visada atrodysite stilingai, nes spintoje liko tik geriausi jūsų rūbai.
Virtuvė: vieta, kurioje kaupiasi „rakandai“
Virtuvės stalčiai ir spintelės turi tendenciją kaupti daiktus, kurie atrodo naudingi, bet realybėje yra tik vietos vagys. Kiek puodelių su logotipais jums iš tikrųjų reikia? Ar tikrai naudojate tą kiaušinių pjaustyklę ar duonkepę, kuri stovi neliesta trejus metus?
Atlaisvinkite stalviršius. Ant jų turėtų likti tik tie prietaisai, kuriuos naudojate kasdien (pvz., virdulys ar kavos aparatas). Visi kiti prietaisai turėtų būti paslėpti spintelėse. Peržiūrėkite maisto atsargas – prieskoniai, kruopos ir konservai turi galiojimo laiką. Išmeskite viską, kas pasenę, o produktus perpilkite į sandarius, vienodus indus. Tai ne tik estetiška, bet ir leidžia geriau matyti, kiek ko liko.
Skaitmeninis minimalizmas
Nors kalbame apie namus, negalima pamiršti ir skaitmeninės erdvės, kuri yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Perkrautame kompiuterio darbalaukyje ar telefone su tūkstančiais nuotraukų pasimesti taip pat lengva, kaip ir prikauptame sandėliuke.
Skirkite laiko ištrinti nereikalingas programėles, atsisakyti naujienlaiškių prenumeratų, kurios tik teršia el. pašto dėžutę, ir surūšiuoti skaitmenines nuotraukas. Švari skaitmeninė erdvė prisideda prie „švarios galvos“ jausmo lygiai taip pat, kaip ir sutvarkytas kambarys.
Tvarus atsisveikinimas: kur dėti nereikalingus daiktus?
Viena didžiausių klaidų – viską sudėti į juodus maišus ir išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Minimalizmas glaudžiai susijęs su tvarumu ir atsakomybe. Štai geresni būdai atsisveikinti su daiktais:
- Parduoti: Kokybiški drabužiai, technika ar baldai gali būti parduoti tokiose platformose kaip „Vinted“, „Skelbiu.lt“ ar „Facebook Marketplace“. Tai leis susigrąžinti dalį pinigų.
- Aukoti: Labdaros organizacijos, „Caritas“, gyvūnų prieglaudos (seniems rankšluosčiams ir pledams) mielai priima geros būklės daiktus. Taip pat populiarėja „Dėkui“ stotelės didžiųjų atliekų aikštelėse.
- Rūšiuoti: Jei daiktas netinkamas naudojimui (suplyšę drabužiai, neveikianti smulki technika), pasirūpinkite, kad jis patektų į atitinkamus rūšiavimo konteinerius ar surinkimo punktus, o ne į sąvartyną.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar minimalizmas tinka šeimoms su mažais vaikais?
Tikrai taip. Nors vaikams reikia žaislų ir lavinimo priemonių, dažnai jie turi jų per daug, todėl nebegali susikaupti žaidimui. Galite taikyti „žaislų rotacijos“ principą: dalį žaislų paslėpkite ir kas mėnesį sukeiskite. Taip seni žaislai vėl taps įdomūs, o kambarys nebus nuolat apkrautas.
Ką daryti su dovanomis, kurios man nepatinka, bet nenoriu įžeisti dovanotojo?
Dovanos tikslas yra parodyti dėmesį perdavimo momentu. Kai dovana įteikta, šis tikslas pasiektas. Jūs neprivalote tapti daiktų saugotoju iš mandagumo. Dovanotojas, tikėtina, nori, kad būtumėte laimingi, o ne apsikrovę nereikalingais daiktais. Galite daiktą padovanoti tam, kam jo tikrai reikia, arba parduoti.
Ar minimalizmas reikalauja didelių investicijų į naujus, stilingus daiktus?
Jokiu būdu. Minimalizmas yra apie turimų daiktų mažinimą, o ne naujų pirkimą. Jums nereikia pirkti brangių organizatorių ar vienodų indelių, kad taptumėte minimalistu. Naudokite tai, ką turite (pvz., batų dėžutes stalčių organizavimui), ir tik vėliau, esant poreikiui, atsinaujinkite sąmoningai.
Kaip išlaikyti tvarką ilgą laiką?
Geriausia taisyklė – „Vienas į namus, vienas iš namų“. Jei perkate naują porą batų, sena pora turi būti išmesta, parduota arba atiduota. Tai neleidžia daiktų kiekiui vėl išaugti.
Sąmoningas vartojimas kaip ilgalaikė perspektyva
Minimalistinių namų kūrimas nėra vienkartinis projektas, kurį užbaigsite per savaitgalį. Tai nuolatinis procesas ir įpročių formavimas. Svarbiausia dalis prasideda tada, kai didysis tvarkymasis baigtas. Tada tenka susidurti su pagunda vėl pirkti. Prieš įsigydami bet kokį naują daiktą, stabtelėkite ir paklauskite savęs: ar tai tikrai būtina? Ar tai pagerins mano gyvenimo kokybę? Ar aš turiu tam vietos?
Gyvenant erdviau, be daiktų pertekliaus, atsiranda lengvumo jausmas. Jūs pradedate vertinti kokybę, o ne kiekybę. Pradedate investuoti į patirtis – keliones, mokymus, laiką su artimaisiais – kurios neužima vietos lentynose, bet užpildo širdį. Minimalizmas namuose galiausiai veda į turtingesnį vidinį gyvenimą, kuriame daiktai tarnauja žmogui, o ne žmogus tarnauja daiktams. Tai laisvė rinktis, kaip norite gyventi, nevaržomi materialinės naštos.
