Odos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje, tačiau kartu tai ir viena lengviausiai pastebimų ligų, jei mokame stebėti savo kūną. Skirtingai nei vidaus organų navikai, odos pakitimai dažniausiai yra matomi plika akimi, todėl reguliari savityra ir budrumas gali tapti gyvybę gelbstinčiu veiksniu. Deja, daugelis žmonių ignoruoja naujai atsiradusius darinius arba mano, kad saulės vonios yra nekenksmingos, kol neatsiranda skausmingų simptomų. Svarbu suprasti, kad piktybiniai procesai odoje dažnai prasideda tyliai, be skausmo ar niežėjimo, todėl vizualinis atpažinimas yra pagrindinis ginklas kovoje su melanoma ir kitomis odos vėžio formomis. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip atskirti paprastą apgamą nuo pavojingo ir kokių veiksmų būtina imtis nedelsiant.
Pagrindiniai odos vėžio tipai: ką būtina žinoti
Norint atpažinti pavojų, pirmiausia reikia suprasti, su kuo galime susidurti. Odos vėžys nėra viena liga; tai grupė susirgimų, kurie skiriasi savo agresyvumu, išvaizda ir gydymo metodais. Trys pagrindinės formos sudaro didžiąją dalį diagnozių.
Melanoma – agresyviausia forma
Melanoma yra pavojingiausia odos vėžio forma, kuri išsivysto iš melanocitų – ląstelių, gaminančių pigmentą melaniną. Nors ji sudaro mažesnę dalį visų odos vėžio atvejų, būtent melanoma yra atsakinga už daugumą mirčių nuo šios ligos. Ji linkusi greitai plisti (metastazuoti) į kitus organus, jei nėra pašalinama ankstyvoje stadijoje. Melanoma gali atsirasti iš jau esamo apgamo arba susiformuoti kaip naujas darinys visiškai sveikoje odoje.
Bazalinių ląstelių karcinoma (bazalioma)
Tai dažniausiai pasitaikanti odos vėžio forma. Laimei, ji retai plinta į kitas kūno dalis, tačiau gali sukelti didelę lokalią žalą, pažeisdama gilesnius audinius, nervus ar kaulus, jei yra negydoma. Bazalioma dažniausiai atrodo kaip perlamutrinis, blizgus mazgelis arba rausva dėmelė, kuri gali kraujuoti ir negyti.
Plokščialąstelinė karcinoma
Šis tipas dažniausiai atsiranda tose kūno vietose, kurios gauna daugiausiai saulės (veidas, ausys, rankos). Ji dažnai pasireiškia kaip raudona, pleiskanojanti dėmė arba gumbelis, kurio paviršius gali būti šiurkštus, lyg padengtas šašu. Plokščialąstelinė karcinoma yra agresyvesnė už bazaliomą ir turi didesnę tikimybę išplisti, jei nebus laiku gydoma.
ABCDE taisyklė: auksinis standartas apgamų vertinimui
Dermatologai visame pasaulyje naudoja ABCDE taisyklę, padedančią atskirti gerybinius apgamus nuo potencialios melanomos. Ši mnemonika yra paprasta, tačiau itin efektyvi priemonė savityrai. Kiekviena raidė žymi tam tikrą apgamo savybę, į kurią būtina atkreipti dėmesį.
- A – Asimetrija (Asymmetry): Sveiki apgamai dažniausiai yra simetriški. Jei mintyse perbrėžtumėte liniją per apgamo vidurį, abi pusės turėtų būti veidrodinis viena kitos atspindys. Jei viena pusė smarkiai skiriasi nuo kitos savo forma, tai yra pavojaus signalas.
- B – Kraštai (Borders): Gerybiniai apgamai turi lygius, aiškius kraštus. Piktybinių darinių kraštai dažnai būna nelygūs, dantyti, išplaukę ar tarsi „ištirpstantys“ odoje. Netaisyklingas kontūras yra rimtas įspėjimas.
- C – Spalva (Color): Įprasti apgamai dažniausiai yra vienos spalvos (rudi ar šviesiai rudi). Pavojų rodo spalvų įvairovė viename apgame. Tai gali būti skirtingi rudo, juodo atspalviai, o kartais pasirodo ir balta, raudona ar net melsva spalva.
- D – Diametras (Diameter): Nors melanomos gali būti ir labai mažos, dažniausiai susirūpinti verta, jei apgamo skersmuo viršija 6 milimetrus (maždaug pieštuko trintuko dydį). Tačiau svarbu nelaukti, kol apgamas pasieks šį dydį, jei pastebite kitus pakitimus.
- E – Evoliucija (Evolving): Tai bene svarbiausias kriterijus. Jei apgamas keičia savo dydį, formą, spalvą ar iškilumą, arba jei atsiranda naujų pojūčių (niežėjimas, kraujavimas, šerpetojimas), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
„Bjauriojo ančiuko“ simptomas
Be ABCDE taisyklės, egzistuoja dar vienas paprastas metodas įtartiniems dariniams atpažinti – „bjauriojo ančiuko“ principas. Dauguma žmogaus apgamų yra panašūs vienas į kitą savo tipu ir išvaizda. Jei ant kūno pastebite darinį, kuris ryškiai išsiskiria iš visų kitų savo dydžiu, tamsumu ar forma, jis laikomas „bjauriuoju ančiuku“. Tyrimai rodo, kad tokie išsiskiriantys apgamai turi didesnę tikimybę būti piktybiniai, todėl juos turėtų patikrinti specialistas net jei jie formaliai neatitinka visų ABCDE kriterijų.
Rizikos veiksniai: kas turi būti ypač budrus?
Nors odos vėžiu gali susirgti bet kas, tam tikros žmonių grupės turi statistiškai didesnę riziką. Žinodami savo rizikos laipsnį, galite atsakingiau planuoti profilaktinius patikrinimus.
Didžiausią įtaką daro ultravioletinė (UV) spinduliuotė. Tai apima ne tik natūralią saulę, bet ir soliariumus. Žmonės, kurie vaikystėje ar paauglystėje patyrė stiprius nudegimus saulėje (iki pūslių), turi ženkliai didesnę riziką susirgti melanoma vėlesniame amžiuje. Taip pat rizikos grupei priklauso asmenys su:
- Šviesia oda (I ir II fototipas), kuri greitai nudega ir sunkiai įdega;
- Šviesiais arba raudonais plaukais bei mėlynomis ar žaliomis akimis;
- Daugybe apgamų (daugiau nei 50 ant viso kūno);
- Šeimos istorija (jei tėvai, broliai ar seserys sirgo odos vėžiu);
- Nusilpusia imunine sistema (pavyzdžiui, po organų transplantacijos).
Kaip taisyklingai atlikti odos savityrą
Odos savityrą rekomenduojama atlikti kartą per mėnesį. Tam geriausia pasirinkti gerai apšviestą patalpą ir turėti didelį veidrodį bei mažą rankinį veidrodėlį sunkiai prieinamoms vietoms. Nepamirškite, kad odos vėžys gali atsirasti ir tose vietose, kurios retai mato saulę.
- Veidas ir galva: Apžiūrėkite veidą, nosį, lūpas ir ausis (nepamirškite už ausų). Naudodami veidrodį ir plaukų džiovintuvą ar šukas, praskirkite plaukus ir patikrinkite galvos odą.
- Rankos: Atidžiai apžiūrėkite plaštakas iš abiejų pusių, tarpupirščius ir nagus. Patikrinkite dilbius ir alkūnes.
- Kūnas: Stovėdami prieš veidrodį, apžiūrėkite kaklą, krūtinę ir pilvą. Moterims svarbu patikrinti odą po krūtimis.
- Nugara: Naudodami rankinį veidrodėlį, apžiūrėkite sprandą, nugarą ir sėdmenis. Tai sritis, kurioje vyrams dažniausiai išsivysto melanoma.
- Kojos: Apžiūrėkite šlaunis, blauzdas ir pėdas. Nepamirškite padų ir tarpupirščių – melanoma gali slėptis ir čia.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla pacientams, susirūpinusiems dėl odos darinių.
Ar visi vėžiniai apgamai yra iškilūs?
Ne. Pavyzdžiui, ankstyvos stadijos melanoma dažnai būna visiškai plokščia. Iškilumas nėra pagrindinis piktybiškumo rodiklis, svarbiau yra kintanti forma ir spalva.
Ar apgamo sužeidimas gali sukelti vėžį?
Moksliniai tyrimai nepatvirtina, kad vienkartinis apgamo sužeidimas (pvz., skutantis) tiesiogiai sukelia vėžį. Tačiau, jei apgamas nuolat traumuojamas ir kraujuoja arba neužgyja, jį reikėtų parodyti gydytojui. Kartais tai, kas atrodo kaip „sužeistas apgamas”, iš tikrųjų jau yra besivystantis navikas.
Ar tamsiaodžiai žmonės gali susirgti odos vėžiu?
Taip. Nors tamsesnė oda turi daugiau melanino ir natūraliai geriau apsaugo nuo UV spindulių, rizika išlieka. Tamsiaodžiams melanoma dažniau pasireiškia netipiškose vietose: delnuose, paduose ar panagėse (akralinė melanoma), todėl šias vietas būtina tikrinti.
Ar lazerinis apgamų šalinimas yra saugus?
Gerybinius apgamus šalinti lazeriu yra saugu, tačiau tai turi atlikti kvalifikuotas gydytojas. Griežtai nerekomenduojama lazeriu šalinti apgamų, kurie kelia bent menkiausią įtarimą dėl piktybiškumo, neatlikus histologinio tyrimo. Lazeris sunaikina audinį, todėl nebelieka galimybės ištirti, ar tai buvo vėžys.
Kuo skiriasi paprastos strazdanos nuo pavojingų dėmių?
Strazdanos dažniausiai yra šviesiai rudos, plokščios ir atsiranda nuo saulės, o žiemą gali išblukti. Jos paprastai yra simetriškos. Pavojingos dėmės (lentigo maligna) yra tamsesnės, didesnės, nelygiais kraštais ir neišnyksta vengiant saulės.
Profesionalus ištyrimas ir dermatoskopija
Net ir pati kruopščiausia savityra negali atstoti profesionalios gydytojo apžiūros. Jei pastebėjote bet kokį įtartiną apgamą arba tiesiog turite daug apgamų, rekomenduojama bent kartą per metus apsilankyti pas dermatologą profilaktiniam patikrinimui. Vizito metu gydytojas atlieka viso kūno apžiūrą.
Pagrindinis diagnostikos įrankis yra dermatoskopija. Tai neinvazinis, neskausmingas tyrimo metodas, kai specialiu prietaisu (dermatoskopu) odos dariniai padidinami dešimtis kartų ir apšviečiami specialia šviesa. Tai leidžia gydytojui pamatyti vidines apgamo struktūras, pigmento pasiskirstymą ir kraujagyslių tinklą, kurie plika akimi nematomi.
Šiuolaikinė medicina taip pat siūlo skaitmeninę dermatoskopiją ir apgamų žemėlapių sudarymą (angl. mole mapping). Šios technologijos leidžia nufotografuoti ir išsaugoti apgamų vaizdus duomenų bazėje. Kito vizito metu kompiuterinė sistema gali automatiškai palyginti vaizdus ir identifikuoti net mikroskopinius pokyčius ar naujai atsiradusius darinius. Jei dermatoskopijos metu kyla įtarimų, atliekama apgamo biopsija arba visas darinys chirurgiškai pašalinamas ir siunčiamas histopatologiniam ištyrimui, kuris ir patvirtina galutinę diagnozę. Ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi – nustačius melanomą pirmoje stadijoje, penkerių metų išgyvenamumas siekia beveik 99 procentus.
