Daugelis finansų ekspertų ir ekonomistų sutaria dėl vieno neginčijamo fakto: pasikliauti vien valstybine socialinio draudimo sistema, tikintis sočios ir nerūpestingos senatvės, yra ne tik optimistiška, bet ir rizikinga. Demografinės tendencijos rodo, kad visuomenė sensta, o dirbančiųjų santykis su pensininkais ateityje tik prastės. Tai reiškia, kad valstybinė pensija, tikėtina, galės užtikrinti tik bazines pragyvenimo reikmes, o norint išlaikyti panašų gyvenimo lygį, kokį turite dabar, būtina kaupti papildomai. Tačiau susidūrus su pensijų fondų pasirinkimo gausa, skirtingomis pakopomis ir finansiniais terminais, lengva pasimesti. Sprendimas, kurį priimate šiandien, gali lemti dešimčių tūkstančių eurų skirtumą jūsų ateities sąskaitoje, todėl šis procesas reikalauja atidžios analizės, o ne aklos sėkmės.
Supraskite Lietuvos pensijų sistemos struktūrą
Prieš pradedant lyginti konkrečius fondus, būtina aiškiai suprasti, kaip veikia visa sistema. Lietuvoje pensijų kaupimas yra suskirstytas į tris pagrindines pakopas, kurių kiekviena atlieka skirtingą vaidmenį formuojant jūsų galutinį pajamų krepšelį senatvėje.
- I pakopa (SODRA): Tai bazinė pensija, kurią gaunate mokėdami socialinio draudimo mokesčius visą gyvenimą. Jos dydis priklauso nuo jūsų stažo ir apskaitos vienetų (taškų), kuriuos sukaupiate pagal sumokėtas įmokas. Tai yra solidarumo sistema – dabartiniai dirbantieji išlaiko dabartinius pensininkus.
- II pakopa (Pusiau privatus kaupimas): Tai kaupimas privačiuose pensijų fonduose su valstybės paskata. Čia dalis lėšų pervedama nuo jūsų darbo užmokesčio (dažniausiai 3 proc.), o valstybė prideda skatinamąją įmoką (1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio). Šios lėšos yra investuojamos finansų rinkose.
- III pakopa (Savarankiškas kaupimas): Tai visiškai savanoriškas kaupimas, kuriam netaikomi griežti apribojimai dėl įmokų dydžio. Kaupiant šioje pakopoje galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, susigrąžinant dalį įmokėtų pinigų.
Klaida, kurią daro daugelis, yra manymas, kad dalyvavimas antroje pakopoje automatiškai išsprendžia visas problemas. Norint orios senatvės, dažnai rekomenduojama derinti II ir III pakopas, taip maksimaliai išnaudojant tiek valstybės skatinimą, tiek mokesčių lengvatas.
Gyvenimo ciklo fondai: automatinis rizikos valdymas
Nuo 2kaupimo reformos pradžios Lietuvoje veikia vadinamieji gyvenimo ciklo fondai. Tai buvo vienas svarbiausių pokyčių, siekiant apsaugoti kaupiančiuosius nuo netinkamų investicinių sprendimų. Anksčiau žmogus pats turėjo nuspręsti, ar rinktis rizikingą akcijų fondą, ar saugų obligacijų fondą, ir dažnai žmonės likdavo pernelyg konservatyviuose fonduose per ilgai, taip prarasdami potencialią grąžą.
Gyvenimo ciklo fondų esmė paprasta: investavimo strategija keičiasi automatiškai, priklausomai nuo dalyvio amžiaus.
- Jaunystė (iki 45-50 metų): Fondas investuoja didžiąją dalį (iki 100 proc.) lėšų į akcijas. Akcijos istoriškai generuoja didžiausią grąžą, tačiau jų vertė trumpuoju laikotarpiu gali stipriai svyruoti. Kadangi iki pensijos dar toli, rinkos nuosmukiai nėra baisūs – rinka spėja atsistatyti.
- Artėjant pensijai: Rizika palaipsniui mažinama. Akcijų dalis portfelyje mažėja, o obligacijų ir kitų saugesnių instrumentų dalis didėja.
- Prieš pat pensiją: Fondas tampa konservatyvus, siekiant išsaugoti sukauptą vertę ir apsaugoti ją nuo staigių rinkos kritimų prieš pat išmokų pradžią.
Renkantis II pakopos fondą, jums tereikia pasirinkti bendrovę, o konkretus fondas bus priskirtas pagal jūsų gimimo metus. Tačiau III pakopoje šį balansą dažnai tenka valdyti patiems, todėl čia svarbu nepervertinti savo rizikos tolerancijos.
Mokesčiai: tylusis jūsų santaupų priešas
Vienas svarbiausių kriterijų renkantis pensijų fondą, kurį daugelis ignoruoja, yra taikomi mokesčiai. Nors procentinė išraiška gali atrodyti maža (pvz., 0,5 proc. ar 1 proc.), per 30–40 metų kaupimo laikotarpį šie mokesčiai gali „suvalgyti” reikšmingą dalį jūsų sukaupto turto.
Lietuvos bankas reguliuoja II pakopos fondų mokesčius, nustatydamas viršutines ribas, tačiau III pakopoje mokesčiai gali ženkliai skirtis. Atkreipkite dėmesį į šiuos rodiklius:
- Turto valdymo mokestis: Tai metinis mokestis, skaičiuojamas nuo viso sukaupto turto. Tai yra pagrindinis mokestis, kurį turėtumėte lyginti.
- Sėkmės mokestis: Kai kurie III pakopos fondai taiko mokestį, jei investicijų grąža viršija tam tikrą rodiklį.
- Keitimo ir išstojimo mokesčiai: Patikrinkite, ar fondas taiko mokesčius, jei nuspręsite pereiti į kitą valdymo įmonę.
Pavyzdžiui, 0,5 proc. skirtumas valdymo mokesčiuose per ilgą laikotarpį gali lemti tūkstančių eurų skirtumą galutinėje sumoje dėl sudėtinių palūkanų efekto mažėjimo. Visada teikite pirmenybę pasyviai valdomiems fondams arba tiems, kurie siūlo mažiausius administravimo kaštus, nebent aktyviai valdomas fondas istoriškai įrodo, kad geba stabiliai uždirbti grąžą, kuri padengia didesnius mokesčius.
Investicijų grąža ir istoriniai rezultatai
Nors visose finansinėse ataskaitose rasite įspėjimą, kad „praeities rezultatai negarantuoja ateities grąžos”, istorinė fondo veikla yra svarbus indikatorius. Jis parodo, kaip fondo valdytojas tvarkėsi su krizėmis (pvz., 2008 m. finansų krizė, 2020 m. pandemijos pradžia, 2022 m. infliacijos šuolis).
Vertindami rezultatus, nelyginkite obuolių su apelsinais. Lyginkite tik tos pačios kategorijos (to paties rizikingumo ar amžiaus grupės) fondus. Taip pat svarbu žiūrėti ne į vienerių metų rezultatus, kurie gali būti atsitiktiniai, bet į 5, 10 ar 15 metų vidurkius. Ilgalaikėje perspektyvoje akcijų rinkų vidutinė metinė grąža istoriškai siekia apie 7–8 proc. (atmetus infliaciją), todėl jei jūsų fondas per dešimtmetį generuoja vos 2–3 proc., tai gali būti signalas ieškoti alternatyvų.
Trečioji pakopa: lankstumas ir mokesčių lengvatos
Daugelis gyventojų vis dar nepakankamai įvertina III pakopos privalumus. Tai nėra tiesiog „dar vienas fondas”. Tai instrumentas, kuris suteikia kur kas daugiau laisvės nei II pakopa. III pakopoje jūs patys sprendžiate, kiek ir kada pervesti lėšų. Galite nustatyti periodinį mokėjimą, o gavę premiją ar papildomų pajamų – pervesti didesnę vienkartinę sumą.
Didžiausias finansinis svertas čia yra valstybės teikiama GPM lengvata. Nuo įmokų į III pakopos fondus (iki tam tikros sumos ribos) galima susigrąžinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Pavyzdžiui, jei per metus į fondą pervedate 1500 eurų, deklaruodami pajamas galite atgauti 300 eurų. Protingi investuotojai šią susigrąžintą sumą reinvestuoja atgal į fondą, taip dar labiau įsukdami sudėtinių palūkanų mechanizmą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima paveldėti pensijų fonduose sukauptus pinigus?
Taip, tai yra vienas didžiausių privačių pensijų fondų privalumų lyginant su „Sodros” pensija. II pakopoje sukauptos lėšos yra paveldimos tol, kol asmeniui nėra paskirta pensijų anuiteto išmoka (arba paveldimos tam tikromis sąlygomis, priklausomai nuo pasirinkto anuiteto tipo). III pakopoje lėšos yra jūsų asmeninė nuosavybė ir yra visiškai paveldimos bet kuriuo metu.
Kada galima pasiimti pinigus iš III pakopos fondų?
Paprastai iš III pakopos lėšas galima atsiimti sulaukus 55 metų amžiaus (arba likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus). Tuomet išmokoms taikomos mokestinės lengvatos. Jei pinigus norėsite atsiimti anksčiau, gali tekti grąžinti pasinaudotą GPM lengvatą ir sumokėti mokesčius nuo prieaugio, todėl tai rekomenduojama daryti tik kraštutiniu atveju.
Ar galiu sustabdyti įmokas į II pakopos fondą?
II pakopos sistema yra sukurta kaip nuolatinis procesas, tačiau įstatymai numato galimybę padaryti pertrauką. Kaupiantieji turi teisę laikinai sustabdyti įmokų pervedimą laikotarpiui iki 12 mėnesių per visą kaupimo laikotarpį. Norint tai padaryti, reikia kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę. Tačiau svarbu atsiminti, kad sustabdžius įmokas, nustojama gauti ir valstybės skatinamoji įmoka.
Kas nutinka su pinigais, jei bankrutuoja pensijų fondų valdytojas?
Pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo valdymo įmonės turto. Tai reiškia, kad valdymo įmonei bankrutavus, jūsų sukaupti vertybiniai popieriai ir pinigai niekur nedingsta – jie tiesiog perduodami valdyti kitai įmonei. Jūsų turtas saugomas depozitoriume (banke), o ne pačioje valdymo įmonėje, todėl kreditoriai negali į jį kėsintis.
Periodinė portfelio peržiūra ir infliacijos valdymas
Pensijų kaupimas nėra veiksmas, kurį atliekate vieną kartą ir pamirštate. Nors gyvenimo ciklo fondai II pakopoje valdomi automatiškai, jūsų finansinė situacija ir rinka keičiasi. Rekomenduojama bent kartą per metus peržiūrėti savo kaupimo rezultatus. Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros, patikrinkite, kokią grąžą uždirbo fondas, ir palyginkite ją su infliacijos rodikliais bei rinkos vidurkiu.
Infliacija yra pagrindinė priežastis, kodėl laikyti pinigus „kojinėje” ar paprastoje banko sąskaitoje yra nuostolinga. Jei infliacija siekia 4 proc., o jūsų pinigai guli stalčiuje, jų perkamoji galia kasmet mažėja. Investavimas į pensijų fondus, ypač tuos, kurie turi didesnę akcijų dalį ilguoju laikotarpiu, yra vienas efektyviausių būdų aplenkti infliaciją ir išsaugoti pinigų vertę. Jei matote, kad jūsų pasirinktas fondas kelerius metus iš eilės atsilieka nuo konkurentų ar rinkos indeksų, nebijokite jo keisti. Fondo keitimas toje pačioje bendrovėje paprastai nieko nekainuoja, o perėjimas į kitą bendrovę yra paprastas procesas, kurį galima atlikti internetu.
Galutinis tikslas yra ne tik sukaupti tam tikrą sumą, bet užsitikrinti pinigų srautą, kuris leis mėgautis gyvenimu baigus karjerą. Kuo anksčiau pradėsite domėtis savo investicijomis, tuo mažesnes įmokas reikės mokėti norint pasiekti tą patį rezultatą, nes laikas ir sudėtinės palūkanos dirbs jūsų naudai. Jūsų ateities „aš” padėkos už sprendimus, kuriuos priimsite šiandien.
