Šių metų turizmo sezonas pasižymi ypatingu dinamiškumu, o kelionių ekspertai pastebi ryškius pokyčius poilsiautojų įpročiuose. Jei anksčiau daugelis rinkdavosi tik pasyvų poilsį „viskas įskaičiuota“ viešbučiuose, tai šiemet dominuoja noras patirti autentiškumą, atrasti dar nenuvalkiotas vietas ir suderinti poilsį su pažinimu. Ekspertai pabrėžia, kad Europos žemėlapyje atsiranda naujų lyderių, kurie drąsiai konkuruoja su senaisiais turizmo grandais, siūlydami geresnį kainos ir kokybės santykį bei mažesnius žmonių srautus. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kur link šiemet krypsta keliautojų akys, kokios kryptys siūlo geriausias patirtis ir kodėl verta apsvarstyti alternatyvas populiariausiems kurortams.
Naujoji Viduržemio jūros klasika: Italija ir Graikija kitaip
Nors Italija ir Graikija jau dešimtmečius karaliauja populiariausių krypčių sąrašuose, šiemet kelionių organizatoriai pastebi įdomią tendenciją – keliautojai ieško „antrosios eilės“ kurortų. Vietoje perpildytos Venecijos ar Romos, vis daugiau dėmesio sulaukia Apulijos regionas bei Sicilija. Šios vietovės vilioja ne tik įspūdinga architektūra ir istorija, bet ir lėtesniu gyvenimo tempu bei kulinariniu paveldu.
Graikijoje situacija panaši. Nors Santorinis ir Mikonos sala vis dar traukia prabangos ieškotojus, šiemet ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į šias salas:
- Naksas (Naxos): Tai didžiausia Kikladų salyno sala, siūlanti puikius smėlio paplūdimius ir kalnų kaimelius, kuriuose laikas tarsi sustojęs. Čia kainos vis dar išlieka prieinamos, o autentiškas graikiškas svetingumas jaučiamas kiekviename žingsnyje.
- Korfu (Kerkyra): Dėl savo žalumos ir venecijietiškos architektūros įtakos, ši sala tampa viena geidžiamiausių krypčių šeimoms. Tiesioginiai skrydžiai ir platus viešbučių pasirinkimas daro ją itin patrauklia.
- Kefalonija: Ieškantiems įspūdingų gamtos vaizdų, ši sala siūlo vienus gražiausių paplūdimių Europoje, pavyzdžiui, Myrtos paplūdimį.
Kainos ir kokybės lyderiai Balkanuose
Viena ryškiausių šių metų tendencijų – Balkanų šalių renesansas. Infliacijai kylant visoje Europoje, keliautojai ieško vietų, kurios neplėšytų piniginės, tačiau siūlytų krištolo skaidrumo jūrą ir kokybišką aptarnavimą. Čia neabejotina lyderė yra Albanija. Dar prieš keletą metų laikyta egzotiška ir mažai pažinta šalimi, šiandien Albanija, ypač jos pietinė dalis (Ksamilis, Saranda), vadinama „Europos Maldyvais“.
Kelionių agentūros fiksuoja rekordinius užklausų skaičius būtent į Albanijos kurortus. Pagrindiniai privalumai – naujai pastatyti modernūs viešbučiai, fantastiška Viduržemio jūros virtuvė ir kainos, kurios neretai yra 30–40 proc. mažesnės nei kaimyninėje Graikijoje ar Kroatijoje. Be to, šalis sparčiai gerina infrastruktūrą, todėl keliauti tampa vis patogiau.
Kita Balkanų žvaigždė – Juodkalnija. Ši maža kalnuota šalis siūlo unikalų derinį: įspūdingus kalnus, primenančius Norvegijos fiordus (Kotoro įlanka), ir senovinius, akmenimis grįstus miestelius. Tai ideali kryptis tiems, kurie nenori visos savaitės praleisti gulėdami paplūdimyje, bet trokšta derinti poilsį su aktyviu žygių turizmu ar istorinių objektų lankymu.
„Cool-cationing“: pabėgimas nuo karščių į Šiaurę
Klimato kaita ir vis dažnesnės karščio bangos Pietų Europoje suformavo visiškai naują kelionių tendenciją, kurią ekspertai vadina „Cool-cationing“ (vėsaus poilsio atostogos). Keliautojai, kurie sunkiai toleruoja 40 laipsnių karštį liepos ar rugpjūčio mėnesiais, vis dažniau renkasi vėsesnes, gaivesnes kryptis.
Šiame kontekste ypatingo dėmesio sulaukia Skandinavijos šalys bei Atlanto vandenyno salos:
- Madeira (Portugalija): Amžinojo pavasario sala. Čia temperatūra vasarą retai viršija 26 laipsnius, o nuolatinis vandenyno brizas sukuria tobulą mikroklimatą. Tai rojus žygeiviams, gamtos mylėtojams ir tiems, kurie vertina ramybę.
- Islandija: Nors tai nėra pigi kryptis, ji tampa vis populiaresnė vasaros metu. Baltosios naktys, geizeriai, kriokliai ir vėsus oras traukia nuotykių ieškotojus, norinčius pabėgti nuo megapolių šurmulio ir karščio.
- Lenkijos pajūris ir Baltijos šalys: Paradoksalu, bet Vakarų Europos turistai vis dažniau atranda Baltijos jūros pakrantes kaip puikią alternatyvą Viduržemio jūrai. Sopotas, Gdanskas ar net Lietuvos kurortai tampa patrauklūs vokiečiams bei prancūzams dėl švelnesnio klimato.
Miestų turizmas ir savaitgalio išvykos
Be ilgųjų atostogų, šiemet itin populiarios trumpos, 3–4 dienų išvykos į Europos didmiesčius. Tai vadinamosios „City breaks“ kelionės. Ekspertai pastebi, kad žmonės linkę keliauti dažniau, bet trumpiau. Šioje kategorijoje lyderiauja miestai, kuriuos lengva pasiekti pigių skrydžių bendrovių lėktuvais ir kurie siūlo turtingą kultūrinę programą.
Lisabona ir Portas Portugalijoje išlieka vieni geidžiamiausių. Jų populiarumą lemia ne tik vaizdingos gatvelės ir unikalūs pastatai, iškloti azulejo plytelėmis, bet ir puikus maistas bei palyginti nedidelės kainos, lyginant su Londonu ar Paryžiumi. Be to, Portugalijos miestai yra puikus atspirties taškas norintiems pamatyti vandenyną.
Rytų ir Centrinėje Europoje neabejotini lyderiai yra Praha, Budapeštas ir Krokuva. Šie miestai siūlo neįtikėtiną architektūrinį paveldą, puikiai išvystytą turizmo infrastruktūrą ir gausybę renginių. Budapeštas ypač vilioja savo terminiais baseinais ir naktiniu gyvenimu, o Praha – romantiška atmosfera ir istoriniais tiltais.
Tvarus turizmas ir traukinių sugrįžimas
Kalbėdami apie populiarias kryptis, negalime nepaminėti ir transporto būdo pasirinkimo. Šiemet Europoje stebimas tikras traukinių renesansas. Europos Sąjungai skatinant tvarias keliones, atidaroma vis daugiau naktinių traukinių maršrutų, jungiančių didžiąsias sostines. Pavyzdžiui, maršrutai tarp Berlyno, Paryžiaus, Vienos ir Briuselio tampa madinga alternatyva skrydžiams.
Keliavimas traukiniais leidžia pamatyti daugiau, išvengti oro uostų streso ir keliauti ekologiškiau. Ši tendencija ypač populiari tarp jaunimo ir „slow travel“ (lėtojo turizmo) entuziastų, kurie kelionę laiko ne tik būdu nusigauti iš taško A į tašką B, bet ir pačios patirties dalimi.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Planuojant kelionę į populiariausias šių metų kryptis, natūraliai kyla įvairių praktinių klausimų. Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai keliautojų užduodamus klausimus.
- Kada geriausia užsisakyti kelionę, norint sutaupyti?
Ekspertai rekomenduoja vasaros sezono keliones į Pietų Europą užsisakyti dar žiemą arba ankstyvą pavasarį (sausio–kovo mėnesiais). Tai vadinamieji „išankstiniai pardavimai“. Jei šį laiką praleidote, kita geriausia strategija – ieškoti „paskutinės minutės“ pasiūlymų likus 2–3 savaitėms iki išvykimo, nors pasirinkimas tuomet būna ribotas.
- Ar saugu vykti į Albaniją savarankiškai?
Taip, Albanija yra saugi šalis turistams. Nusikalstamumo lygis prieš turistus yra žemas, o vietiniai gyventojai garsėja svetingumu. Tačiau, kaip ir visur, rekomenduojama laikytis bendrųjų atsargumo priemonių, saugoti asmeninius daiktus ir atsargiai vairuoti, nes eismo kultūra gali skirtis nuo Vakarų Europos.
- Kokios kryptys labiausiai tinka keliaujant su mažais vaikais?
Šeimoms su mažais vaikais idealiai tinka Turkijos (Antalijos regionas) ir Graikijos (Kreta, Rodas) viešbučiai, siūlantys „viskas įskaičiuota“ maitinimą ir vaikų klubus. Ispanijoje puikus pasirinkimas yra Maljorka dėl seklių paplūdimių ir trumpos skrydžio trukmės.
- Ar brangu atostogauti Madeiroje?
Madeira nėra biudžetinė kryptis kaip Bulgarija ar Albanija, tačiau ji pigesnė nei Skandinavijos šalys ar Šveicarija. Kainos restoranuose ir prekybos centruose yra panašios arba šiek tiek mažesnės nei Lietuvoje, tačiau skrydžiai ir apgyvendinimas gali sudaryti didesnę išlaidų dalį.
- Koks dokumentas reikalingas keliaujant į Juodkalniją?
Nors Juodkalnija nėra Europos Sąjungos narė, Lietuvos piliečiai į ją gali vykti tiek su pasu, tiek su galiojančia asmens tapatybės kortele (trumpalaikiam buvimui). Rekomenduojama pasitikrinti dokumentų galiojimo laiką prieš kelionę.
Sėkmingo atostogų planavimo žingsniai
Pasirinkus norimą kryptį iš šių metų populiariausiųjų sąrašo, svarbu tinkamai pasiruošti, kad atostogos taptų maloniu prisiminimu, o ne logistiniu galvosūkiu. Pirmasis žingsnis – lankstumas. Jei turite galimybę, venkite keliauti pačiu piko metu (liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje). Birželio ir rugsėjo mėnesiai Pietų Europoje dažnai siūlo malonesnę oro temperatūrą, šiltą jūrą ir gerokai mažesnes minias, o kainos gali būti 20–30 proc. žemesnės.
Antrasis aspektas – vietos kultūros ir taisyklių pažinimas. Pavyzdžiui, lankantis Italijos miestuose, svarbu žinoti apie taikomus turistų mokesčius („tassa di soggiorno“), kurie mokami viešbutyje atvykus. Taip pat verta iš anksto pasidomėti lankytinų vietų bilietais. Populiariausios vietos, tokios kaip Koliziejus Romoje, Akropolis Atėnuose ar Alhambra Ispanijoje, dažnai reikalauja bilietų rezervacijos prieš kelias savaites. Elektroninių bilietų įsigijimas internetu ne tik garantuoja patekimą, bet ir padeda išvengti varginančio stovėjimo eilėse.
Galiausiai, nepamirškite kelionės draudimo ir sveikatos apsaugos. Nors Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) galioja ES šalyse, ji nepadengia visų išlaidų (pavyzdžiui, transportavimo namo ligos atveju). Papildomas kelionių draudimas yra nedidelė investicija, kuri suteikia ramybės. Be to, vis daugiau keliautojų naudojasi mobiliosiomis programėlėmis, padedančiomis orientuotis viešajame transporte ar rasti geriausius vietinius restoranus, tad pasirūpinkite pakankamu mobiliųjų duomenų kiekiu ar vietine SIM kortele, jei keliaujate už ES ribų (pvz., Albanijoje ar Juodkalnijoje). Kruopštus pasiruošimas leis jums atsipalaiduoti ir mėgautis tuo, kas svarbiausia – naujais potyriais ir atradimo džiaugsmu.
