Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyrę nemalonų jausmą, kai peršti, degina ar gelia liežuvį. Dažniausiai tai nutinka nusiplikius karšta kava ar netyčia įsikandus valgant. Tokie incidentai, nors ir skausmingi, yra laikini ir paprastai nekelia didelio susirūpinimo, nes priežastis yra akivaizdi. Tačiau situacija tampa kur kas sudėtingesnė, kai skausmas atsiranda be aiškios išorinės priežasties, koncentruojasi būtent liežuvio šonuose ir nepraeina ilgesnį laiką. Gydytojai odontologai ir burnos chirurgai vis dažniau atkreipia visuomenės dėmesį į tai, kad liežuvio šonų skausmas gali būti ne tik lokali problema, bet ir sisteminių organizmo sutrikimų ar net labai rimtų ligų, kurioms reikalingas skubus gydymas, pranašas. Todėl ignoruoti šio simptomo, tikintis, kad jis praeis savaime, nevertėtų, ypač jei diskomfortas tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.
Mechaniniai pažeidimai ir dantų problemos
Prieš pradedant nerimauti dėl rimtų ligų, verta atkreipti dėmesį į dažniausią liežuvio šonų skausmo priežastį – mechaninį dirginimą. Liežuvis yra itin judrus organas, kuris nuolat kontaktuoja su dantimis. Jei dantų būklė nėra ideali, liežuvis kenčia pirmasis.
Dažniausi mechaniniai dirgikliai yra:
- Aštrūs dantų kraštai: Nuskilęs dantis, senas ištrupėjęs plombos kraštas ar netinkamai suformuotas vainikėlis gali veikti kaip „pjūklas”. Kiekvieną kartą ryjant seiles ar kalbant, liežuvio šonas trinasi į aštrų paviršių, sukeldamas lėtinį uždegimą ir skausmingą opelę.
- Bruksizmas (dantų griežimas): Tai dažnai naktį pasireiškiantis sutrikimas, kurio metu žmogus stipriai sukanda dantis. Dėl to liežuvis yra spaudžiamas prie dantų lanko, o ryte ant liežuvio šonų galima pastebėti įspaudus (vadinamąjį „krumplėtą” liežuvį) ir jausti skausmą.
- Netinkami protezai: Jei nešiojate išimamus protezus ir jie pradėjo smukti arba spausti, tai dažnai sukelia gleivinės nutrynimus būtent liežuvio šonuose.
Vitaminų ir mineralų trūkumas
Liežuvis neretai vadinamas žmogaus sveikatos veidrodžiu. Kai organizmui trūksta tam tikrų statybinių medžiagų, pokyčiai burnos gleivinėje pasirodo vieni pirmųjų. Jei jaučiate deginantį skausmą liežuvio šonuose, o pats liežuvis atrodo neįprastai lygus, raudonas ar „blizgantis”, tai gali signalizuoti apie mitybos nepakankamumą.
Pagrindiniai elementai, kurių trūkumas sukelia šiuos simptomus, yra vitaminas B12, geležis ir folio rūgštis. Ši būklė mediciniškai vadinama glositu. Anemija (mažakraujystė) sukelia gleivinės atrofiją, todėl liežuvis tampa itin jautrus bet kokiam dirgikliui – aštresniam maistui, rūgščiai ar net dantų pastai. Atstačius mikroelementų balansą, skausmas paprastai išnyksta.
Burnos vėžys: tylus ir pavojingas priešas
Tai yra ta dalis, dėl kurios gydytojai griežčiausiai įspėja neignoruoti pokyčių burnoje. Burnos vėžys, o tiksliau – plokščialąstelinė karcinoma, dažniausiai vystosi būtent liežuvio šonuose arba burnos dugne. Deja, ankstyvose stadijose ši liga gali nesukelti stipraus skausmo, tačiau vėliau skausmas tampa vienu iš pagrindinių simptomų.
Reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote šiuos požymius:
- Ilgai negyjanti opa: Bet kokia žaizdelė burnoje turėtų užgyti per 10–14 dienų. Jei opa liežuvio šone yra ilgiau, kraujuoja ar didėja, tai yra rimtas pavojaus signalas.
- Spalvos pokyčiai: Baltos (leukoplakija) arba raudonos (eritroplakija) dėmės, kurios nusitrina. Raudonos dėmės statistiškai dažniau būna piktybinės.
- Gumbeliai ir sukietėjimai: Jei čiuopiant liežuvį jaučiamas kietas darinys ar sustorėjimas audinyje, būtina atlikti biopsiją.
- Skausmo plitimas: Pažengus ligai, skausmas gali plisti į ausį (dažniausiai toje pačioje pusėje, kur yra pažeidimas) ar kaklą.
Rizikos veiksniai, didinantys liežuvio vėžio tikimybę, yra rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV).
Autoimuninės ligos ir lėtiniai uždegimai
Kartais liežuvio šonų skausmą sukelia paties organizmo imuninės sistemos ataka prieš savus audinius. Viena dažniausių tokio tipo ligų burnoje yra plokščioji kerpligė (Lichen planus). Ji pasireiškia balkšvu, tinklelį primenančiu piešiniu ant skruostų gleivinės ir liežuvio šonų. Nors ši liga dažnai būna besimptomė, erozinė jos forma sukelia stiprų skausmą, deginimą ir opas.
Kita galima priežastis – aftinis stomatitas. Tai pasikartojančios, labai skausmingos, apvalios formos opelės (aftos) su raudonu apvadu ir gelsvu viduriu. Jos dažnai atsiranda būtent ant liežuvio šonų ar po liežuviu. Stomatitą gali išprovokuoti stresas, hormoniniai pokyčiai, tam tikri maisto produktai (riešutai, šokoladas) arba nusilpęs imunitetas.
Geografinis liežuvis
Nors pavadinimas skamba egzotiškai, tai yra gerybinė ir neužkrečiama būklė. Ant liežuvio paviršiaus ir šonų atsiranda netaisyklingos formos raudonos dėmės, apsuptos baltu apvadu, kurios primena žemėlapį. Šios dėmės migruoja – vieną dieną jos gali būti vienoje vietoje, kitą – kitoje.
Žmonės, turintys geografinį liežuvį, dažnai skundžiasi padidėjusiu jautrumu ar skausmu liežuvio šonuose valgant aštrų, sūrų ar rūgštų maistą. Nors specifinio gydymo nėra, svarbu žinoti, kad tai nėra vėžys ar infekcija, ir vengti dirginančių produktų paūmėjimo metu.
Deginančios burnos sindromas
Jei jaučiate nuolatinį deginimą liežuvio šonuose, galiuke ar visoje burnoje, tačiau gydytojas vizualiai nemato jokių gleivinės pakitimų (nėra nei opų, nei paraudimų), gali būti diagnozuotas deginančios burnos sindromas. Tai sudėtinga būklė, susijusi su nervų sistemos veikla.
Šis sindromas dažniau pasireiškia moterims menopauzės laikotarpiu, taip pat žmonėms, patiriantiems didelį psichologinį stresą, nerimą ar depresiją. Skausmas dažnai apibūdinamas kaip „nuplikymo” jausmas, kuris ryte būna silpnesnis, o dienai bėgant stiprėja.
Kada būtina kreiptis į specialistą?
Savarankiškai diagnozuoti ligą yra sudėtinga ir pavojinga. Nors dažniausiai skausmas praeina pašalinus dirgiklį (pvz., nušlifavus aštrų dantį), yra tam tikri „raudoni signalai”, kurių negalima ignoruoti.
Nedelsdkite vizito pas gydytoją, jei:
- Skausmas ar diskomfortas tęsiasi ilgiau nei 2 savaites be pertraukos.
- Pastebėjote burnoje opą, gumbelį ar dėmę, kuri neišnyksta.
- Jaučiate sunkumą ryjant, kramtant ar judinant liežuvį.
- Atsirado tirpimo pojūtis liežuvyje ar lūpose.
- Padidėjo kaklo limfmazgiai.
- Skausmas yra vienašalis (jaučiamas tik vienoje liežuvio pusėje) ir nuolatinis.
Vizito metu gydytojas odontologas ar burnos chirurgas atidžiai apžiūrės visą burnos gleivinę, įvertins dantų būklę ir, jei reikės, nukreips papildomiems tyrimams (kraujo tyrimui, biopsijai ar magnetiniam rezonansui).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar liežuvio skausmas visada reiškia vėžį?
Tikrai ne. Didžioji dauguma liežuvio skausmo atvejų yra susiję su gerybinėmis priežastimis: traumomis, dantų problemomis, aftomis ar vitaminų trūkumu. Tačiau budrumas yra būtinas, todėl ilgalaikius simptomus turi įvertinti gydytojas.
Kaip numalšinti skausmą namuose, kol laukiu vizito pas gydytoją?
Venkite aštraus, karšto, rūgštaus ir kieto maisto. Galite skalauti burną švelniu druskos tirpalu (šaukštelis druskos stiklinei šilto vandens) arba vaistinėse parduodamais antiseptiniais skalavimo skysčiais be alkoholio. Taip pat gali padėti specialūs tepaliukai, skirti burnos žaizdelėms gydyti.
Kodėl skauda tik vieną liežuvio pusę?
Vienašalis skausmas dažniausiai rodo lokalią problemą toje pusėje: nulūžusį dantį, netikslų protezą ar specifinę traumą. Tačiau jei mechaninės priežasties nėra, vienašalis skausmas yra svarbesnis signalas kreiptis į gydytoją nei bendras visos burnos perštėjimas.
Ar rūkymas tiesiogiai veikia liežuvio skausmą?
Taip. Tabako dūmai dirgina gleivinę, lėtina žaizdų gijimą ir keičia burnos mikroflorą. Be to, rūkymas yra pagrindinis burnos vėžio rizikos veiksnys. Metus rūkyti, daugelis lėtinių burnos problemų ir skausmų sumažėja arba išnyksta.
Koks gydytojas gydo liežuvio ligas?
Pirminiam vizitui geriausia kreiptis į gydytoją odontologą arba šeimos gydytoją. Jei problema specifinė, jus nukreips pas burnos chirurgą, periodontologą, burnos patologą arba otorinolaringologą (LOR gydytoją).
