Skauda smilkinius: gydytojas įvardijo, kada delsti negalima

Smilkinių skausmas yra vienas dažniausių neurologinių nusiskundimų, su kuriuo bent kartą gyvenime susiduria didžioji dalis suaugusiųjų. Šis nemalonus pojūtis gali svyruoti nuo lengvo, foninio spaudimo, netrukdančio kasdienei veiklai, iki stipraus, pulsuojančio skausmo, kuris visiškai paralyžiuoja darbingumą ir priverčia ieškoti ramybės tamsiame kambaryje. Nors dažniausiai smilkinių skausmas siejamas su nuovargiu ar stresu, medicinos praktika rodo, kad priežasčių spektras yra žymiai platesnis. Gydytojai pabrėžia, kad smilkiniai yra tarsi indikatorius, rodantis įvairius organizmo sutrikimus – nuo paprasčiausio skysčių trūkumo iki sudėtingų kraujagyslių ar nervų sistemos ligų. Suprasti, kas sukelia šį skausmą, yra pirmas žingsnis siekiant jį ne tik numalšinti, bet ir užkirsti kelią jo pasikartojimui ateityje.

Dažniausios smilkinių skausmo priežastys

Norint pasirinkti tinkamą gydymo ar pagalbos sau būdą, būtina atskirti skausmo kilmę. Gydytojai neurologai išskiria keletą pagrindinių kategorijų, kurios dažniausiai sukelia diskomfortą smilkinių srityje.

Įtampos tipo galvos skausmas

Tai pati populiariausia priežastis, sudaranti didžiąją dalį visų galvos skausmo atvejų. Įtampos skausmas dažniausiai apibūdinamas kaip spaudžiantis, veržiantis jausmas, tarsi galvą būtų apspaudęs ankštas lankas ar šalmas. Skausmas paprastai yra abipusis, jaučiamas abiejuose smilkiniuose, taip pat gali plisti į kaktą ar pakaušį.

Šio tipo skausmą dažniausiai provokuoja:

  • Ilgalaikis emocinis stresas ir nerimas.
  • Fizinis pervargimas ir miego trūkumas.
  • Netaisyklinga laikysena dirbant prie kompiuterio, sukelianti kaklo ir pečių raumenų įtampą.

Migrena

Skirtingai nei įtampos skausmas, migrena dažnai pasireiškia vienoje galvos pusėje, todėl skausmas gali būti koncentruotas tik kairiajame arba tik dešiniajame smilkinyje. Tai pulsuojantis, tvinkčiojantis skausmas, kuris neretai būna vidutinio ar didelio intensyvumo. Migrenos priepuolius dažnai lydi papildomi simptomai:

  • Padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija) ir garsui (fonofobija).
  • Pykinimas arba vėmimas.
  • Vizualiniai sutrikimai, vadinami aura (mirguliavimas akyse, regėjimo lauko susiaurėjimas) prieš prasidedant skausmui.

Smilkininis arteritas

Tai retesnė, bet žymiai pavojingesnė būklė, kuriai būtinas skubus medikų dėmesys. Smilkininis arteritas yra kraujagyslių uždegimas, dažniausiai pažeidžiantis vyresnio amžiaus žmones (virš 50 metų). Jam būdingas nuolatinis, deginantis skausmas smilkinių srityje, kuris sustiprėja liečiant odą ar šukuojant plaukus. Negydoma ši liga gali sukelti regėjimo praradimą, todėl pajutus neįprastą jautrumą smilkinių zonoje, būtina nedelsiant konsultuotis su specialistu.

Kiti veiksniai, provokuojantys skausmą

Ne visada skausmas kyla tiesiogiai galvoje. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad smilkinių skausmas gali būti vadinamasis atspindžio skausmas, kylantis dėl kitų organų sistemų sutrikimų.

Žandikaulio sąnario (TMJ) sutrikimai. Temporomandibulinio sąnario disfunkcija yra dažna smilkinių skausmo priežastis. Kadangi kramtomieji raumenys tvirtinasi smilkinių srityje, griežimas dantimis (bruksizmas), stiprus dantų sukandimas streso metu ar sąnario uždegimas sukelia skausmą, kuris spinduliuoja tiesiai į smilkinius. Dažnai pacientai ryte prabunda jausdami skausmą šioje srityje būtent dėl naktinio dantų griežimo.

Akių įtampa. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai didelę dienos dalį praleidžiame žiūrėdami į ekranus, akių raumenų pervargimas tampa vis dažnesne problema. Nekoreguota rega (pavyzdžiui, toliaregystė ar astigmatizmas) verčia akių raumenis nuolat įsitempti, kad sufokusuotų vaizdą. Ši nuolatinė įtampa pasireiškia skausmu kaktos ir smilkinių srityje, ypač dienos pabaigoje.

Pirmoji pagalba namuose: ką daryti?

Pajutus pirmuosius smilkinių skausmo simptomus, ne visada būtina griebtis vaistų. Gydytojai rekomenduoja išbandyti keletą natūralių metodų, kurie gali padėti sumažinti diskomfortą.

  1. Poilsis ir aplinkos pakeitimas. Jei skausmą sukėlė įtampa ar migrena, pabandykite atsigulti tamsiame, vėsiame ir tyliame kambaryje. Išjunkite ekranus ir pašalinkite triukšmo šaltinius.
  2. Šalti arba šilti kompresai. Šaltas kompresas, uždėtas ant smilkinių, gali sutraukti kraujagysles ir sumažinti uždegimą bei pulsuojantį skausmą. Tuo tarpu šiltas kompresas ant kaklo ir pečių juostos padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis, jei skausmas yra tenzinio pobūdžio.
  3. Masažas. Švelnus smilkinių masažas sukamaisiais judesiais gali pagerinti kraujotaką ir sumažinti raumenų įtampą. Taip pat rekomenduojama pamasažuoti kaklo sritį ir galvos odą.
  4. Hidratacija. Dehidratacija yra dažnas galvos skausmo sukėlėjas. Išgerkite stiklinę vandens – kartais to pakanka, kad skausmas atlėgtų per 30 minučių.
  5. Eteriniai aliejai. Pipirmėčių arba levandų eteriniai aliejai, atsargiai įtrinti į smilkinius (vengiant patekimo į akis), pasižymi raminančiu ir vėsinančiu poveikiu.

Jei šios priemonės nepadeda, galima vartoti nereceptinius vaistus nuo skausmo (pavyzdžiui, ibuprofeną ar paracetamolį), tačiau svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių ir nevartoti jų per dažnai, kad neišsivystytų priklausomybė ar vaistų sukeltas galvos skausmas.

Kada būtina kreiptis į specialistus?

Nors dauguma smilkinių skausmo atvejų nėra pavojingi gyvybei, egzistuoja tam tikri „raudoni signalai“, kuriuos pastebėjus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją neurologą ar net skubios pagalbos skyrių.

Specialistai išskiria šiuos pavojaus ženklus:

  • Staigus ir itin stiprus skausmas. Jei skausmas užklumpa staiga, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, ir yra stipriausias, kokį kada nors jautėte, tai gali būti kraujavimo į smegenis (aneurizmos plyšimo) požymis.
  • Skausmas po traumos. Jei smilkinius pradėjo skaudėti po galvos sutrenkimo, būtina atlikti tyrimus dėl galimo smegenų sukrėtimo ar hematomos.
  • Neurologiniai simptomai. Jei kartu su skausmu atsiranda galūnių silpnumas, kalbos sutrikimai, dvejinimasis akyse, veido perkreipimas ar sąmonės aptemimas.
  • Karščiavimas ir sprando sustingimas. Tai gali būti meningito – smegenų dangalų uždegimo – požymiai.
  • Skausmo pobūdžio pasikeitimas. Jei esate vyresnis nei 50 metų ir jums prasidėjo naujo tipo galvos skausmai, arba jei įprasti skausmai tapo žymiai dažnesni ir stipresni.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar kava padeda numalšinti smilkinių skausmą?
Nedidelis kofeino kiekis gali padėti sutraukti išsiplėtusias kraujagysles ir sustiprinti vaistų nuo skausmo poveikį. Tačiau piktnaudžiavimas kava gali sukelti priešingą efektą – nutraukus jos vartojimą, atsiranda abstinencijos sukeltas galvos skausmas.

Kodėl smilkinius dažnai skauda rytais?
Rytinis smilkinių skausmas dažniausiai siejamas su miego apnėja, netaisyklinga miego poza, per minkšta ar per kieta pagalve, arba dantų griežimu naktį (bruksizmu).

Ar aukštas kraujospūdis sukelia skausmą smilkiniuose?
Nors tai pasitaiko rečiau nei manoma, staigus ir didelis kraujospūdžio pakilimas (hipertenzinė krizė) gali sukelti pulsuojantį galvos skausmą, kuris dažnai jaučiamas pakaušyje, bet gali plisti ir į smilkinius.

Kiek laiko gali trukti įtampos galvos skausmas?
Įtampos tipo skausmas gali trukti nuo 30 minučių iki kelių dienų. Lėtiniu jis laikomas, jei pasireiškia dažniau nei 15 dienų per mėnesį.

Ilgalaikė profilaktika ir gyvenimo būdo korekcijos

Norint ne tik laikinai numalšinti skausmą, bet ir išspręsti problemą iš esmės, gydytojai rekomenduoja atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą. Reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar joga, padeda natūraliai mažinti streso lygį ir atpalaiduoti raumenis. Taip pat labai svarbu laikytis miego higienos – eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, užtikrinti, kad miegamasis būtų vėdinamas ir tamsus.

Mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Kai kuriems žmonėms migreninius skausmus provokuoja tam tikri maisto produktai: brandintas sūris, raudonasis vynas, šokoladas ar produktai su mononatrio glutamatu. Mitybos dienoraščio vedimas gali padėti identifikuoti individualius dirgiklius.

Galiausiai, ergonomiška darbo vieta yra būtina šiuolaikiniam žmogui. Monitorius turėtų būti akių lygyje, kad nereikėtų nuolat lenkti kaklo, o pertraukėlės darbų metu padėtų „perkrauti“ tiek akis, tiek smegenis. Rūpinimasis savo emocine ir fizine sveikata yra geriausia investicija, padedanti išvengti varginančio smilkinių skausmo ir išlaikyti aukštą gyvenimo kokybę.