Daugelis žmonių, išgirdę terminą „virtualioji realybė” (VR), vis dar pirmiausia įsivaizduoja kompiuterinius žaidimus, paauglius su dideliais akiniais ant akių ir futuristines pramogas. Nors žaidimų industrija neabejotinai buvo pagrindinis šios technologijos variklis jos vystymosi pradžioje, šiandien situacija kardinaliai keičiasi. VR technologija nebėra tik brangus žaislas – ji tampa galingu įrankiu, keičiančiu tai, kaip mes dirbame, mokomės, rūpinamės sveikata ir net apsiperkame. Nuo chirurgų, kurie praktikuojasi atlikti sudėtingas operacijas nerizikuodami pacientų gyvybėmis, iki architektų, leidžiančių klientams pasivaikščioti po dar nepastatytą namą – virtualioji realybė braunasi į pačias įvairiausias kasdienio gyvenimo sritis, siūlydama sprendimus, apie kuriuos anksčiau galėjome tik pasvajoti. Šiame straipsnyje apžvelgsime stebinančius ir praktiškus VR pritaikymo būdus, kurie jau dabar keičia mūsų tikrovę.
Revoliucija medicinoje ir sveikatos priežiūroje
Viena iš pačių jautriausių ir didžiausią poveikį turinčių sričių, kurioje virtualioji realybė daro stebuklus, yra medicina. Čia technologija naudojama ne tik gydytojų mokymui, bet ir tiesioginiam pacientų gydymui bei reabilitacijai. Tai peržengia paprasto vaizdo demonstravimo ribas ir leidžia sukurti visiškai kontroliuojamą aplinką terapijai.
Skausmo valdymas ir terapija
Tyrimai rodo, kad VR gali būti itin efektyvi priemonė valdant lėtinį ar ūmų skausmą. Pavyzdžiui, nudegimų skyriuose pacientams, kuriems keičiami tvarsčiai (tai itin skausminga procedūra), uždedami VR akiniai su raminančiais vaizdais ar įtraukiančiais žaidimais. Dėmesio nukreipimas veikia taip stipriai, kad smegenys apdoroja mažiau skausmo signalų, todėl pacientams prireikia mažesnių nuskausminamųjų dozių. Taip pat VR sėkmingai taikoma gydant potrauminio streso sutrikimą (PTSS), leidžiant pacientams saugioje aplinkoje ir prižiūrint specialistui susidurti su savo traumomis bei jas įveikti.
Chirurgų rengimas be rizikos
Anksčiau chirurgai mokydavosi stebėdami vyresnius kolegas ir praktikuodamiesi su lavonais, tačiau tai ne visada atkuria realios operacijos dinamiką. Šiandien VR simuliatoriai leidžia studentams ir rezidentams atlikti sudėtingas procedūras virtualioje erdvėje. Jie gali klysti tūkstančius kartų be jokių pasekmių, kol judesiai tampa tobuli. Tai ypač svarbu ruošiantis retoms ar itin sudėtingoms operacijoms.
Nekilnojamasis turtas ir architektūra: vizija prieš statybas
Nekilnojamojo turto sektoriuje virtualioji realybė tapo tikru išsigelbėjimu tiek pardavėjams, tiek pirkėjams, ypač pandemijos laikotarpiu, kai fiziniai susitikimai buvo ribojami. Tačiau net ir dabar ši technologija taupo laiką ir pinigus.
- Virtualūs turai: Pirkėjai gali apžiūrėti dešimtis butų ar namų per vieną valandą neišeidami iš nekilnojamojo turto agentūros biuro ar net savo namų. Tai leidžia „atsijoti” netinkamus variantus ir fiziškai vykti tik į tuos objektus, kurie tikrai domina.
- Interjero vizualizacija: Pirkdami būstą „iš brėžinių”, žmonės dažnai sunkiai įsivaizduoja erdvės pojūtį. VR leidžia pasivaikščioti po dar nepastatytą butą, pamatyti, kaip kris saulės šviesa, ir netgi pabandyti pakeisti grindų spalvą ar baldų išdėstymą realiuoju laiku.
Švietimas ir profesinis mokymas
Tradicinė švietimo sistema dažnai remiasi teorine medžiaga, tačiau virtualioji realybė į klasę atneša patyriminį mokymąsi. Įsivaizduokite istorijos pamoką, kurioje mokiniai ne skaito apie Romos imperiją, bet „stovi” Koliziejaus viduryje. Arba biologijos pamoką, kurioje galima keliauti žmogaus kraujagyslėmis.
Dar didesnę vertę VR kuria profesiniame mokyme. Suvirintojai, mechanikai, pilotai ir net gamyklų operatoriai gali mokytis valdyti sudėtingą įrangą virtualioje aplinkoje. Tai ne tik sutaupo brangių medžiagų (nereikia gadinti metalo ar kuro), bet ir užtikrina saugumą – mokinys negali susižeisti ar sugadinti milijonus kainuojančių staklių. Pavyzdžiui, didžiosios aviacijos kompanijos ir kariuomenė jau dešimtmečius naudoja skrydžių simuliatorius, kurie šiandien tapo neatsiejama VR ekosistemos dalimi.
Turizmas ir kultūrinės patirtys
Nors niekas negali visiškai pakeisti tikros kelionės įspūdžių, kvapo ir atmosferos, VR atveria duris į pasaulį tiems, kurie dėl finansinių ar fizinių priežasčių negali keliauti. Tai vadinamasis „fotelis-turizmas”, kuris tampa vis populiaresnis.
Muziejai ir galerijos visame pasaulyje skaitmenizuoja savo kolekcijas. Dabar galite aplankyti Luvrą Paryžiuje ar Britų muziejų Londone neturėdami lėktuvo bilieto. Be to, VR leidžia pamatyti tai, ko neįmanoma pamatyti realybėje – pavyzdžiui, atstatytus senovinius miestus arba vietas, kurios yra uždarytos lankytojams dėl jų trapumo (pvz., tam tikri urvai su priešistoriniais piešiniais).
Mažmeninė prekyba ir e-komercija
Apsipirkimas internetu yra patogus, tačiau turi vieną didelį trūkumą – negalimybę pasimatuoti ar apžiūrėti prekės iš visų pusių. Virtualioji realybė (kartu su papildyta realybe) sprendžia šią problemą.
- Virtualūs persirengimo kambariai: Kai kurie mados prekių ženklai kuria programėles, leidžiančias sukurti savo avatarą ir „pasimatuoti” drabužius virtualioje erdvėje, matant, kaip krenta audinys ar dera dydis.
- Baldų parinkimas: Nors tai dažniau siejama su papildyta realybe (AR), pilna VR patirtis leidžia susikurti savo kambario kopiją ir joje dėlioti baldus iš katalogo, tikrinant, ar sofa telpa pro duris ir ar dera prie kilimo.
- Automobilių salonai: Pirkėjai gali konfigūruoti savo svajonių automobilį, pasirinkdami spalvas, ratlankius ir salono apdailą, bei „atsisėsti” į jį, apžiūrėti prietaisų skydelį ir jaustis taip, lyg būtų tikrame salone.
Darbo aplinka ir bendradarbiavimas
Po pandemijos nuotolinis darbas tapo norma, tačiau vaizdo konferencijos per „Zoom” ar „Teams” dažnai vargina ir nesukuria bendrystės jausmo. Čia į pagalbą ateina virtualūs biurai. Naudodami VR įrangą, kolegos iš skirtingų pasaulio kampelių gali susitikti viename virtualiame kambaryje.
Tai ne tik leidžia matyti kolegų avatarus ir girdėti erdvinį garsą (girdite kolegą iš tos pusės, kurioje jis stovi), bet ir kartu dirbti su trimačiais objektais. Inžinieriai gali kartu nagrinėti variklio modelį, dizaineriai – kurti produktų prototipus, braižydami ore. Toks įsitraukimas (angl. immersion) padeda išlaikyti komandinę dvasią ir didina produktyvumą kūrybinėse užduotyse.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kadangi VR technologija daugeliui vis dar yra naujiena, natūraliai kyla klausimų apie jos prieinamumą ir naudojimą. Štai atsakymai į dažniausiai pasitaikančius klausimus.
- Ar VR įranga vis dar labai brangi?
Situacija gerėja. Nors aukščiausios klasės įranga vis dar kainuoja tūkstančius, rinkoje pasirodė savarankiški akiniai (nereikalaujantys galingo kompiuterio), kurių kaina prilygsta vidutinės klasės išmaniajam telefonui ar žaidimų konsolei. Tai daro technologiją prieinamą vidutines pajamas gaunantiems vartotojams. - Ar man reikalingas galingas kompiuteris?
Nebebūtinai. Naujausios kartos „viskas viename” (angl. standalone) VR akiniai turi įmontuotus procesorius ir veikia be laidų ar išorinių kompiuterių. Žinoma, norint itin aukštos grafikos kokybės ar specifinių profesinių programų, galingas kompiuteris vis dar gali būti reikalingas. - Ar naudojant VR akinius nepykina?
Tai vadinama „judesio liga” (angl. motion sickness). Technologijos tobulėja – didesnis ekrano atnaujinimo dažnis ir tikslesnis judesių sekimas žymiai sumažino šią problemą. Tačiau kai kuriems žmonėms, ypač jautriems vestibiuliarinio aparato sutrikimams, diskomfortas vis dar gali pasireikšti, ypač jei virtualioje erdvėje daug staigių judesių. - Kuo skiriasi VR nuo AR?
Virtualioji realybė (VR) visiškai „uždaro” vartotoją dirbtinėje aplinkoje, atskirdama nuo fizinio pasaulio. Papildyta realybė (AR) naudoja skaidrius akinius arba telefono kamerą, kad ant realaus pasaulio vaizdo uždėtų skaitmeninius objektus (pvz., „Pokemon Go” žaidimas).
Technologijos ateitis ir integracija į buitį
Žvelgiant į ateitį, akivaizdu, kad virtualioji realybė tampa vis mažiau pastebima, bet vis labiau integruota į mūsų gyvenimus. Įrangai lengvėjant ir tampant patogesnei (vystomi akiniai, kurie mažai skirsis nuo įprastų korekcinių akinių), riba tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio toliau nyks. Tai nereiškia, kad mes visi gyvensime „Matricoje”, tačiau VR taps tokiu pat įprastu buities įrankiu kaip mikrobangų krosnelė ar nešiojamas kompiuteris. Ji padės mums greičiau išmokti naujų įgūdžių, efektyviau planuoti namų remontą ar tiesiog trumpam pabėgti nuo streso į raminantį virtualų mišką po sunkios darbo dienos. Svarbiausia – nebijoti technologijos, o išmokti ją panaudoti savo gyvenimo kokybės gerinimui.
