Kraujo spaudimo matavimas daugeliui žmonių yra įprasta procedūra, ypač vyresniame amžiuje, tačiau dažniausiai visas dėmesys sutelkiamas į „viršutinį“ – sistolinį – skaičių. Mes džiaugiamės, kai jis neviršija normos, ir nerimaujame, kai jis pakyla. Tačiau „apatinis“, arba diastolinis, kraujo spaudimas yra ne mažiau svarbus mūsų širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos rodiklis. Neretai pasitaiko situacijų, kai viršutinis spaudimas yra normalus ar net padidėjęs, o apatinis – stebėtinai žemas. Tokia būklė gali kelti nerimą ir klausimų: ar tai pavojinga? Ką tai sako apie mano širdį? Nors apie aukštą kraujospūdį kalbama nuolat, žemas diastolinis spaudimas yra šiek tiek paslaptingesnė, tačiau ne mažiau reikšminga tema, kurią būtina suprasti siekiant išvengti rimtų sveikatos sutrikimų.
Kas iš tiesų yra diastolinis kraujo spaudimas?
Norint suprasti, kodėl žemas rodiklis gali būti problema, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką šie skaičiai reiškia fiziologiškai. Matuojant kraujospūdį gaunami du rodikliai, matuojami gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg).
Pirmasis skaičius (sistolinis) rodo spaudimą arterijose tuo momentu, kai širdies raumuo susitraukia ir išstumia kraują į kūną. Antrasis skaičius – diastolinis spaudimas – rodo spaudimą arterijose tuo metu, kai širdis ilsisi tarp dūžių ir prisipildo krauju. Būtent šis „poilsio“ momentas yra kritiškai svarbus. Jo metu vainikinės (koronarinės) arterijos aprūpina patį širdies raumenį deguonimi prisotintu krauju. Jei diastolinis spaudimas yra per žemas, širdies raumuo gali negauti pakankamai kraujo, o tai ilgainiui gali sukelti išemiją ar kitus širdies veiklos sutrikimus.
Normaliu diastoliniu spaudimu laikomas rodiklis, esantis apie 80 mmHg. Tuo tarpu žemu diastoliniu spaudimu paprastai laikoma būklė, kai šis rodiklis nukrenta žemiau 60 mmHg.
Izoliuota diastolinė hipotenzija: specifinė būklė
Medicinoje dažnai susiduriama su terminu „izoliuota diastolinė hipotenzija“. Tai būklė, kai sistolinis (viršutinis) kraujospūdis yra normalus arba netgi aukštas, o diastolinis (apatinis) – žemas (mažiau nei 60 mmHg). Tai ypač dažna problema vyresnio amžiaus žmonių tarpe.
Šis didelis skirtumas tarp viršutinio ir apatinio skaičiaus vadinamas pulsiniu spaudimu. Didelis pulsinis spaudimas (pavyzdžiui, 140/50 mmHg) yra stiprus indikatorius, rodantis kraujagyslių standumą. Senstant mūsų arterijos praranda elastingumą, jos tampa kietesnės ir nebegali efektyviai susitraukti po širdies dūžio, todėl diastolinis spaudimas krenta, nors sistolinis išlieka aukštas dėl didelio pasipriešinimo.
Pagrindinės priežastys, kodėl krenta apatinis spaudimas
Žemas diastolinis spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo natūralių senėjimo procesų iki specifinių ligų ar vartojamų vaistų. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių veiksnių:
- Amžius ir kraujagyslių standumas: Kaip minėta, tai dažniausia priežastis. Aterosklerozė ir arterijų sienelių kietėjimas neleidžia joms tinkamai „atšokti“ diastolės metu, todėl spaudimas krenta žemiau normos.
- Vaistų vartojimas: Daugelis vaistų, skirtų aukštam kraujospūdžiui gydyti (ypač diuretikai, alfa blokatoriai ar kalcio kanalų blokatoriai), gali per daug sumažinti diastolinį spaudimą, ypač jei pacientas juos vartoja didelėmis dozėmis. Taip pat įtakos gali turėti antidepresantai, vaistai nuo Parkinsono ligos ar erekcijos sutrikimų.
- Dehidratacija: Skysčių trūkumas organizme mažina bendrą kraujo tūrį, o tai tiesiogiai veikia abu kraujospūdžio rodiklius.
- Širdies vožtuvų problemos: Pavyzdžiui, aortos vožtuvo nesandarumas (regurgitacija). Kai vožtuvas užsidaro nesandariai, dalis kraujo grįžta atgal į širdį, todėl spaudimas arterijose diastolės metu staigiai krenta.
- Mitybos trūkumai: Vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas gali sukelti anemiją, kuri savo ruožtu gali pasireikšti žemu kraujospūdžiu.
- Endokrininės sistemos sutrikimai: Skydliaukės problemos (hipotirozė ar hipertirozė), antinksčių nepakankamumas ar mažas cukraus kiekis kraujyje taip pat gali būti kaltininkai.
Kokie simptomai išduoda per žemą diastolinį spaudimą?
Įdomu tai, kad kai kurie žmonės su žemu diastoliniu spaudimu nejaučia visiškai jokių simptomų. Tačiau, kai organų aprūpinimas krauju tampa nepakankamas, gali pasireikšti šie požymiai:
- Galvos svaigimas ar alpulys: Ypač staigiai atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties (ortostatinė hipotenzija).
- Nuolatinis nuovargis: Jaučiamas bendras silpnumas, energijos trūkumas, kurio nepanaikina net geras miegas.
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai: Dėl sumažėjusios kraujotakos smegenyse gali tapti sunku susikaupti, atsiranda „smegenų rūkas“.
- Regėjimo sutrikimai: Vaizdas gali lietis akyse, atsirasti tamsios dėmės.
- Pykinimas: Kartais žemą spaudimą lydi lengvas pykinimas ar šaltas prakaitas.
- Dažnas kvėpavimas ar troškulys: Tai gali būti organizmo bandymas kompensuoti skysčių ar deguonies trūkumą.
Svarbu paminėti, kad jei žemas diastolinis spaudimas yra lėtinis (ilgalaikis) ir žmogus prie jo pripratęs, simptomai gali būti labai neryškūs. Tačiau staigus spaudimo kritimas beveik visada sukelia pastebimus negalavimus.
Kodėl tai gali būti pavojinga: „J“ formos kreivė
Ilgą laiką gydytojai vadovavosi taisykle „kuo žemesnis kraujospūdis, tuo geriau“, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tai nėra visiška tiesa, kalbant apie diastolinį spaudimą. Kardiologijoje egzistuoja vadinamasis „J“ formos kreivės fenomenas. Tai reiškia, kad rizika širdies ir kraujagyslių ligoms didėja ne tik tada, kai spaudimas yra per aukštas, bet ir tada, kai jis tampa per žemas.
Pagrindinis pavojus slypi vainikinių arterijų perfuzijoje. Širdis yra unikalus organas, nes ji pati save aprūpina krauju tik diastolės (poilsio) metu. Jei diastolinis spaudimas nukrenta žemiau 60 mmHg, slėgis gali būti nepakankamas, kad prastumtų kraują per susiaurėjusias (aterosklerozines) vainikines arterijas. Tai sukelia širdies raumens badavimą (išemiją), kas ilgainiui gali lemti krūtinės anginą ar net miokardo infarktą.
Be to, vyresnio amžiaus žmonėms žemas diastolinis spaudimas yra tiesiogiai susijęs su didesne griuvimų ir kaulų lūžių rizika. Dėl sumažėjusio kraujo tekėjimo į smegenis gali padidėti kognityvinių funkcijų silpnėjimo ir demencijos rizika.
Kaip diagnozuojama ir kada kreiptis į gydytoją?
Pavienis žemo diastolinio spaudimo užfiksavimas dažniausiai nėra priežastis panikuoti. Spaudimas natūraliai svyruoja visą dieną. Tačiau verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją, jei:
- Diastolinis spaudimas nuolat yra žemiau 60 mmHg.
- Jaučiate aukščiau išvardintus simptomus (svaigimą, silpnumą, alpimą).
- Vartojate vaistus nuo hipertenzijos – gali tekti koreguoti jų dozes.
Gydytojas greičiausiai atliks ne tik paprastą matavimą, bet ir paprašys atlikti kraujo tyrimus (kad atmestų anemiją ar skydliaukės problemas), elektrokardiogramą (EKG) ar širdies echoskopiją, kad įvertintų vožtuvų būklę ir širdies struktūrą.
Gydymo strategijos ir gyvenimo būdo pokyčiai
Gydymas priklauso nuo to, kas sukėlė žemą diastolinį spaudimą. Jei tai vaistų pasekmė, gydytojas gali pakeisti vaistus arba sumažinti jų dozę. Tačiau jokiu būdu nenutraukite vaistų vartojimo savarankiškai, nes tai gali sukelti pavojingą sistolinio spaudimo šuolį.
Jei specifinės ligos nerandama, padėti gali gyvenimo būdo korekcijos:
Skysčių vartojimas
Dehidratacija yra vienas didžiausių žemo spaudimo priešų. Pakankamas vandens kiekis padidina kraujo tūrį. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai nejaučia troškulio, todėl jiems reikia sąmoningai priminti sau atsigerti.
Druska mityboje
Nors esant aukštam kraujospūdžiui druskos rekomenduojama vengti, žmonėms su labai žemu spaudimu gydytojas gali patarti šiek tiek padidinti natrio suvartojimą. Natris padeda sulaikyti skysčius organizme ir šiek tiek pakelti spaudimą. Tačiau tai reikia daryti labai atsargiai ir tik pasitarus su specialistu, kad nepakenktumėte inkstams ar per daug nepakeltumėte sistolinio spaudimo.
Fizinis aktyvumas ir kompresinė terapija
Lengvas fizinis krūvis gerina kraujotaką. Taip pat gali padėti kompresinės kojinės, kurios neleidžia kraujui užsistovėti kojose ir skatina jo grįžimą į širdį, taip stabilizuojant spaudimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar stresas gali sukelti žemą diastolinį spaudimą?
Nors stresas dažniau asocijuojamas su aukštu kraujospūdžiu dėl adrenalino išsiskyrimo, lėtinis stresas ar nerimo sutrikimai kai kuriems žmonėms gali sukelti kraujospūdžio svyravimus. Be to, hiperventiliacija (greitas kvėpavimas) panikos atakos metu gali laikinai sumažinti kraujospūdį. Visgi, tiesioginis ryšys tarp streso ir nuolat žemo diastolinio spaudimo yra retesnis nei su aukštu.
Ar pavojinga, jei diastolinis spaudimas yra 50 mmHg miego metu?
Miego metu visi organizmo procesai sulėtėja, o kraujospūdis natūraliai nukrenta. 10–20 % kritimas naktį yra normalus reiškinys, vadinamas „dipping“. Jei dieną jūsų spaudimas normalus, o naktį nukrenta iki 50 mmHg, tai dažniausiai nėra pavojinga, nebent gydytojas nustato kitaip. Tačiau jei jis išlieka toks žemas ir dieną, būtina konsultacija.
Ar kava gali padėti pakelti žemą diastolinį spaudimą?
Kofeinas gali laikinai pakelti kraujospūdį, nes jis blokuoja hormoną, plečiantį kraujagysles, ir skatina adrenalino išsiskyrimą. Tačiau šis efektas yra trumpalaikis, o reguliariai geriant daug kavos, organizmas pripranta ir efektas mažėja. Be to, kava veikia kaip diuretikas (skatina šlapinimąsi), todėl gali prisidėti prie dehidratacijos, kuri ilgainiui spaudimą mažina. Todėl kava nėra ilgalaikis gydymo būdas.
Kodėl mano viršutinis spaudimas aukštas, o apatinis žemas?
Tai klasikinis izoliuotos sistolinės hipertenzijos su žemu diastoliniu spaudimu pavyzdys. Dažniausia priežastis – aterosklerozė ir arterijų elastingumo praradimas senstant. Kraujagyslės tampa kietos vamzdeliai, todėl spaudimo banga susitraukimo metu yra labai stipri (aukštas sistolinis), o atsipalaidavimo metu kraujagyslė nesusitraukia atgal, todėl spaudimas staigiai krenta (žemas diastolinis). Tai sudėtinga būklė, reikalaujanti atidaus gydytojo parinkto gydymo.
Praktiniai žingsniai sveikatos stebėsenai
Gyvenant su žemu diastoliniu spaudimu, svarbiausia yra nepasiduoti nerimui, bet imtis proaktyvių veiksmų. Reguliarus matavimas namuose yra geriausias būdas suprasti savo kūną. Rekomenduojama įsigyti patikimą, žasto (ne riešo) matuoklį ir vesti kraujospūdžio dienoraštį. Užsirašykite matavimus ryte ir vakare, taip pat pažymėkite, kaip tuo metu jautėtės. Tai suteiks jūsų gydytojui neįkainojamos informacijos.
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiatės po valgio (kartais spaudimas krenta virškinimo metu) ar po fizinio krūvio. Venkite staigių judesių, ypač lipant iš lovos – pirmiausia pasėdėkite minutę nuleidę kojas, ir tik tada stokitės. Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, reguliari jų peržiūra su kardiologu yra būtina, nes bėgant laikui organizmo poreikiai keičiasi, ir tai, kas tiko prieš metus, šiandien gali būti per stipru. Atsakingas požiūris į savo savijautą ir bendradarbiavimas su specialistais leis išlaikyti balansą ir išvengti komplikacijų.
