Dažniausiai kalbėdami apie kraujospūdį, mes susitelkiame į hipertenziją – padidėjusį kraujo spaudimą, kuris yra pagrindinis širdies priepuolių ir insultų rizikos veiksnys. Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė, apie kurią kalbama gerokai rečiau, nors ji gali būti ne mažiau pavojinga. Tai – žemas diastolinis, liaudyje dažnai vadinamas „apatiniu“, kraujo spaudimas. Daugelis žmonių, pamatę kraujospūdžio matuoklio ekrane skaičius, pavyzdžiui, 120/50 mmHg, sutrinka: viršutinis rodiklis atrodo idealus, tačiau apatinis – nerimą keliančiai žemas. Kardiologai pabrėžia, kad kraujospūdis nėra tik vienas skaičius, o dviejų rodiklių sąveika, ir per žemas diastolinis spaudimas gali signalizuoti apie specifines sveikatos problemas ar netinkamą vaistų dozavimą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Kas iš tikrųjų yra diastolinis spaudimas?
Norint suprasti, kodėl žemas diastolinis spaudimas gali būti pavojingas, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką šis skaičius reiškia. Matuojant kraujospūdį, gaunami du rodikliai: sistolinis (viršutinis) ir diastolinis (apatinis). Sistolinis spaudimas rodo jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles širdies susitraukimo (dužio) metu. Tuo tarpu diastolinis spaudimas rodo spaudimą arterijose tuo momentu, kai širdis ilsisi tarp dūžių ir prisipildo krauju.
Būtent šio poilsio fazės metu vyksta gyvybiškai svarbus procesas – vainikinių (koronarinių) arterijų, kurios maitina patį širdies raumenį, prisipildymas krauju. Jei diastolinis spaudimas yra pakankamas, širdies raumuo gauna reikiamą deguonies ir maistinių medžiagų kiekį. Tačiau jei šis spaudimas krinta per žemai, sutrinka širdies perfuzija (aprūpinimas krauju), o tai gali sukelti ilgalaikių pažeidimų.
Normaliu diastoliniu spaudimu laikomas rodiklis, svyruojantis tarp 60 ir 80 mmHg. Jei šis skaičius nuolat yra mažesnis nei 60 mmHg, diagnozuojama diastolinė hipotenzija.
Kodėl diastolinis spaudimas nukrenta?
Žemas apatinis spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo visiškai nekenksmingų fiziologinių ypatybių iki rimtų patologijų. Jauniems, fiziškai aktyviems žmonėms šiek tiek žemesnis diastolinis spaudimas dažnai nėra priežastis nerimauti. Tačiau vyresniame amžiuje situacija keičiasi. Pagrindinės priežastys yra šios:
- Arterijų standumas (aterosklerozė): Senstant mūsų kraujagyslės praranda elastingumą ir tampa standžios. Dėl to kraujas greičiau nuteka iš arterijų po širdies susitraukimo, todėl diastolinis spaudimas staigiai krenta. Tai dažniausia izoliuotos diastolinės hipotenzijos priežastis vyresnio amžiaus žmonėms.
- Vaistų poveikis: Neretai žemas apatinis spaudimas yra „šalutinis efektas“ gydant aukštą kraujospūdį. Vaistai, skirti mažinti sistolinį spaudimą, neišvengiamai mažina ir diastolinį. Taip pat įtakos gali turėti diuretikai (šlapimą varantys vaistai), vaistai nuo prostatos išvešėjimo (alfa blokatoriai) bei antidepresantai.
- Dehidratacija: Skysčių trūkumas organizme mažina bendrą kraujo tūrį, o tai tiesiogiai atsispindi kraujospūdžio rodikliuose.
- Širdies vožtuvų sutrikimai: Pavyzdžiui, esant aortos vožtuvo nepakankamumui, dalis kraujo grįžta atgal į širdį, todėl diastolinis spaudimas arterijose sumažėja.
Kada tai tampa pavojinga: Kardiologų įžvalgos
Medikai išskiria keletą scenarijų, kuomet žemas diastolinis spaudimas peržengia „nieko tokio“ ribą ir tampa medicinine problema. Didžiausias pavojus kyla, kai sutrinka organų aprūpinimas deguonimi.
1. Širdies raumens badavimas (išemija)
Kaip minėta, širdis deguonimi apsirūpina būtent diastolės metu. Tyrimai rodo, kad pacientams, sergantiems išemine širdies liga, pernelyg žemas diastolinis spaudimas (paprastai žemiau 60 mmHg) gali padidinti širdies priepuolio riziką. Tai vadinama „J kreivės“ fenomenu: rizika didėja tiek esant labai aukštam, tiek labai žemam spaudimui.
2. Inkstų funkcijos sutrikimai
Inkstai yra organas, itin jautrus kraujospūdžio pokyčiams. Kad jie galėtų tinkamai filtruoti kraują, reikalingas tam tikras minimalus spaudimas. Nuolatinė hipotenzija gali lėtinti filtracijos procesą, didinti kreatinino kiekį kraujyje ir ilgainiui prisidėti prie lėtinio inkstų nepakankamumo vystymosi.
3. Galvos svaigimas ir griuvimai
Tai – viena akivaizdžiausių ir kasdieniame gyvenime pavojingiausių pasekmių. Jei smegenys negauna pakankamai kraujo, žmogus jaučia silpnumą, galvos svaigimą, akyse gali „aptemti“. Vyresnio amžiaus žmonėms tai smarkiai padidina griuvimų riziką, kurie dažnai baigiasi kaulų lūžiais (pavyzdžiui, šlaunikaulio kaklelio), o tai gali turėti katastrofiškų pasekmių mobilumui ir gyvenimo kokybei.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Daugeliu atvejų žemas diastolinis spaudimas gali nesukelti jokių juntamų simptomų, ypač jei jis vystėsi palaipsniui. Tačiau jei spaudimas nukrenta staiga arba pasiekia kritinę ribą, organizmas siunčia signalus:
- Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka;
- Galvos svaigimas, ypač staiga atsistojus (ortostatinė hipotenzija);
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai („rūkas galvoje“);
- Šaltos galūnės ir blyški oda;
- Padažnėjęs kvėpavimas ar širdies plakimas (tachikardija) – organizmas bando kompensuoti žemą spaudimą.
Didelis pulsins spaudimas: Pavojingas tarpas
Ypatingo kardiologų dėmesio reikalauja situacija, kai skirtumas tarp viršutinio ir apatinio spaudimo yra labai didelis. Pavyzdžiui, jei jūsų spaudimas yra 160/60 mmHg. Šis skirtumas vadinamas pulsiniu spaudimu.
Toks didelis atotrūkis dažniausiai rodo pažengusią aterosklerozę ir didelį arterijų standumą. Tai yra nepriklausomas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Gydytojams tai tikras galvosūkis: skiriant vaistus mažinti aukštą sistolinį (160) spaudimą, dar labiau krenta ir taip žemas diastolinis (60) spaudimas. Tokiais atvejais gydymas reikalauja itin kruopštaus vaistų parinkimo ir dozavimo („titravimo“), ieškant saugaus kompromiso.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar 55 mmHg diastolinis spaudimas yra pavojingas, jei jaučiuosi gerai?
Jei esate jaunas, neturite gretutinių širdies ligų ir nejaučiate silpnumo ar svaigimo, toks rodiklis gali būti jūsų fiziologinė norma. Tačiau jei esate vyresnio amžiaus arba vartojate vaistus nuo hipertenzijos, reikėtų pasitarti su gydytoju, ar nereikia koreguoti vaistų dozių.
Ar kava ir sūrus maistas padeda pakelti apatinį spaudimą?
Kava gali laikinai pakelti kraujospūdį, tačiau jos poveikis yra trumpalaikis ir organizmas greitai prie jo pripranta. Druska sulaiko skysčius organizme ir didina kraujo tūrį, todėl gali šiek tiek pakelti spaudimą, tačiau piktnaudžiauti ja negalima, nes tai kenkia inkstams ir širdžiai. Geriausia šias priemones taikyti saikingai ir tik pasitarus su specialistu.
Kuo skiriasi žemas sistolinis ir žemas diastolinis spaudimas?
Žemas sistolinis (viršutinis) spaudimas dažnai tiesiogiai lemia alpimą ir šoką, nes organai negauna kraujo. Žemas diastolinis (apatinis) spaudimas yra klastingesnis – žmogus gali nealpti, tačiau jo širdies vainikinės arterijos ilgą laiką negauna pakankamai kraujo, kas lėtai žaloja širdies raumenį.
Ar stresas gali sumažinti diastolinį spaudimą?
Paprastai stresas veikia priešingai – sukelia kraujospūdžio kilimą dėl adrenalino išsiskyrimo. Tačiau lėtinis stresas, išsekimas ar autonominės nervų sistemos sutrikimai tam tikrais atvejais gali lemti spaudimo reguliacijos sutrikimus ir hipotenziją.
Praktiniai veiksmai ir gyvenimo būdo korekcijos
Jei jums nustatytas žemas diastolinis spaudimas, nereikėtų pulti į paniką, tačiau tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai yra būtini siekiant užtikrinti saugumą ir gerą savijautą. Pirmiausia, kritiškai įvertinkite savo vaistų krepšelį. Jokiu būdu patys nenutraukite vaistų vartojimo, tačiau vizito pas gydytoją metu būtinai akcentuokite, kokie yra jūsų spaudimo rodikliai namuose. Gydytojas gali pakeisti vaistų vartojimo laiką arba parinkti preparatus, kurie mažiau veikia diastolinį spaudimą.
Skysčių balansas yra kertinis akmuo. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai praranda troškulio jausmą, todėl geria per mažai vandens. Pakankamas vandens vartojimas (jei nėra širdies nepakankamumo su skysčių kaupimu) yra paprasčiausias būdas padidinti kraujo tūrį. Taip pat rekomenduojama vengti staigių judesių – iš lovos ar nuo kėdės kelkitės lėtai, kad organizmas spėtų adaptuotis ir kraujas nenutekėtų į kojas, sukeldamas galvos svaigimą.
Galiausiai, kompresinės kojinės gali būti puiki pagalbinė priemonė. Jos neleidžia kraujui užsistovėti kojų venose, skatina jį grįžti į širdį ir taip padeda palaikyti stabilesnį kraujospūdį visame kūne. Reguliarus, bet ne per daug intensyvus fizinis aktyvumas taip pat tonizuoja kraujagysles, padėdamas joms efektyviau reaguoti į organizmo poreikius.
