Nors visuomenėje dažniausiai akcentuojamas aukšto kraujospūdžio pavojus, vadinamoji „tylioji žudikė“ hipertenzija, žemas kraujo spaudimas (hipotenzija) taip pat yra būklė, reikalaujanti atidaus dėmesio. Daugelis žmonių, kurių kraujospūdis natūraliai žemesnis, jaučiasi puikiai ir jiems tai nekelia jokių sveikatos sutrikimų. Tačiau gydytojai įspėja, kad staigus spaudimo kritimas arba nuolatinė sunki hipotenzija gali signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas bei sukelti pavojingas komplikacijas. Kai smegenys ir kiti gyvybiškai svarbūs organai negauna pakankamai deguonies prisotinto kraujo, organizmo veikla sutrinka, o tai gali baigtis ne tik laikinu negalavimu, bet ir gyvybei pavojingomis situacijomis, pavyzdžiui, šoku. Todėl svarbu suprasti, kada žemas kraujospūdis yra tiesiog jūsų organizmo savybė, o kada – pavojaus varpas.
Kas laikoma žemu kraujo spaudimu ir kada tai tampa problema?
Medicinoje visuotinai priimta norma yra 120/80 mmHg, tačiau šie skaičiai yra orientaciniai. Hipotenzija diagnozuojama tada, kai kraujo spaudimo rodmenys nukrenta žemiau 90/60 mmHg. Svarbu pažymėti, kad kai kuriems žmonėms, ypač jauniems, fiziškai aktyviems asmenims ar profesionaliems sportininkams, tokie rodikliai gali būti visiška norma. Jų organizmas yra prisitaikęs efektyviai funkcionuoti esant mažesniam spaudimui, ir jie nejaučia jokių neigiamų simptomų.
Problemos prasideda tada, kai žemas kraujospūdis sukelia klinikinius simptomus. Tai rodo, kad kraujotaka nebėra pakankama, kad aprūpintų organus reikiamomis medžiagomis. Gydytojai kardiologai pabrėžia, kad pavojingiausias yra ne pats skaičius matuoklio ekrane, o staigus spaudimo pokytis. Pavyzdžiui, jei žmogaus įprastas spaudimas yra 130/80 mmHg, o staiga jis nukrenta iki 100/60 mmHg, toks asmuo jausis daug prasčiau nei tas, kuriam 90/60 mmHg yra kasdienybė.
Kodėl gydytojai įspėja apie hipotenzijos pavojų?
Žemas kraujospūdis gali būti pavojingas dėl keleto esminių priežasčių, susijusių su organų perfuzija (kraujo pratekėjimu) ir traumų rizika.
Nepakankamas organų aprūpinimas deguonimi
Kai kraujo spaudimas yra per žemas, kraujas teka lėčiau ir sunkiau pasiekia tolimiausius kūno taškus bei gyvybiškai svarbius organus. Pirmiausia nukenčia smegenys. Dėl deguonies bado gali sutrikti kognityvinės funkcijos, atsirasti lėtinis nuovargis. Ilgalaikė, negydoma hipotenzija vyresniame amžiuje gali prisidėti prie greitesnio inkstų funkcijos blogėjimo ar net širdies raumens pažeidimų, nes vainikinės arterijos negauna pakankamo slėgio kraujo srovei.
Ortostatinė hipotenzija ir traumų rizika
Viena dažniausių ir pavojingiausių formų yra ortostatinė hipotenzija. Tai būklė, kai kraujospūdis staiga krenta atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties. Žmogus gali akimirkai prarasti orientaciją, jam aptemsta akyse. Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, nes padidėja griuvimų rizika. Griuvimai dėl alpimo dažnai baigiasi kaulų lūžiais (pavyzdžiui, šlaunikaulio kaklelio), galvos traumomis ar kitais sužalojimais, kurie reikalauja ilgo gydymo.
Šokas – gyvybei pavojinga būklė
Ekstremaliais atvejais, kai kraujospūdis nukrenta kritiškai žemai, gali ištikti šokas. Tai nėra tiesiog emocinė būsena, bet fiziologinis procesas, kurio metu organai masiškai negauna deguonies. Negydomas šokas gali greitai sukelti negrįžtamus organų pažeidimus ar net mirtį.
Simptomai, kurių nevalia ignoruoti
Daugelis žmonių priskiria žemo kraujospūdžio simptomus tiesiog nuovargiui ar stresui. Tačiau gydytojai išskiria specifinius požymius, kurie rodo, kad hipotenzija reikalauja medicininio įsikišimo. Jei pastebite šiuos simptomus, būtina pasikonsultuoti su specialistu:
- Galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai: Tai dažniausias simptomas. Jei pasaulis „sukasi“ atsistojus ar tiesiog vaikštant, tai rodo nepakankamą smegenų kraujotaką.
- Alpimas (sinkopė): Tai jau rimtesnė būklė nei svaigimas. Alpimas įvyksta, kai smegenys laikinai „išsijungia“ dėl kritinio deguonies trūkumo.
- Neryškus matymas: Vaizdas gali tapti miglotas, akyse gali „lakstyti musytės“ ar laikinai aptemti.
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas: Žmonės su patologine hipotenzija dažnai jaučiasi pavargę net ir po ilgo miego, jiems sunku atlikti fizinius darbus.
- Koncentracijos stoka: „Smegenų rūkas“, sunku susikaupti ties darbu ar mokslais, suprastėjusi atmintis.
- Pykinimas: Kartais žemas spaudimas gali sukelti šleikštulį, kuris nėra susijęs su maistu.
- Šalta, drėgna ir blyški oda: Tai rodo, kad organizmas „taupo“ kraują ir nukreipia jį nuo odos link svarbesnių vidaus organų.
- Dažnas, paviršutiniškas kvėpavimas ir greitas pulsas: Širdis bando kompensuoti žemą spaudimą plakdama greičiau, kad užtikrintų kraujotaką.
Pagrindinės priežastys: kodėl krenta kraujospūdis?
Suprasti priežastis yra pirmas žingsnis link problemos sprendimo. Kraujospūdis gali kristi dėl daugybės faktorių, nuo lengvai koreguojamų iki rimtų ligų.
- Dehidratacija: Kai organizmui trūksta vandens, mažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl krenta spaudimas. Tai gali nutikti karštą dieną, sportuojant, viduriuojant ar karščiuojant.
- Širdies problemos: Kai kurios širdies ligos, tokios kaip bradikardija (labai lėtas širdies ritmas), vožtuvų problemos ar širdies nepakankamumas, neleidžia širdžiai pumpuoti pakankamai kraujo.
- Endokrininės sistemos sutrikimai: Skydliaukės problemos (hipotirozė), antinksčių nepakankamumas (Adisono liga) ar cukrinis diabetas gali sukelti hipotenziją.
- Mitybos trūkumai: Vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas gali sukelti anemiją (mažakraujystę), kuri tiesiogiai susijusi su žemu kraujospūdžiu.
- Vaistai: Tam tikri medikamentai, skirti gydyti aukštą kraujospūdį, depresiją, Parkinsono ligą ar erekcijos sutrikimus, gali kaip šalutinį poveikį sukelti per didelį spaudimo sumažėjimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemas kraujospūdis sukelia daug klausimų pacientams, todėl čia pateikiame atsakymus į dažniausiai pasitaikančius neaiškumus.
Ar kava yra geras vaistas nuo žemo kraujospūdžio?
Kava gali laikinai pakelti kraujospūdį dėl joje esančio kofeino, kuris stimuliuoja širdies ir kraujagyslių sistemą. Tačiau šis efektas yra trumpalaikis. Be to, kava veikia kaip diuretikas (skatina skysčių šalinimą), todėl geriant daug kavos be papildomo vandens, galima sukelti dehidrataciją, kuri ilgalaikėje perspektyvoje spaudimą tik dar labiau sumažins. Kava gali būti pagalbinė priemonė, bet ne pagrindinis gydymo būdas.
Ar druska kenkia esant žemam spaudimui?
Priešingai nei žmonėms su aukštu kraujospūdžiu, kuriems rekomenduojama riboti druską, sergantiems hipotenzija gydytojai kartais rekomenduoja šiek tiek padidinti natrio suvartojimą. Druska sulaiko skysčius organizme, o tai padidina kraujo tūrį ir pakelia spaudimą. Tačiau tai daryti reikia atsargiai ir tik pasitarus su gydytoju, nes druskos perteklius kenkia inkstams ir širdžiai.
Ką daryti, jei staiga pasidarė silpna?
Jei jaučiate artėjantį alpulį ar stiprų silpnumą, nedelsdami atsisėskite arba atsigulkite. Geriausia padėtis – gulint pakelti kojas aukščiau širdies lygio. Tai padeda kraujui iš galūnių grįžti į širdį ir smegenis. Taip pat rekomenduojama išgerti stiklinę vandens.
Ar stresas gali sukelti žemą kraujospūdį?
Nors stresas dažniau asocijuojamas su spaudimo pakilimu, lėtinis stresas ar stiprus emocinis šokas gali sukelti ir staigų spaudimo kritimą (vadinamąją vazovagalinę sinkopę), ypač jautriems žmonėms.
Gyvensenos pokyčiai ir prevencija
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų žemą kraujo spaudimą galima sėkmingai kontroliuoti be vaistų, tiesiog pakoregavus kasdienius įpročius. Gydytojai pirmiausia rekomenduoja atkreipti dėmesį į skysčių balansą. Suaugęs žmogus turėtų išgerti pakankamą kiekį vandens, ypač karštuoju metų laiku ar sportuodamas. Vanduo didina kraujo tūrį ir padeda išvengti dehidratacijos sukeltos hipotenzijos.
Mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Rekomenduojama valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Gausus maistas vienu metu reikalauja daug energijos virškinimui, todėl kraujas suteka į virškinamąjį traktą, palikdamas smegenis su mažesniu aprūpinimu (tai vadinama postprandine hipotenzija). Į mitybos racioną verta įtraukti produktų, turinčių geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties.
Fizinis aktyvumas yra būtinas kraujagyslių tonusui palaikyti. Tačiau žmonėms su žemu spaudimu reikėtų vengti pratimų, kuriuose staigiai keičiama kūno padėtis (pavyzdžiui, staigūs pasilenkimai žemyn galva). Geriau rinktis kardio treniruotes, plaukimą, dviračio mynimą. Be to, sergantiems ortostatine hipotenzija gali padėti kompresinės kojinės, kurios neleidžia kraujui užsistovėti kojose ir skatina jo grįžimą į viršutinę kūno dalį. Svarbiausia – įsiklausyti į savo organizmą ir, pajutus nerimą keliančius simptomus, kreiptis į medikus, kad būtų atmestos rimtos patologijos.
