Oda dažnai vadinama mūsų sveikatos veidrodžiu, ir tai ypač tinka kalbant apie imuninės sistemos būklę. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra viena iš tų infekcijų, kurių pirmieji signalai dažnai pasirodo būtent odoje. Nors daugelis žmonių, užsikrėtusių šiuo virusu, ilgą laiką gali nejausti jokių specifinių simptomų, statistika rodo, kad apie 90 procentų ŽIV nešiotojų tam tikru ligos etapu susiduria su odos pokyčiais. Bėrimas yra vienas dažniausių ankstyvųjų infekcijos požymių, atsirandantis ūminės stadijos metu, kai organizmas pradeda gaminti antikūnus kovai su virusu. Gebėjimas atpažinti šį bėrimą ir atskirti jį nuo paprastos alergijos ar dermatito gali būti lemiamas veiksnys, skatinantis laiku atlikti tyrimus ir pradėti gydymą.
Kas sukelia ŽIV bėrimą ir kada jis pasirodo?
ŽIV bėrimas dažniausiai pasireiškia vadinamosios serokonversijos metu. Tai procesas, kurio metu žmogaus imuninė sistema pradeda reaguoti į virusą ir gaminti antikūnus. Šis etapas paprastai prasideda praėjus nuo 2 iki 4 savaičių po užsikrėtimo, nors kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir vėliau, iki 3 mėnesių laikotarpyje. Tai yra ūminio retrovirusinio sindromo dalis – būklės, kurią daugelis pacientų apibūdina kaip „sunkų gripą“.
Svarbu suprasti, kad pats virusas tiesiogiai neardo odos ląstelių šioje stadijoje. Bėrimas yra sisteminė organizmo reakcija į sparčiai besidauginantį virusą kraujyje ir imuninės sistemos bandymą jį suvaldyti. Tačiau bėrimai gali atsirasti ne tik ligos pradžioje. Vėlesnėse stadijose, kai imuninė sistema (CD4 ląstelės) yra stipriai pažeista, oda tampa neatspari įvairioms oportunistinėms infekcijoms, grybeliams bei virusams, kurie sukelia visiškai kitokio pobūdžio bėrimus.
Kaip vizualiai atpažinti specifinį ŽIV bėrimą?
Nors kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja individualiai, ūminis ŽIV bėrimas turi keletą skiriamųjų bruožų, kurie leidžia gydytojams jį įtarti. Medicinoje jis dažniausiai apibūdinamas kaip makulopapulinis bėrimas. Tai reiškia, kad bėrimą sudaro tiek plokščios dėmės (makulės), tiek iškilę gumbeliai (papulės).
Pagrindinės vizualinės savybės:
- Spalva: Ant šviesios odos bėrimas dažniausiai atrodo raudonas arba rausvas. Ant tamsesnės odos jis gali būti tamsiai violetinis, rausvai rudas arba beveik juodas, todėl jį pastebėti gali būti sunkiau.
- Tekstūra: Iškilimai yra maži, dažniausiai nesusiliejantys į didelius plotus (nors tai įmanoma), oda gali atrodyti šiek tiek šiurkšti liečiant.
- Vieta: Bėrimas dažniausiai prasideda viršutinėje kūno dalyje. Pagrindinės zonos yra krūtinė, nugara ir pečiai. Tačiau jis neretai išplinta ant kaklo, veido, o kartais – ant rankų ir kojų. Rečiau bėrimas pasireiškia ant delnų ar padų, bet tai taip pat įmanoma.
- Niežulys: Skirtingai nei alerginiai bėrimai, ūminis ŽIV bėrimas dažniausiai nėra stipriai niežtintis. Visgi, kai kurie pacientai skundžiasi nedideliu niežėjimu ar odos jautrumu.
Lydintys simptomai: į ką atkreipti dėmesį
Vienas iš svarbiausių aspektų, padedančių atskirti ŽIV bėrimą nuo paprastos odos problemos, yra bendra savijauta. Ūminės ŽIV infekcijos metu bėrimas retai būna vienintelis simptomas. Jis beveik visada pasirodo kartu su kitais požymiais, kurie primena gripą ar mononukleozę.
Jei pastebėjote bėrimą, atkreipkite dėmesį, ar nejaučiate šių simptomų:
- Aukšta temperatūra (karščiavimas): Tai vienas dažniausių simptomų, pasireiškiantis kartu su bėrimu.
- Limfmazgių padidėjimas: Ypač kaklo, pažastų ar kirkšnių srityje. Limfmazgiai gali būti skausmingi liečiant.
- Gerklės skausmas: Dažnai pasireiškia stiprus ryklės uždegimas.
- Nuolatinis nuovargis ir raumenų skausmai: Jausmas, lyg „laužytų kaulus“, be aiškios fizinio krūvio priežasties.
- Burnos opos: Kartais kartu su odos bėrimu atsiranda skausmingos opos burnoje, stemplėje ar ant lytinių organų. Tai gana specifinis ūminės ŽIV infekcijos požymis, retai pasitaikantis sergant paprastu gripu.
Odos būklės vėlesnėse ŽIV stadijose
Jei virusas nėra diagnozuojamas ir gydomas ankstyvoje stadijoje, imuninė sistema silpsta. Tai atveria kelią lėtinėms odos ligoms ir oportunistinėms infekcijoms. Šie bėrimai skiriasi nuo pradinio makulopapulinio bėrimo ir gali signalizuoti apie pažengusią ligą (AIDS stadiją).
Seborėjinis dermatitas
Tai viena dažniausių odos problemų tarp ŽIV pacientų. Nors seborėja serga ir sveiki žmonės, esant ŽIV infekcijai, ji būna daug agresyvesnė. Pasireiškia raudonomis, pleiskanojančiomis, kartais gelsvomis riebiomis dėmėmis ant veido (ypač aplink nosį), galvos odos ir krūtinės.
Herpes virusai (pūslelinė ir juostinė pūslelinė)
ŽIV susilpnina organizmo gebėjimą kontroliuoti Herpes Simplex ir Varicella Zoster virusus. Todėl pacientams gali dažnai kartotis lūpų ar lytinių organų pūslelinė, kuri yra skausmingesnė ir sunkiau gyja. Taip pat didelė rizika susirgti juostine pūsleline (Shingles), kuri pasireiškia skausmingu bėrimu pūslelėmis, išsidėsčiusiomis pagal nervo eigą.
Kaposi sarkoma
Tai vėžinis susirgimas, kuris pasireiškia tamsiai violetinėmis, raudonomis arba rudomis dėmėmis ar mazgeliais ant odos. Tai yra vienas iš AIDS indikacinių susirgimų. Šios dėmės neskausmingos, bet neišnyksta ir gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant burnos gleivinę.
Bėrimas kaip vaistų šalutinis poveikis
Svarbu paminėti, kad pradėjus gydymą antiretrovirusiniais vaistais (ART), kartais taip pat gali atsirasti bėrimų. Tai vadinama „vaistų sukeltu bėrimu“. Nors šiuolaikiniai vaistai yra daug saugesni, kai kurie preparatai (pavyzdžiui, nevirapinas, abakaviras) gali sukelti alergines reakcijas.
Dauguma tokių bėrimų yra lengvi ir praeina savaime, organizmui prisitaikius prie vaistų, tačiau retais atvejais gali išsivystyti pavojinga būklė – Stivenso-Džonsono sindromas. Tai gyvybei pavojinga reakcija, kuriai būdingas odos ir gleivinių lupimasis, pūslės bei karščiavimas. Todėl, pradėjus gydymą ir pastebėjus naują bėrimą, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju.
DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie ŽIV bėrimą
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su odos pokyčiais esant ŽIV infekcijai.
Ar ŽIV bėrimas visada niežti?
Ne, tai nėra taisyklė. Ūminės stadijos bėrimas dažnai neniežti arba niežti labai silpnai. Tačiau vėlesnėse stadijose atsirandantys bėrimai (pvz., folikulitas, psoriazė ar egzema) gali sukelti labai stiprų niežulį.
Kiek laiko trunka ūminis ŽIV bėrimas?
Paprastai šis bėrimas išsilaiko nuo 1 iki 2 savaičių ir tuomet išnyksta savaime, net ir negydomas. Tai pavojinga, nes simptomų išnykimas gali klaidingai nuraminti žmogų, nors virusas toliau ardo imuninę sistemą.
Ar galiu užsikrėsti liečiant žmogaus, turinčio ŽIV bėrimą, odą?
Ne. ŽIV neplinta per buitinį kontaktą, prisilietimus, apsikabinimus ar sveikinantis rankomis. Virusas perduodamas tik per kraują, lytinius santykius, motinos pieną arba nesterilius švirkštus. Pats bėrimas nėra užkrečiamas.
Ar visi užsikrėtusieji patiria bėrimą?
Ne visi. Nors bėrimas yra dažnas simptomas, kai kurie žmonės serokonversijos periodą praeina be jokių pastebimų simptomų arba jaučia tik lengvą nuovargį. Bėrimo nebuvimas negarantuoja, kad žmogus nėra užsikrėtęs.
Odos priežiūra ir gydymo strategijos
Nustačius, kad bėrimo priežastis yra ŽIV infekcija, svarbiausias žingsnis yra ne vietinis tepalų naudojimas, o sisteminis viruso valdymas. Pradėjus taikyti antiretrovirusinę terapiją (ART), viruso krūvis kraujyje sumažinamas iki neaptinkamo lygio, o imuninė sistema (CD4 ląstelės) pradeda atsistatyti. Sustiprėjus imunitetui, dauguma odos problemų, kurios vargino pacientą, išnyksta savaime arba tampa lengviau valdomos.
Kol imuninė sistema atsistato, odos būklei palengvinti rekomenduojamos šios priemonės:
- Vengti dirgiklių: Naudokite švelnius, bekvapius prausiklius ir skalbiklius. Stiprūs cheminiai kvapai ir dažikliai gali dar labiau sudirginti jautrią odą.
- Drėkinimas: Reguliarus emolientų naudojimas padeda atkurti odos barjerą, ypač jei kamuoja sausumas ar niežulys.
- Apsauga nuo saulės: ŽIV pacientų oda dažnai tampa jautresnė ultravioletiniams spinduliams, o kai kurie vaistai šį jautrumą dar labiau padidina. Būtina naudoti apsauginį kremą nuo saulės ir vengti tiesioginių saulės spindulių.
- Antihistamininiai vaistai: Jei bėrimas sukelia niežulį, gydytojas gali paskirti geriamuosius vaistus nuo alergijos arba vietinius kortikosteroidų tepalus simptomams malšinti.
Svarbiausia atsiminti, kad bet kokie neaiškios kilmės odos pokyčiai, ypač jei jie atsirado po nesaugių lytinių santykių, yra rimtas pagrindas atlikti ŽIV testą. Ankstyva diagnostika leidžia visiškai kontroliuoti ligą ir gyventi pilnavertį gyvenimą be jokių išorinių ligos požymių.
