Regėjimo sutrikimai šiandien yra vieni dažniausių sveikatos nusiskundimų, su kuriais susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Nors daugelis mūsų esame girdėję apie toliaregystę ar trumparegystę, astigmatizmas dažnai lieka kiek mažiau suprantamas, nors yra itin paplitusi būklė. Tai nėra liga tradicine prasme – greičiau tai akies optinės sistemos ypatybė, dėl kurios vaizdas tampa iškraipytas ar neryškus. Suprasti, kaip veikia mūsų akys ir kodėl atsiranda šis diskomfortas, yra pirmas žingsnis link geresnės gyvenimo kokybės ir aiškesnio matymo. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas tiksliai vyksta akies viduje, kokie yra pagrindiniai astigmatizmo simptomai ir kodėl svarbu nedelsti kreipiantis į specialistus.
Kas yra astigmatizmas ir kodėl jis atsiranda?
Astigmatizmas yra refrakcijos klaida, atsirandanti tada, kai akies ragena arba lęšiukas turi netaisyklingą formą. Sveikoje akyje ragena ir lęšiukas yra idealiai lygūs ir apvalūs, tarsi futbolo kamuolys. Tokia forma leidžia į akį patenkančiai šviesai susilaužyti tolygiai ir susikoncentruoti į vieną tašką tinklainėje. Kai žmogus turi astigmatizmą, jo ragena ar lęšiukas yra labiau ovalios formos, primenančios regbio kamuolį ar arbūzą.
Dėl šios formos pokyčio šviesa, patekusi į akį, lūžta nevienodai. Vietoj vieno ryškaus taško tinklainėje susidaro keli skirtingi židiniai arba vaizdas išsibarsto. Būtent dėl šios priežasties astigmatizmu sergantys žmonės mato neryškiai, vaizdas atrodo iškraipytas tiek žiūrint į tolį, tiek į artimus objektus. Svarbu pabrėžti, kad astigmatizmas dažnai būna įgimtas, tačiau jis gali vystytis ir po akių traumų, operacijų arba tam tikrų akių ligų atveju.
Pagrindiniai astigmatizmo simptomai
Atpažinti astigmatizmą ne visada lengva, ypač jei regėjimo pokyčiai vyksta pamažu. Vis dėlto, organizmas siunčia aiškius signalus, rodančius, kad regėjimo sistema patiria didelį krūvį. Štai dažniausiai pasitaikantys simptomai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį:
- Neryškus matymas. Tai pats ryškiausias požymis. Objektai gali atrodyti ištempti, neryškūs ar „plaukiantys“, nepriklausomai nuo atstumo.
- Akių nuovargis. Jei po darbo prie kompiuterio ar knygos skaitymo jaučiate, kad akys yra „sunkios“, „degančios“ ar jas skauda, tai gali būti astigmatizmo pasekmė, nes akies raumenys nuolat bando kompensuoti neryškų vaizdą.
- Galvos skausmas. Nuolatinis įtempimas norint įžiūrėti smulkias detales dažnai sukelia nemalonų galvos skausmą, ypač po ilgesnio vizualinio krūvio.
- Sunku matyti tamsoje. Vairuojant naktį, astigmatizmu sergantys žmonės dažnai pastebi „žvaigždėjimą“ aplink šviesos šaltinius (pvz., gatvių žibintus ar automobilių žibintus).
- Nuolatinis prisimerkimas. Nesąmoningas akių merkimas yra bandymas sumažinti į akį patenkančios šviesos sklaidą, kad vaizdas taptų bent šiek tiek ryškesnis.
Astigmatizmo tipai ir klasifikacija
Astigmatizmas nėra vienalytis – jis skirstomas pagal tai, kur tiksliai vyksta šviesos lūžio pokyčiai. Oftalmologai dažniausiai išskiria šias pagrindines formas:
- Ragenos astigmatizmas. Tai pati dažniausia forma, kai netaisyklinga yra ragena – priekinis skaidrus akies paviršius.
- Lęšiuko astigmatizmas. Šiuo atveju netaisyklingą formą turi akies viduje esantis lęšiukas.
- Paprastas, sudėtinis ir mišrus astigmatizmas. Ši klasifikacija priklauso nuo to, ar kartu su astigmatizmu žmogus turi toliaregystę ar trumparegystę. Pavyzdžiui, mišraus astigmatizmo atveju vienas židinys gali būti prieš tinklainę, o kitas – už jos.
Diagnostikos procesas: kaip nustatomas astigmatizmas?
Vienintelis patikimas būdas sužinoti, ar turite astigmatizmą, yra išsamus akių patikrinimas pas optometrininką ar gydytoją oftalmologą. Nereikėtų pasikliauti internete randamais testais – jie gali parodyti tik bendrą tendenciją, tačiau tikslios diagnozės niekada nepakeis. Kabinete specialistas naudoja kelis metodus:
Pirmiausia atliekama refraktometrija – automatizuotas tyrimas, kurio metu specialus aparatas išmatuoja, kaip šviesa lūžta akyje. Vėliau atliekamas regėjimo aštrumo patikrinimas naudojant specialius lęšius ir optotipų lenteles. Taip pat labai svarbus keratometrijos tyrimas, kurio metu nustatomas ragenos kreivumas. Šie tyrimai yra visiškai neskausmingi ir trunka vos keletą minučių, tačiau suteikia visą reikiamą informaciją apie tai, kokio stiprumo ir krypties cilindriniai lęšiai yra reikalingi korekcijai.
Efektyvūs regėjimo korekcijos būdai
Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę būdų gyventi visavertį gyvenimą net ir turint astigmatizmą. Svarbiausia yra parinkti tą būdą, kuris geriausiai atitinka jūsų gyvenimo būdą ir akių ypatybes.
Akinių lęšiai su cilindrais. Tai labiausiai paplitęs ir paprasčiausias sprendimas. Specialūs „toriniai“ (cilindriniai) lęšiai turi skirtingą laužiamąją galią skirtingose ašyse, todėl jie kompensuoja netaisyklingą ragenos formą ir padeda šviesai susikoncentruoti tiksliai į tinklainę.
Kontaktiniai lęšiai. Šiuolaikiniai toriniai kontaktiniai lęšiai yra itin patogūs. Jie yra pagaminti iš minkštų medžiagų ir yra suprojektuoti taip, kad stabiliai laikytųsi ant akies paviršiaus, nesukeldami diskomforto. Tai puikus pasirinkimas aktyvų gyvenimo būdą mėgstantiems žmonėms.
Lazerinė regėjimo korekcija. Jei norite visam laikui atsikratyti akinių ar kontaktinių lęšių, lazerinė chirurgija gali būti tinkamas pasirinkimas. Operacijos metu lazeris tiksliai pakeičia ragenos formą, padarydamas ją tolygią. Tai populiari ir itin saugi procedūra, kurią atlikus, daugelis pacientų jau kitą dieną džiaugiasi puikiu regėjimu.
Kodėl svarbu gydyti astigmatizmą laiku?
Ignoruojamas astigmatizmas gali sukelti ilgalaikių problemų. Nors jis nekelia tiesioginio pavojaus aklumui, nuolatinis akių nuovargis ir įtampa turi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei. Vaikams negydomas astigmatizmas gali lemti „tingios akies“ (ambliopijos) išsivystymą – būklę, kai smegenys „išmoksta“ ignoruoti neryškų vaizdą iš vienos akies, o tai vėliau tampa labai sunku ištaisyti. Suaugusiems žmonėms tai reiškia mažesnį produktyvumą, sunkumus vairuojant ir bendrą nuolatinį diskomfortą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie astigmatizmą
Ar astigmatizmas gali išnykti savaime?
Deja, ne. Kadangi tai yra susiję su fizine akies forma, astigmatizmas pats savaime neišnyksta. Dažnai jis išlieka stabilus, tačiau kartais dėl amžiaus ar kitų veiksnių gali šiek tiek keistis, todėl reguliarūs vizitai pas akių gydytoją yra būtini.
Ar astigmatizmas yra tas pats, kas toliaregystė?
Ne, tai skirtingos būklės. Toliaregystė yra susijusi su akies ilgio ir lęšio galios neatitikimu, kai sunku matyti iš arti. Astigmatizmas yra susijęs su netaisyklinga akies paviršiaus forma. Tačiau svarbu žinoti, kad žmogus gali turėti astigmatizmą kartu su toliaregyste arba trumparegyste.
Kiek laiko užtrunka priprasti prie akinių su astigmatine korekcija?
Pirmą kartą užsidėjus akinius su cilindrais, aplinka gali pasirodyti šiek tiek „iškraipyta“ ar neįprasta. Tai visiškai normalu. Paprastai akims ir smegenims reikia nuo kelių dienų iki dviejų savaičių, kad jos priprastų prie naujo, ryškaus matymo.
Ar įmanoma sportuoti turint astigmatizmą?
Žinoma! Tai nėra kliūtis sportui. Jei akiniai trukdo, kontaktiniai lęšiai yra puiki alternatyva. Profesionalūs sportininkai dažnai renkasi lazerinę korekciją, kad pasiektų maksimalų regėjimo aštrumą be jokių papildomų priemonių.
Ar naudojimasis kompiuteriu blogina astigmatizmą?
Darbas kompiuteriu tiesiogiai neįtakoja ragenos formos pokyčių, tačiau jis stipriai vargina akis. Jei turite astigmatizmą, ilgas sėdėjimas prie ekrano padidins akių nuovargį, todėl svarbu daryti pertraukas ir naudoti tinkamai parinktą korekciją.
Kaip pasirūpinti akių sveikata kasdienybėje
Nors genetinio polinkio į astigmatizmą mes negalime pakeisti, galime pasirūpinti bendra akių sveikata. Pirmiausia, svarbu laikytis 20-20-20 taisyklės: kas 20 minučių darbo prie ekrano leiskite akims pailsėti 20 sekundžių, žiūrint į objektą, esantį už 20 pėdų (apie 6 metrų). Tai sumažina akies raumenų įtampą. Be to, nepamirškite tinkamai apšviestos darbo vietos ir kokybiškų saulės akinių, saugančių nuo UV spindulių, kurie ilgainiui gali sukelti neigiamus pokyčius akies audiniuose.
Mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Maistas, kuriame gausu liuteino, zeaksantino, omega-3 riebalų rūgščių bei vitaminų A, C ir E, padeda palaikyti akių struktūrų vientisumą. Žinoma, tai neatstos profesionalios korekcijos, tačiau tai puikus būdas palaikyti bendrą akių organizmo atsparumą. Galiausiai, pats svarbiausias patarimas – niekada neignoruokite organizmo siunčiamų signalų. Jei pastebite, kad matymas tampa neaiškus, dažniau skauda galvą ar akys tampa jautrios šviesai, neatidėliokite vizito pas specialistą. Ankstyva diagnostika visada suteikia daugiau galimybių rinktis iš įvairių patogių korekcijos metodų, užtikrinančių, kad jūsų gyvenimo kokybė išliks aukščiausiame lygyje.
