Daugelis žmonių finansinį raštingumą vis dar sieja su sudėtingomis ekonomikos teorijomis, Volstryto akcijų biržomis ar aukštąja matematika. Tačiau tiesa yra ta, kad finansinė sėkmė dažniau priklauso ne nuo to, kiek pinigų uždirbate, bet nuo to, kaip sugebate juos valdyti. Pradedant kelionę į finansinę nepriklausomybę, dažniausiai susiduriama ne su informacijos trūkumu, o su jos pertekliumi. Baimė suklysti, nežinojimas, nuo ko pradėti, ir nuolatinis nerimas dėl ateities dažnai paralyžiuoja veiksmus. Visgi, finansinis raštingumas yra tiesiog įgūdis – toks pat kaip vairavimas ar užsienio kalbos mokymasis. Jį galima išugdyti per praktiką, discipliną ir teisingų įpročių formavimą.
Pirmasis žingsnis nėra investicinės sąskaitos atidarymas ar kriptovaliutų pirkimas. Viskas prasideda nuo sąžiningo žvilgsnio į savo dabartinę situaciją ir santykio su pinigais keitimo. Norint pasiekti, kad pinigai dirbtų jums, o ne jūs visą gyvenimą dirbtumėte pinigams, reikia sukurti tvirtą pamatą. Šis procesas reikalauja laiko, tačiau rezultatai – ramybė dėl rytojaus ir galimybė įgyvendinti savo svajones – yra verti kiekvienos pastangos.
Finansinė revizija: kur dingsta jūsų pinigai?
Prieš pradedant taupyti, būtina suprasti savo pinigų srautus. Dauguma žmonių, paklausti, kiek tiksliai išleidžia maistui, transportui ar pramogoms per mėnesį, gali pateikti tik apytikslius skaičius. Dažnai šie spėjimai prasilenkia su realybe net 30–50 procentų. Todėl pirmasis praktinis veiksmas yra finansinė revizija.
Rekomenduojama bent vieną, o idealiu atveju – tris mėnesius fiksuoti absoliučiai visas savo išlaidas. Tai galima daryti naudojant specializuotas mobiliąsias programėles, „Excel“ lenteles ar tiesiog užrašų knygutę. Svarbu fiksuoti ne tik didelius pirkinius, bet ir smulkias išlaidas, tokias kaip rytinė kava degalinėje ar prenumeratos, kurių galbūt net nenaudojate.
Atlikus reviziją, išlaidas reikėtų suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas:
- Būtinosios išlaidos: būsto nuoma ar paskola, komunaliniai mokesčiai, maistas (gaminamas namuose), transportas, vaistai. Tai yra išlaidos, be kurių negalėtumėte išgyventi.
- Kintamosios ir norų išlaidos: valgymas kavinėse, pramogos, nauji drabužiai, hobiai, prenumeratos. Tai sritis, kurioje dažniausiai slepiasi didžiausias taupymo potencialas.
Biudžeto sudarymo strategijos
Kai jau žinote, kur keliauja jūsų pinigai, metas perimti kontrolę. Biudžetas nėra skirtas tam, kad apribotų jūsų laisvę; atvirkščiai, jis suteikia laisvę leisti pinigus ten, kur jums iš tikrųjų svarbu, atsisakant nereikalingų impulsyvių pirkinių. Viena populiariausių ir pradedantiesiems lengviausiai pritaikomų taisyklių yra 50/30/20 metodas.
Kaip veikia 50/30/20 taisyklė?
Ši taisyklė siūlo jūsų gaunamas pajamas „į rankas“ paskirstyti taip:
- 50 proc. pajamų skiriama būtiniems poreikiams. Jei jūsų būtinosios išlaidos viršija pusę pajamų, tai signalas, kad reikia arba mažinti pragyvenimo kaštus (pvz., ieškoti pigesnio būsto), arba ieškoti būdų padidinti pajamas.
- 30 proc. pajamų skiriama norams. Gyvenimas neturi būti kančia. Ši dalis skirta jūsų pomėgiams, atostogoms, kultūrai ir socializacijai.
- 20 proc. pajamų skiriama ateičiai. Tai yra taupymas, skolų grąžinimas ir investavimas. Būtent šis penktadalis pajamų yra jūsų bilietas į finansinę laisvę.
Finansinė pagalvė: saugumas prieš riziką
Viena didžiausių pradedančiųjų klaidų – pradėti investuoti neturint jokio rezervo nenumatytiems atvejams. Gyvenimas yra nenuspėjamas: galite netikėtai prarasti darbą, sugesti automobilis ar prireikti skubaus gydymo. Jei visi jūsų pinigai bus investuoti į akcijas ar nekilnojamąjį turtą, nelaimės atveju teks tuos turtus parduoti (galbūt nuostolingai) arba brangiai skolintis.
Finansinė pagalvė turėtų sudaryti nuo 3 iki 6 mėnesių jūsų būtinųjų išlaidų sumą. Šie pinigai privalo būti laikomi itin saugiai ir likvidžiai – tai reiškia, kad juos galėtumėte pasiekti akimirksniu. Geriausia vieta finansinei pagalvei – atskira banko sąskaita ar indėlis, o ne investiciniai fondai.
Skolų valdymo menas
Prieš pradedant galvoti apie investicinę grąžą, būtina susitvarkyti su turimais įsipareigojimais. Ne visos skolos yra vienodos. Būsto paskola dažnai laikoma „gera“ skola dėl paprastai žemų palūkanų ir turto vertės augimo potencialo. Tačiau vartojimo paskolos, lizingai ar kredito kortelių skolos yra jūsų finansinės gerovės priešai.
Jei turite skolų su aukštomis palūkanomis (pvz., 10 proc. ir daugiau), jų grąžinimas turėtų būti prioritetas. Matematiškai žiūrint, grąžinę skolą su 15 proc. palūkanomis, jūs garantuotai „uždirbate“ 15 proc. grąžą, kurios garantuoti negali jokia investicija.
Sniego gniūžtės ir Lavinos metodai
- Lavinos metodas: Pirmiausia grąžinate tą skolą, kurios palūkanos didžiausios. Tai finansiškai efektyviausias būdas, nes sumokate mažiausiai palūkanų per visą laikotarpį.
- Sniego gniūžtės metodas: Pirmiausia grąžinate mažiausią skolą, nepriklausomai nuo palūkanų. Tai suteikia psichologinį postūmį ir motyvaciją, nes matote greitą rezultatą – sumažėjusį kreditorių skaičių.
Investavimo pagrindai: kaip įdarbinti pinigus
Kai turite finansinę pagalvę ir suvaldytas skolas, pinigų laikymas paprastoje sąskaitoje tampa nuostolingas dėl infliacijos. Infliacija tyliai graužia jūsų santaupų perkamąją galią. Investavimas yra vienintelis būdas aplenkti infliaciją ir padidinti kapitalą.
Sudėtinės palūkanos – aštuntasis pasaulio stebuklas
Investavimo magija slypi sudėtinėse palūkanose. Tai procesas, kai uždirbtos palūkanos yra reinvestuojamos ir kitą laikotarpį palūkanos skaičiuojamos jau nuo didesnės sumos. Ilgainiui tai sukuria sniego gniūžtės efektą. Kuo anksčiau pradedate, tuo mažiau savo pinigų reikia įdėti, kad pasiektumėte įspūdingų rezultatų.
Nuo ko pradėti pradedančiajam?
Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojama vengti pavienių įmonių akcijų pirkimo (angl. stock picking), nes tai reikalauja daug žinių ir laiko analizei. Vietoje to, verta pasidomėti šiais instrumentais:
- ETF (Biržoje prekiaujami fondai): Tai krepšeliai, kuriuose yra šimtai ar tūkstančiai skirtingų įmonių akcijų. Pirkdami vieną ETF vienetą, jūs įsigyjate mažą dalelę viso pasaulio ekonomikos. Tai vienas pigiausių ir saugiausių būdų diversifikuoti investicijas.
- Investiciniai fondai ir III pakopos pensijų fondai: Lietuvoje tai populiarus būdas kaupti, dažnai skatinamas valstybės per mokesčių lengvatas. Tai geras pasirinkimas tiems, kurie nori, kad investicijas valdytų profesionalai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į taikomus valdymo mokesčius.
- Vyriausybės obligacijos: Tai saugesnė, bet paprastai mažesnę grąžą generuojanti turto klasė. Jūs skolinate pinigus valstybei, o ji įsipareigoja grąžinti juos su palūkanomis.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Pradedantiesiems dažnai kyla tie patys klausimai. Štai atsakymai į pačius populiariausius:
1. Kokia suma reikalinga norint pradėti investuoti?
Mitas, kad investavimui reikia tūkstančių eurų. Šiais laikais daugelis platformų leidžia pradėti investuoti nuo labai mažų sumų – 10, 20 ar 50 eurų. Svarbiausia yra ne pradinė suma, o reguliarumas. Periodinis (pvz., kasmėnesinis) investavimas leidžia išlyginti rinkos svyravimus.
2. Ar investavimas į kriptovaliutas yra gera pradžia?
Kriptovaliutos yra itin rizikinga turto klasė. Nors grąža gali būti didelė, lygiai taip pat didelė tikimybė prarasti didelę dalį investicijų. Pradedantiesiems rekomenduojama didžiąją portfelio dalį formuoti iš stabilesnių instrumentų (akcijų fondų, obligacijų), o spekuliacinėms investicijoms skirti tik tą sumą, kurią esate pasiruošę prarasti (pvz., ne daugiau 5 proc. portfelio).
3. Ar geriau taupyti grynaisiais namuose?
Taupymas grynaisiais namuose („kojinėje“) yra vienas neefektyviausių būdų kaupti ilgam laikotarpiui. Pinigai ne tik praranda vertę dėl infliacijos, bet ir yra nesaugūs dėl vagystės ar gaisro rizikos. Bankai indėliams suteikia valstybės garantiją (iki 100 000 Eur), todėl tai yra nepalyginamai saugiau.
4. Ką daryti, jei krenta rinkos ir mano investicijos „raudonuoja”?
Tai yra psichologiškai sunkiausia investavimo dalis. Tačiau istorija rodo, kad rinkos ilgainiui linkusios augti. Kritimo metu parduoti investicijas reiškia užfiksuoti nuostolį. Dažniausiai geriausia strategija krizės metu – nieko nedaryti arba, jei yra galimybė, investuoti papildomai, nes turtą perkate „su nuolaida“.
Nuoseklumas ir psichologinė disciplina
Finansinis raštingumas nėra vienkartinis egzaminas, kurį išlaikius viskas tampa paprasta. Tai nuolatinis procesas, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka jūsų psichologija. Didžiausias investuotojo priešas dažnai yra jis pats – jo emocijos, baimė ir godumas. Noras praturtėti greitai dažniausiai veda į finansines piramides ar nepagrįstą riziką.
Sėkmingiausi investuotojai yra tie, kurie sugeba laikytis savo plano net tada, kai aplink tvyro chaosas ar euforija. Automatizuokite savo finansus: nustatykite automatinius pavedimus į taupymo ir investavimo sąskaitas tą pačią dieną, kai gaunate atlyginimą. Vadovaukitės taisykle „susimokėk pirmiausia sau“. Tai padės išvengti pagundos išleisti pinigus, kurie skirti jūsų ateičiai. Atminkite, kad laikas rinkoje yra svarbiau nei bandymas atspėti tinkamiausią laiką įeiti į rinką. Pradėkite šiandien, kad ir nuo mažų žingsnių, ir jūsų ateities „aš“ jums už tai padėkos.
