Pacientas į gydytojo kabinetą retai ateina su viena tvarkingai apibrėžta problema. Jis gali skųstis nuovargiu, prastu miegu, pilvo pūtimu, dažnais galvos skausmais ir jausmu, kad kūnas veikia ne taip, kaip anksčiau. Kraujo tyrimų atsakymai lyg ir geri, atskiros ligos nerandama, tačiau žmogus vis tiek nesijaučia sveikas.
Tokiose situacijose dėmesio sulaukia funkcinė medicina. Jos požiūris paremtas mintimi, kad savijautą gali veikti mityba, miegas, judėjimas, stresas, vartojami vaistai, paveldimumas ir ankstesnės ligos. Užuot vertinus kiekvieną nusiskundimą atskirai, bandoma pamatyti bendrą istoriją.
Pacientui tai dažniausiai reiškia ilgesnį pokalbį, daugiau klausimų ir aktyvesnį dalyvavimą savo sveikatos priežiūroje. Vis dėlto toks požiūris neturėtų pakeisti įprastos diagnostikos ar gydymo. Jis vertingiausias tuomet, kai remiasi medicinos įrodymais ir papildo gydytojo priežiūrą.
Vizitas prasideda nuo žmogaus istorijos
Per įprastą konsultaciją daugiausia dėmesio gali būti skiriama pagrindiniam simptomui. Funkcinės medicinos gydytojas dažnai klausia, kada prasidėjo savijautos pokyčiai, kaip žmogus miega, ką valgo, kiek juda, kokį stresą patiria ir kaip atrodo jo darbo diena.
Toks pokalbis kartais padeda pamatyti ryšius, kurių pacientas pats nepastebėjo. Moteris gali kreiptis dėl energijos stokos, tačiau pokalbio metu paaiškėja, kad ji kelis mėnesius prastai miega, valgo nereguliariai, intensyviai sportuoja ir išgyvena hormoninių pokyčių laikotarpį. Vienas maisto papildas čia vargu ar pakeistų padėtį.
Dažnai funkcinė medicina skatina pradėti nuo kasdienių įpročių. Cleveland Clinic savo funkcinės medicinos modelyje daug dėmesio skiria mitybai, gyvenimo būdui ir elgsenos pokyčiams, prieš sudarant planą vertinama išsami paciento istorija.
Ką reiškia organizmo vertinimas kaip visumos?
Organizmo sistemos neveikia atskirai. Ilgalaikis miego stygius gali veikti apetitą, nuotaiką, gliukozės kontrolę ir gebėjimą susikaupti. Nuolatinė įtampa gali keisti valgymo įpročius, mažinti norą judėti ir dar labiau bloginti miegą.
Todėl pacientui dažnai siūlomas planas, kuriame numatoma daugiau nei viena priemonė. Gali būti koreguojama mityba, sudaromas fizinio aktyvumo režimas, vertinama, ar nėra geležies, vitamino B12 ar kitų medžiagų stokos. Kartais rekomenduojama psichologo, dietologo, endokrinologo ar kito specialisto konsultacija.
Panašų viso žmogaus priežiūros principą taiko integracinė sveikatos priežiūra. JAV Nacionalinis papildomos ir integracinės sveikatos centras ją apibūdina kaip įprastų ir papildomų metodų derinimą, kai vertinama daugiau nei vienas organas ar simptomas. Kartu pabrėžiama, kad taikomi metodai turi būti tikrinami dėl veiksmingumo ir saugumo.
Ar kiekvienam pacientui reikia daug tyrimų?
Ilgas tyrimų sąrašas dar nerodo geresnės medicinos. Kiekvienas tyrimas turėtų atsakyti į aiškų klausimą ir turėti įtakos tolimesniems veiksmams. Jei rezultatas nekeis gydymo, mitybos ar stebėjimo plano, verta paklausti, kodėl jis siūlomas.
Kai kuriose programose atliekamas genetinis ir epigenetinis tyrimas. Genetinis tyrimas gali parodyti paveldėtus DNR variantus, susijusius su tam tikromis ligomis ar vaistų poveikiu. Epigenetiniai tyrimai vertina cheminius DNR pokyčius, susijusius su genų veiklos reguliavimu. Šios dvi tyrimų grupės nėra tapačios.
Dalis genetinių testų turi aiškią klinikinę paskirtį, tačiau vartotojams siūlomų epigenetinių testų vertė gali labai skirtis. Epigenetiniai žymenys aktyviai tiriami, tačiau daugelį jų dar reikia patvirtinti didesniuose tyrimuose ir standartizuoti prieš naudojant kasdienėje medicinoje.
Todėl genetinis ir epigenetinis tyrimas neturėtų tapti pretekstu parduoti brangų papildų planą. Rezultatus derėtų aptarti su gydytoju ar medicinos genetiku, kuris gali įvertinti jų tikslumą, paskirtį ir realią naudą pacientui.
Pacientas tampa aktyvia gydymo dalimi
Funkcinės medicinos konsultacija gali būti naudinga žmogui, kuris nori skirti daugiau dėmesio miegui, mitybai, judėjimui ir ilgalaikei ligų rizikai. Ji gali suteikti daugiau laiko papasakoti savo istoriją ir padėti susidėlioti veiksmus, kurių sunku imtis savarankiškai.
Visgi verta išlikti reikliam. Gydytojas turėtų aiškiai pasakyti, kas žinoma, kur įrodymų mažiau ir kodėl siūlomas vienas ar kitas tyrimas. Jis neturėtų raginti nutraukti paskirtų vaistų, žadėti išgydyti visas lėtines ligas ar kiekvieną simptomą aiškinti miglotu „organizmo disbalansu“.
Geras planas dažnai atrodo paprasčiau, nei tikimasi. Jame lieka reguliarus miegas, visavertis maistas, judėjimas, pagrįsti tyrimai ir nuoseklus sveikatos stebėjimas. Pacientas gauna erdvės būti išgirstas, tačiau medicina vis tiek turi remtis tuo, ką galima patikrinti.
