Gydytojai įspėja: kritinio cukraus lygio simptomai

Daugelis iš mūsų cukraus kiekį kraujyje sieja tik su diabetu, tačiau gydytojai pabrėžia, kad staigūs gliukozės lygio svyravimai gali ištikti net ir visiškai sveikus žmones. Gliukozė yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis, kurį ląstelės naudoja savo funkcijoms palaikyti, tačiau šio kuro perteklius arba trūkumas gali sukelti gyvybei pavojingas būkles. Medicinos praktikoje vis dažniau susiduriama su atvejais, kai pacientai į priimamąjį atvežami jau kritinės būklės, nes laiku neatpažino organizmo siunčiamų signalų. Nors žmogaus kūnas turi sudėtingus mechanizmus gliukozės pusiausvyrai palaikyti, stresas, netinkama mityba, tam tikri vaistai ar paslėptos ligos gali šią sistemą išderinti. Suprasti, kada cukraus kiekis tampa kritinis ir kaip reaguoti, yra gyvybiškai svarbu kiekvienam, ne tik sergantiems lėtinėmis ligomis.

Kas yra normalus, o kas – kritinis cukraus kiekis?

Norint suprasti pavojų, pirmiausia reikia žinoti atskaitos taškus. Sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius paprastai svyruoja tarp 3,3 ir 5,5 mmol/l. Pavalgius šis rodiklis gali pakilti iki 7,8 mmol/l, tačiau per porą valandų turėtų sugrįžti į pradines vėžes. Kritinis lygis nustatomas tada, kai organizmas nebegali normaliai funkcionuoti, o smegenys bei kiti gyvybiškai svarbūs organai patiria tiesioginę grėsmę.

Gydytojai išskiria dvi pavojingas kraštutinumų būkles:

  • Hipoglikemija: būklė, kai cukraus kiekis nukrenta žemiau 2,8–3,0 mmol/l. Tai itin pavojinga situacija, nes smegenys, neturėdamos energijos atsargų, pradeda „badauti”, o tai gali greitai sukelti sąmonės praradimą.
  • Hiperglikemija: būklė, kai cukraus kiekis viršija 11–15 mmol/l ir nuolat kyla. Nors trumpalaikis pakilimas gali nesukelti staigios mirties, ilgai besitęsianti ar itin aukšta (virš 30 mmol/l) hiperglikemija veda prie ketoacidozės arba hiperosmolinės komos.

Hipoglikemijos pavojai: kai organizmui pritrūksta kuro

Mažas cukraus kiekis kraujyje dažnai yra daug staigesnė ir grėsmingesnė būklė nei aukštas cukraus kiekis. Ji gali ištikti perdozavus insulino, praleidus valgį, po intensyvaus fizinio krūvio ar vartojant alkoholį nevalgius. Pavojus slypi tame, kad smegenys be gliukozės gali išgyventi labai trumpai.

Kritinė hipoglikemija pasireiškia šiais simptomais:

  • Stiprus rankų drebėjimas ir vidaus virpėjimas.
  • Šaltas, lipnus prakaitas (ypač nakties metu).
  • Staigus ir nepaaiškinamas alkio jausmas.
  • Koordinacijos sutrikimai, primenantys apsvaigimą nuo alkoholio.
  • Sutrikusi kalba, regėjimo „dvejinimasis”.
  • Agresija, nerimas arba visiškas apatiškumas.

Jei cukraus kiekis nukrenta žemiau kritinės ribos (dažniausiai < 2,2 mmol/l), žmogų ištinka traukuliai, o vėliau – hipoglikeminė koma. Jei pagalba nesuteikiama nedelsiant, galimi negrįžtami smegenų pažeidimai.

Hiperglikemija ir „tylioji” grėsmė organams

Priešingai nei staigus kritimas, cukraus kiekio kilimas dažnai vyksta lėčiau, todėl žmonės prie jo pripranta ir ilgą laiką nejaučia pavojaus. Tačiau kritiškai aukštas cukraus kiekis kraują paverčia „sirupu”. Tirštas kraujas sunkiai teka smulkiosiomis kraujagyslėmis, pažeisdamas jų sieneles. Tai pagrindinė priežastis, kodėl nekontroliuojamas diabetas veda prie aklumo (retinopatijos), inkstų nepakankamumo ir galūnių amputacijos.

Ūminis pavojus gyvybei atsiranda išsivysčius diabetinei ketoacidozei. Kai ląstelės negauna gliukozės (dėl insulino trūkumo), organizmas pradeda skaidyti riebalus energijai gauti. Šio proceso metu susidaro ketonai – toksiškos rūgštys, kurios nuodija organizmą.

Ketoacidozės požymiai:

  • Dažnas ir gausus šlapinimasis (organizmas bando „išplauti” cukrų).
  • Nepasotinamas troškulys ir išdžiūvusi burna.
  • Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai.
  • Specifinis acetono (supuvusių obuolių) kvapas iš burnos.
  • Gilus, sunkus kvėpavimas (Kussmaulio kvėpavimas).

Ši būklė reikalauja skubios hospitalizacijos ir skysčių bei elektrolitų atstatymo lašinėmis, kartu su insulino terapija.

Kaip laiku atpažinti kritinę būklę be gliukozės matuoklio?

Nors tiksliausias būdas nustatyti gliukozės kiekį yra kraujo tyrimas, tam tikri kūno signalai gali padėti orientuotis situacijoje, kai po ranka nėra matuoklio. Gydytojai pataria atkreipti dėmesį į simptomų vystymosi greitį.

Hipoglikemija (mažas cukrus) vystosi labai greitai – per kelias minutes ar pusvalandį. Žmogus staiga tampa išbalęs, suprakaitavęs, elgiasi neadekvačiai. Tai „drėgna” būklė (prakaitavimas). Pagrindinė taisyklė čia – jei abejojate, duokite cukraus. Jei cukrus buvo aukštas, papildomas gabalėlis nepablogins situacijos drastiškai, bet jei jis buvo žemas – tai išgelbės gyvybę.

Hiperglikemija (aukštas cukrus) vystosi lėčiau – per kelias valandas ar dienas. Žmogus atrodo išraudęs, oda sausa, liežuvis sausas. Tai „sausa” būklė. Tokiu atveju svarbiausia yra vanduo ir skubi medicininė pagalba, tačiau jokiu būdu negalima savavališkai leisti didelių insulino dozių, jei nesate tikri dėl dozavimo, nes tai gali sukelti staigų kritimą ir šoką.

Pirmoji pagalba: ką daryti ir ko nedaryti

Teisinga reakcija pirmosiomis minutėmis gali būti lemiama. Štai ką rekomenduoja skubiosios pagalbos medikai:

  1. Jei įtariate hipoglikemiją ir žmogus sąmoningas: Taikykite „15-15 taisyklę”. Duokite suvalgyti 15 gramų greitai įsisavinamų angliavandenių (pvz., pusę stiklinės sulčių, šaukštą medaus, 3–4 gliukozės tabletes arba kelis saldainius). Palaukite 15 minučių. Jei simptomai nepraeina, pakartokite. Kai būklė pagerėja, būtina suvalgyti lėtai įsisavinamų angliavandenių (sumuštinį ar košės).
  2. Jei žmogus be sąmonės: Nieko nekiškite į burną – žmogus gali užspringti. Nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą (tel. 112). Jei turite gliukagono injekciją ir mokate ja naudotis – suleiskite ją.
  3. Jei įtariate aukštą cukraus kiekį: Skatinkite žmogų gerti daug negazuoto vandens. Venkite saldžių gėrimų. Matuokite temperatūrą ir stebėkite kvėpavimą. Jei atsiranda vėmimas ar sąmonės aptemimas, būtina skubi hospitalizacija.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar sveikam žmogui gali staiga pakilti cukrus iki kritinės ribos?

Taip, tai vadinama stresine hiperglikemija. Ji gali įvykti patyrus stiprų fizinį stresą, pavyzdžiui, po traumos, operacijos, infarkto ar sergant sunkia infekcija. Organizmas išskiria streso hormonus, kurie blokuoja insulino veikimą.

Kuo skiriasi diabetinė koma nuo insulino šoko?

Nors abi būsenos veda į sąmonės praradimą, jų priežastys priešingos. Diabetinė koma dažniausiai kyla dėl itin aukšto cukraus kiekio ir dehidratacijos (ketoacidozės), o insulino šokas – dėl kritiškai mažo cukraus kiekio (hipoglikemijos), dažniausiai suleidus per daug insulino.

Ar vaisiai gali sukelti kritinį cukraus padidėjimą?

Sveikam žmogui – vargu. Tačiau diabetu sergančiam žmogui didelis kiekis vaisių, turinčių aukštą glikeminį indeksą (vynuogės, bananai, arbūzai), gali sukelti staigų gliukozės šuolį. Visgi, kritinę būklę dažniau sukelia pamiršti vaistai arba infekcijos, o ne vien mitybos klaidos.

Kokie vaistai gali iškreipti cukraus rodiklius?

Steroidiniai vaistai (kortikosteroidai), naudojami uždegimams gydyti, dažnai stipriai kelia cukraus kiekį kraujyje. Taip pat įtakos gali turėti kai kurie vaistai nuo hipertenzijos bei psichotropiniai preparatai.

Ilgalaikė stebėsena ir prevencinės priemonės

Vienkartinis cukraus kiekio svyravimas gali būti atsitiktinumas, tačiau pasikartojantys epizodai rodo sisteminę problemą. Gydytojai endokrinologai pabrėžia, kad pavojingiausias yra ne pats diabetas, o jo ignoravimas. Reguliari profilaktika yra geriausias būdas išvengti kritinių situacijų. Rekomenduojama bent kartą per metus atlikti bendrą kraujo tyrimą ir patikrinti gliukozės kiekį nevalgius. Dar tikslesnis rodiklis yra glikuotas hemoglobinas (HbA1c), kuris parodo vidutinį cukraus kiekį kraujyje per paskutinius 3 mėnesius. Šis tyrimas padeda nustatyti prediabetinę būklę, kai dar galima užkirsti kelią ligai be vaistų, vien tik koreguojant mitybą ir didinant fizinį aktyvumą.

Gyvenimo būdo korekcijos neturėtų būti drastiškos. Pradėti galima nuo paprastų žingsnių: subalansuoti mitybą, įtraukiant daugiau skaidulų, kurios lėtina cukraus įsisavinimą, vengti „tuščių” kalorijų iš saldintų gėrimų ir užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Taip pat svarbu išmokti valdyti stresą, nes nuolatinė įtampa palaiko aukštą kortizolio lygį, kuris natūraliai didina gliukozės koncentraciją kraujyje. Savalaikis organizmo signalų atpažinimas ir reguliarus bendradarbiavimas su šeimos gydytoju yra patikimiausias skydas nuo kritinių komplikacijų.