Angina, mediciniškai vadinama ūminiu tonzilitu, yra viena dažniausių gerklės susirgimų priežasčių, su kuria bent kartą gyvenime susiduria kone kiekvienas. Tai ryklės ir gomurinių tonzilių uždegimas, kurį dažniausiai sukelia virusinė arba bakterinė infekcija. Kai gerklę pradeda „graužti“, tampa sunku ryti seiles ar net kalbėti, natūralu, jog kyla klausimas, ar būtina iškart vykti pas gydytoją, ar galima palengvinti savijautą namų sąlygomis. Nors sunkiais atvejais profesionali medicininė pagalba yra būtina, lengvesnius simptomus galima sėkmingai valdyti pasitelkiant laiko patikrintus natūralius metodus ir tinkamą priežiūrą, kurie padeda stiprinti organizmą ir greičiau atsigauti.
Kodėl atsiranda angina ir kaip atpažinti jos simptomus?
Prieš pradedant gydymą, svarbu suprasti, su kuo kovojame. Angina gali būti virusinė arba bakterinė. Virusinę anginą dažniausiai sukelia peršalimo ligas skatinantys virusai, o bakterinę – streptokokai. Būtent bakterinės kilmės angina dažniau pasižymi sunkesne eiga, todėl ją neretai tenka gydyti antibiotikais. Simptomai abiem atvejais yra labai panašūs, tačiau juos būtina atpažinti laiku:
- Itin stiprus gerklės skausmas, sustiprėjantis ryjant.
- Paraudusios ir patinusios tonzilės, ant kurių kartais gali atsirasti baltų apnašų ar pūlingų taškelių.
- Padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai.
- Bendras silpnumas, nuovargis ir negalavimas.
- Aukšta temperatūra, ypač būdinga bakterinei infekcijai.
- Pakitęs balsas, užkimimas.
Jei jaučiate šiuos simptomus, pirmiausia svarbu įvertinti savo būklę. Jei temperatūra labai aukšta, sunku kvėpuoti ar ryti net skysčius, delsti negalima – būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų nustatyta infekcijos kilmė ir paskirtas reikiamas gydymas.
Pirmoji pagalba gerklei: skysčiai ir drėgmė
Vienas svarbiausių veiksnių sveikstant nuo anginos yra organizmo hidratacija ir tinkamas aplinkos mikroklimatas. Kai gerklė yra uždegiminė, gleivinė greitai džiūsta, todėl skausmas intensyvėja. Gausus skysčių vartojimas padeda išlaikyti gleivinę drėgną, palengvina rijimo procesą ir padeda organizmui greičiau pašalinti toksinus.
Rekomenduojama gerti šiltus (ne karštus!) gėrimus. Tai gali būti žolelių arbatos su medumi, citrina ar imbieru. Medus pasižymi natūraliomis antibakterinėmis savybėmis ir apgaubia gerklę, sušvelnindamas dirginimą. Venkite itin karštų skysčių, nes jie gali dar labiau pažeisti jau ir taip jautrią, uždegimo apimtą gerklės gleivinę. Taip pat svarbu namuose palaikyti tinkamą drėgmės lygį. Sausas oras, ypač šaltuoju sezonu, kai veikia centrinis šildymas, itin dirgina gerklę. Naudokite oro drėkintuvus arba tiesiog ant radiatorių uždėkite drėgnus rankšluostus – tai padės sumažinti ryto metu jaučiamą gerklės sausumą ir skausmą.
Skalavimai: senas, bet nepralenkiamas metodas
Gerklės skalavimas yra vienas efektyviausių būdų tiesiogiai paveikti infekcijos židinį – tonziles. Tai padeda mechaniškai pašalinti dalį bakterijų, pūlių ir gleivių, bei sumažinti tinimą. Svarbiausia taisyklė – skalauti dažnai, bent 4-6 kartus per dieną, ypač po valgio.
Štai keletas efektyviausių naminių tirpalų receptų:
- Druskos tirpalas: Tai pats paprasčiausias ir pigiausias būdas. Į stiklinę šilto vandens įberkite pusę arbatinio šaukštelio druskos. Druska pasižymi osmosiniu poveikiu, kuris padeda „ištraukti“ skysčius iš patinusių audinių ir taip mažina tinimą bei skausmą.
- Druskos, sodos ir jodo tirpalas: Į stiklinę šilto vandens įdėkite pusę arbatinio šaukštelio druskos, pusę arbatinio šaukštelio sodos ir 1-2 lašus jodo. Soda minkština gleivinę, druska veikia antiseptiškai, o jodas pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis.
- Vaistažolių nuovirai: Ramunėlės, šalavijai ir medetkos – geriausi pagalbininkai. Šalavijas garsėja savo antiseptiniu poveikiu, o ramunėlės ramina sudirgusią gleivinę. Paruoškite stiprų užpilą, palaukite, kol atvės iki malonios šiltos temperatūros, ir skalaudami gerklę palaikykite skystį ilgiau nei įprastai.
Mityba sveikstant: ką valgyti ir ko vengti
Sergant angina, rijimas tampa tikru iššūkiu, todėl mityba turi būti pritaikyta taip, kad dirgintų gerklę kuo mažiau. Pagrindinis tikslas – rinktis minkštą, lengvai nuryjamą ir neriebų maistą.
Rinkitės šiuos produktus:
- Šiltas (ne karštas) sriubas, ypač vištienos sultinį, kuris ne tik lengvai nuryjamas, bet ir suteikia organizmui būtinų maistinių medžiagų.
- Košes, pavyzdžiui, avižų ar manų, kurios yra minkštos ir lengvai slenka gerkle.
- Joghurtą be priedų ar varškę – šaltas ar kambario temperatūros maistas gali laikinai numalšinti gerklės skausmą.
- Minkštus vaisius, pavyzdžiui, trintus bananus.
Venkite produktų, kurie gali papildomai dirginti gerklę: aštrių patiekalų, rūgščių vaisių sulčių (ypač apelsinų ar citrinų koncentratų), kietų, traškių produktų (skrebučių, traškučių), kurie gali mechaniškai subraižyti skaudančias tonziles, bei per karšto maisto.
Poilsis kaip vaistas
Šiuolaikiniame pasaulyje dažnai pamirštame, kad poilsis yra viena galingiausių priemonių gydant bet kokią infekciją. Angina – tai signalas, kad organizmo imuninė sistema yra pervargusi ir bando kovoti su įsibrovėliais. Jei bandysite „pervaikščioti“ ligą ir toliau intensyviai dirbti ar sportuoti, rizikuojate ne tik užsitęsti gijimą, bet ir sulaukti komplikacijų.
Suteikite kūnui laiko regeneruoti. Miegas yra pagrindinis imuninės sistemos įrankis kovoje su virusais ir bakterijomis. Stenkitės miegoti daugiau nei įprastai, venkite streso ir didelio fizinio krūvio. Tai leis imuninei sistemai sutelkti visas jėgas į kovą su angina. Taip pat svarbu riboti kalbėjimą, kad nevargintumėte jau ir taip uždegimo apimtų balso stygų ir ryklės raumenų.
Kada laikas kreiptis į gydytoją?
Nors naminės priemonės yra puikus būdas palengvinti simptomus, svarbu žinoti ribą, kada savigyda tampa pavojinga. Nedelsdami kreipkitės į medikus, jei:
- Skausmas toks stiprus, kad negalite nuryti seilių ar skysčių.
- Atsirado kvėpavimo sunkumų.
- Temperatūra viršija 38,5–39 laipsnius ir nemažėja naudojant įprastus vaistus nuo temperatūros.
- Gydantis namuose simptomai negerėja ilgiau nei 3-4 dienas arba pradeda staiga blogėti.
- Pastebėjote pūlingas apnašas, kurios plečiasi.
- Jaučiate stiprų skausmą ausyje (tai gali rodyti komplikaciją – vidurinės ausies uždegimą).
Bakterinė angina (streptokokinis tonzilitas) gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, reumatą ar inkstų pažeidimus, jei nėra gydoma antibiotikais, todėl medikų atliekamas greitasis streptokoko testas yra itin svarbus.
Dažniausiai užduodami klausimai apie anginą
Ar galima gydyti anginą ledais?
Tai prieštaringa tema. Šaltas maistas, pavyzdžiui, ledai, gali laikinai numalšinti gerklės skausmą dėl šaldomojo poveikio. Tačiau svarbu rinktis paprastus, neriebius ledus be priedų. Visgi, tai nėra gydymo būdas, o tik simptominis palengvinimas. Jei jaučiate, kad šaltis sukelia dar didesnį diskomfortą ar skausmą, šio metodo verčiau atsisakyti.
Kaip dažnai reikia skalauti gerklę?
Nėra griežtai nustatyto skaičiaus, tačiau kuo dažniau, tuo geriau. Rekomenduojama skalauti bent 4-6 kartus per dieną, o geriausia – po kiekvieno valgymo, kad burnos ertmėje neliktų maisto likučių, kurie yra puiki terpė bakterijoms daugintis.
Ar galima vartoti antibiotikus savo nuožiūra?
Griežtai ne. Antibiotikai veikia tik bakterijas, o daugumą anginų sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Be to, netinkamas antibiotikų vartojimas skatina atsparių bakterijų atsiradimą. Antibiotikus gali skirti tik gydytojas po tyrimų.
Kiek laiko trunka angina?
Vidutiniškai angina trunka nuo 5 iki 10 dienų. Virusinė angina dažniausiai praeina greičiau, o bakterinė, pradėjus gydymą antibiotikais, pradeda trauktis po 24–48 valandų. Jei simptomai neišnyksta per savaitę, būtina pakartotinė gydytojo konsultacija.
Ar angina yra užkrečiama?
Taip, angina yra užkrečiama liga. Ji plinta oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint, kalbant) arba per užterštus daiktus (indus, rankšluosčius). Sergant angina rekomenduojama turėti atskirus indus, rankšluosčius ir vengti artimo kontakto su kitais šeimos nariais, ypač vaikais ir senjorais.
Sveikatos stiprinimas po ligos
Kai skausmas atslūgsta ir jaučiatės geriau, svarbu neskubėti grįžti į pilną darbo ar sporto režimą. Angina gana stipriai išsekina organizmą, todėl atsistatymo laikotarpis yra toks pat svarbus kaip ir pats gydymas. Pirmosiomis dienomis po ligos venkite didelio fizinio krūvio, šiltai renkites ir venkite skersvėjų. Tai padės išvengti ligos atkryčio, kuris dažnai būna sunkesnis už pirmąjį susirgimą. Palaipsniui grįžkite prie įprasto gyvenimo ritmo, stebėkite savo savijautą ir duokite organizmui laiko visiškai atgauti jėgas.
