Daugelis iš mūsų stengiasi sukurti jaukią ir estetišką namų aplinką, investuodami į baldus, apšvietimą bei dekoracijas, tačiau dažnai pamirštame vieną nematomą, bet gyvybiškai svarbų elementą – oro kokybę. Šiuolaikiniai namai statomi taip, kad būtų kuo sandaresni ir taupytų šilumą, tačiau tai turi ir neigiamą pusę: patalpose kaupiasi įvairūs teršalai, dulkės ir toksinai, išsiskiriantys iš buitinės chemijos, sintetinių audinių ar net statybinių medžiagų. Nors oro valytuvai yra populiarus pasirinkimas, gamta mums siūlo kur kas elegantiškesnį, tvaresnį ir estetiškesnį sprendimą. Tam tikri kambariniai augalai veikia kaip natūralūs biofiltrai, kurie ne tik pagyvina interjerą žaluma, bet ir aktyviai absorbuoja kenksmingas medžiagas, reguliuoja drėgmės lygį ir prisotina erdvę deguonimi.
Kaip augalai valo orą: mokslinis pagrindimas
Idėja, kad augalai gali valyti orą, nėra tik gražus mitas. Tai patvirtinta moksliniais tyrimais, iš kurių garsiausią 1989 metais atliko NASA. Tyrimo tikslas buvo rasti būdų, kaip išvalyti orą uždarose kosminėse stotyse, tačiau rezultatai tapo neįkainojami ir žemės gyventojams. Mokslininkai nustatė, kad augalai per lapų žioteles sugeria ne tik anglies dioksidą, bet ir lakiuosius organinius junginius (LOJ), tokius kaip benzenas, formaldehidas ar trichloretilenas. Šie toksinai nukeliauja į augalo šaknis, kur dirvožemyje esantys mikroorganizmai juos suskaido ir paverčia maistu augalui.
Be to, augalai atlieka dar vieną svarbią funkciją – transpiraciją. Tai procesas, kurio metu augalai išskiria drėgmę į aplinką. Tai ypač aktualu šildymo sezono metu, kai namų oras tampa sausas, o tai dirgina kvėpavimo takus ir didina jautrumą virusams. Tinkamai parinkti augalai gali padidinti santykinę oro drėgmę, surenka dulkes ant savo lapų paviršiaus ir sukuria sveikesnį mikroklimatą.
Efektyviausi augalai kovai su toksinais
Nors beveik visi augalai teigiamai veikia aplinką, kai kurie iš jų yra tikri čempionai kovoje su specifiniais teršalais. Žemiau pateikiame sąrašą augalų, kurie pasižymi geriausiomis filtravimo savybėmis ir yra palyginti lengvai prižiūrimi.
1. Trijuostė sansevjera (Sansevieria trifasciata)
Dažnai vadinama „uošvės liežuviu“, sansevjera yra vienas ištvermingiausių kambarinių augalų. Ji unikali tuo, kad deguonį gamina ne dieną, o naktį. Dėl šios savybės ji yra idealus pasirinkimas miegamajam. Sansevjera puikiai šalina iš oro:
- Formaldehidą (dažnai randamą faneroje, kilimuose);
- Benzeną (esantį dažuose, plastike);
- Ksileną ir trichloroetileną.
Tai puikus pasirinkimas pradedantiesiems, nes augalas gali išgyventi esant mažam apšvietimui ir retai laistant. Perlaistymas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios šis augalas žūsta, todėl geriau jį šiek tiek „pamiršti“ nei prižiūrėti per daug.
2. Kuokštinis chlorofitas (Chlorophytum comosum)
Jei turite naminių gyvūnų, chlorofitas turėtų būti jūsų sąrašo viršuje. Tai vienas saugiausių augalų katėms ir šunims, kuris kartu yra ir galingas oro valytuvas. Jis ypač efektyviai kovoja su anglies monoksidu ir ksilenu. Chlorofitas auga labai greitai ir leidžia „vaikučius“ – mažus augalėlius ant ilgų stiebų, kuriuos lengva įšaknydinti. Tai reiškia, kad įsigiję vieną augalą, po metų galite turėti jų visą armiją, išdėliotą visuose namuose.
3. Vėzdūnė (Spathiphyllum)
Šis elegantiškas augalas su tamsiai žaliais lapais ir baltais žiedais yra ne tik interjero puošmena. Vėzdūnė yra vienas iš nedaugelio augalų, gebančių filtruoti visus penkis pagrindinius toksinus, nurodytus NASA tyrime, įskaitant amoniaką. Dėl gebėjimo šalinti amoniaką ir pelėsio sporas iš oro, vėzdūnė dažnai rekomenduojama vonios kambariams arba drėgnoms patalpoms.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vėzdūnė mėgsta drėgmę ir parodo, kada jai trūksta vandens – jos lapai akivaizdžiai suglemba. Tačiau ji yra toksiška naminiams gyvūnams ir mažiems vaikams, jei yra praryjama, todėl laikykite ją sunkiai pasiekiamoje vietoje.
4. Tikrasis alijošius (Aloe Vera)
Tai ne tik vaistinis augalas, kurio gelis padeda nuo nudegimų. Alijošius taip pat puikiai valo orą nuo formaldehido ir benzeno, kurie dažnai išsiskiria iš buitinių valiklių ar dažų. Įdomi šio augalo savybė – jis veikia kaip savotiškas oro kokybės indikatorius. Jei patalpoje kenksmingų cheminių medžiagų koncentracija tampa per didelė, alijošiaus lapai gali pasidengti rudomis dėmėmis, taip įspėdami šeimininkus apie problemą.
5. Dracena (Dracaena)
Dracenos būna įvairių formų, dydžių ir spalvų, todėl jas lengva pritaikyti bet kokiame interjere. Ypač efektyvi yra Dracaena marginata (raudonkraštė dracena). Šie dideli augalai puikiai tinka užpildyti tuščius kambario kampus ir efektyviai kovoja su lakiaisiais organiniais junginiais. Tiesa, dracenos jautrios vandens pertekliui, todėl svarbu užtikrinti gerą drenažą.
Priežiūros patarimai maksimaliam oro valymui
Kad augalai efektyviai valytų orą, jie patys turi būti sveiki. Dulkėti, skurstantys ar ligoti augalai negalės atlikti savo funkcijos pilnu pajėgumu. Štai keletas esminių taisyklių:
- Lapų valymas: Dulkės užkemša augalų poras (žioteles), per kurias vyksta dujų apykaita. Būtina reguliariai valyti lapus drėgna šluoste arba nuprausti augalus po dušu (uždengus vazono žemę). Tai ne tik pagerina fotosintezę, bet ir leidžia augalui geriau absorbuoti toksinus.
- Tinkamas dirvožemis: Kadangi dalį teršalų neutralizuoja šaknų zonoje esantys mikroorganizmai, svarbu naudoti kokybišką, laidų orui substratą. Susigulėjusi, kieta žemė neleidžia orui pasiekti šaknų.
- Šviesa ir vieta: Nors minėti augalai yra ištvermingi, visiems jiems reikia bent minimalaus šviesos kiekio fotosintezei. Kuo aktyviau augalas auga, tuo daugiau teršalų jis gali apdoroti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek augalų reikia vienam kambariui, kad oras būtų juntamai švaresnis?
Nors net ir vienas augalas yra geriau nei nieko, NASA tyrimai rekomenduoja turėti bent vieną vidutinio dydžio augalą (apie 15-20 cm skersmens vazone) kas 9–10 kvadratinių metrų. Vidutiniam 20 kv. m. kambariui rekomenduojama turėti bent 2–3 augalus, kad būtų pasiektas apčiuopiamas efektas.
Ar miegamajame laikyti augalus yra saugu? Ar jie neatima deguonies?
Tai populiarus mitas. Nors dauguma augalų naktį išskiria nedidelį kiekį anglies dioksido, šis kiekis yra visiškai nereikšmingas žmogaus sveikatai (jūs patys ir jūsų partneris ar augintinis iškvepiate nepalyginamai daugiau). Be to, tokie augalai kaip sansevjera ar alijošius naktį išskiria deguonį, todėl jie netgi gerina miego kokybę.
Kurie iš šių augalų reikalauja mažiausiai priežiūros?
Jei dažnai keliaujate arba pamirštate palaistyti gėles, geriausias pasirinkimas yra sansevjera (uošvės liežuvis) ir zamiokulkas (pinigų medis). Jie gali išgyventi savaites be vandens ir toleruoja prastesnį apšvietimą.
Ar šie augalai gali pašalinti pelėsį?
Augalai negali visiškai panaikinti pelėsio problemos, jei ji yra įsisenėjusi sienose, tačiau jie gali padėti sumažinti pelėsio sporų kiekį ore. Vėzdūnė ir gebenė lipikė yra žinomos dėl gebėjimo absorbuoti pelėsio sporas, todėl jos puikiai tinka drėgnoms patalpoms prevenciniais tikslais.
Strateginis augalų išdėstymas namų erdvėse
Norint gauti maksimalią naudą iš kambarinių augalų, svarbu ne tik juos įsigyti, bet ir tinkamai paskirstyti namuose pagal jų specifines savybes ir poreikius. Tai padės sukurti harmoningą ekosistemą jūsų bute ar name.
Svetainėje, kurioje praleidžiama daugiausia laiko ir dažniausiai stovi minkšti baldai bei kilimai (pagrindiniai formaldehido šaltiniai), rekomenduojama statyti didesnius augalus. Čia puikiai tiks stambialapiai fikusai arba aukštos dracenos. Jos ne tik taps vizualiniu kambario akcentu, bet ir efektyviai filtruos didesnį oro tūrį. Jei turite vietos, grupuokite augalus salelėmis – taip jie sukuria savo mikroklimatą ir geriau drėkina orą.
Darbo kambaryje, kur veikia kompiuteriai ir spausdintuvai, oras dažnai būna sausas ir prisotintas ozono ar kitų elektronikos skleidžiamų dalelių. Čia idealiai tiks vėzdūnė arba chlorofitas. Padėkite nedidelį augalą tiesiog ant darbo stalo – žalia spalva padės pailsinti akis, o švaresnis oras leis geriau susikaupti ir išvengti galvos skausmo, kurį sukelia tvankumas.
Virtuvėje, kurioje naudojama dujinė viryklė ir įvairūs valikliai, oro tarša gali būti didesnė nei kituose kambariuose. Čia puikiai tiks alijošius ant palangės (nes jam reikia daug šviesos) arba vijokliniai augalai, tokie kaip gebenė ar skindapas, pakabinti aukščiau. Svarbu virtuvėje nestatyti augalų per arti karščio šaltinių ar ten, kur ant jų gali tikšti riebalai, nes tai užkimš lapų poras ir augalas gali žūti.
