Širdies permušimai, mediciniškai vadinami ekstrasistolėmis arba palpitacijomis, yra vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurių pacientai kreipiasi į kardiologus. Jausmas, kai širdis „apsiverčia“, „stabteli“ ar staiga pradeda daužytis krūtinėje, gali būti itin bauginantis ir sukelti didelį nerimą. Nors pirmoji reakcija dažnai būna panika ir noras griebtis stiprių vaistų, kardiologai pabrėžia, kad daugeliu atvejų šie pojūčiai yra gerybiniai ir tiesiogiai susiję su mūsų gyvenimo būdu, streso lygiu bei mityba. Prieš pradedant medikamentinį gydymą, kuris dažnai turi šalutinį poveikį, verta išbandyti natūralius, fiziologija pagrįstus būdus, padedančius nuraminti širdies ritmą ir atkurti organizmo pusiausvyrą. Šiame straipsnyje aptarsime efektyviausias strategijas, kurias rekomenduoja širdies ligų specialistai.
Supraskite mechanizmą: kodėl širdis „išsimuša“ iš ritmo?
Kad galėtume kovoti su permušimais be vaistų, pirmiausia turime suprasti, kas vyksta mūsų organizme. Širdis turi savo vidinę elektros sistemą, kuri generuoja impulsus, priverčiančius raumenį susitraukti. Normaliomis sąlygomis šį ritmą reguliuoja sinusinis mazgas. Tačiau kartais elektrinis impulsas kyla ne ten, kur turėtų, arba anksčiau laiko. Tai sukelia papildomą susitraukimą, po kurio seka trumpa pauzė – būtent ją mes jaučiame kaip „širdies sustojimą“, o po jos sekantį stipresnį dūžį – kaip stiprų smūgį į krūtinę.
Kardiologai išskiria dvi pagrindines priežastis, kurios nėra susijusios su organine širdies liga, bet sukelia šiuos pojūčius:
- Padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas: Tai mūsų organizmo „kovok arba bėk“ režimas. Kai kraujyje padaugėja adrenalino ir kortizolio, širdies ląstelės tampa jautresnės elektros impulsams.
- Elektrolitų disbalansas: Kalio, magnio ir natrio jonai yra atsakingi už elektros srovės perdavimą ląstelėse. Trūkstant šių medžiagų, sistema tampa nestabili.
Klajoklio nervo valdymas ir kvėpavimo technikos
Vienas efektyviausių būdų greitai nutraukti prasidėjusius permušimus ar užkirsti jiems kelią – tai klajoklio nervo (Nervus Vagus) stimuliavimas. Šis nervas yra pagrindinė parasimpatinės nervų sistemos dalis, atsakinga už nusiraminimą ir širdies ritmo lėtinimą. Kai jaučiate, kad širdis pradeda plakti neritmiškai dėl streso ar jaudulio, galite atlikti specialius „vagorinius manevrus“.
Gilaus diafragminio kvėpavimo metodika
Dauguma žmonių streso metu kvėpuoja paviršutiniškai, krūtine. Tai tik dar labiau aktyvina simpatinę nervų sistemą ir skatina permušimus. Norint tai pakeisti, rekomenduojama atlikti šį pratimą:
- Atsisėskite patogiai arba atsigulkite.
- Lėtai įkvėpkite per nosį, skaičiuodami iki 4. Įsivaizduokite, kad oru pildote ne krūtinę, o pilvą (pilvas turi išsipūsti).
- Sulaikykite kvėpavimą skaičiuodami iki 2.
- Lėtai iškvėpkite per suspaustas lūpas (lyg pūstumėte žvakę), skaičiuodami iki 6. Iškvėpimas privalo būti ilgesnis už įkvėpimą.
Toks ilgas iškvėpimas mechaniškai stimuliuoja klajoklio nervą ir siunčia signalą smegenims, kad pavojus praėjo, todėl širdies ritmas stabilizuojasi.
Mitybos korekcija: elektrolitų balansas
Dažnai pacientai nustemba sužinoję, kad jų širdies permušimų priežastis slypi lėkštėje. Kardiologai vienbalsiai sutaria, kad magnis ir kalis yra gyvybiškai svarbūs stabiliai širdies veiklai. Net jei kraujo tyrimai rodo, kad magnio kiekis yra normos ribose, ląsteliniame lygmenyje jo gali trūkti, ypač jei patiriate daug streso ar intensyviai sportuojate.
Norint sumažinti ekstrasistolių kiekį, į mitybą būtina įtraukti:
- Magnio šaltinius: Moliūgų sėklos, migdolai, špinatai, juodasis šokoladą (ne mažiau 70% kakavos), avokadai. Magnis veikia kaip natūralus kalcio kanalų blokatorius, padedantis atpalaiduoti širdies raumenį.
- Kalio šaltinius: Bananai, saldžiosios bulvės, pomidorai, džiovinti abrikosai. Kalis reguliuoja ląstelių elektrinį potencialą.
Svarbu paminėti ir tai, ko reikėtų vengti. Kofeinas, alkoholis ir per didelis cukraus kiekis yra stiprūs dirgikliai. Alkoholis, net ir nedideliais kiekiais, toksiškai veikia širdies ląsteles ir gali sukelti „šventinės širdies sindromą“, pasireiškiantį ritmo sutrikimais. Jei vargina dažni permušimai, rekomenduojama bent 2–3 savaitėms visiškai atsisakyti kofeino ir stebėti savijautą.
Hidratacija ir kraujo klampumas
Viena iš banaliausių, bet dažniausiai ignoruojamų priežasčių – dehidratacija. Kai organizmui trūksta vandens, kraujas tampa tirštesnis, sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to širdis turi dirbti sunkiau ir plakti dažniau, kad aprūpintų organus deguonimi. Šis kompensacinis mechanizmas dažnai išprovokuoja ritmo sutrikimus.
Kardiologai rekomenduoja išgerti stiklinę vandens ryte tik atsikėlus ir palaikyti tolygų skysčių vartojimą visą dieną. Tačiau svarbu nepadauginti paprasto vandens be elektrolitų, nes tai gali „išplauti“ druskas. Geriausia gerti mineralizuotą vandenį.
Virškinimo sistemos įtaka širdies ritmui
Ar esate pastebėję, kad permušimai dažnai atsiranda pavalgius, atsigulus ar pasilenkus? Tai gali būti susiję su vadinamuoju Gastrokardiniu sindromu (Roemheldo sindromu). Perpildytas skrandis arba dujų kaupimasis žarnyne spaudžia diafragmą, o ši dirgina širdies viršūnę ir šalia esantį klajoklio nervą.
Norint to išvengti, laikykitės šių taisyklių:
- Valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.
- Venkite valgyti likus 3 valandoms iki miego.
- Ribokite produktus, kurie sukelia pilvo pūtimą (kopūstai, gazuoti gėrimai, ankštiniai produktai).
- Po valgio venkite staigių pasilenkimų ar gulėjimo horizontalioje padėtyje.
Miego higiena ir cirkadiniai ritmai
Nekokybiškas miegas yra tiesioginis kelias į širdies ritmo sutrikimus. Miego metu organizmas turi pereiti į ramybės būseną, tačiau jei miegas pertraukiamas arba trūksta gilaus miego fazių, simpatinė nervų sistema lieka aktyvi. Be to, permušimai naktį gali būti miego apnėjos simptomas. Jei knarkiate ir rytais jaučiatės nepailsėję, deguonies badas naktį gali provokuoti širdies „vartymąsi“.
Griežtas miego režimas – ėjimas miegoti ir kėlimasis tuo pačiu metu – padeda sureguliuoti cirkadinius ritmus ir hormonų (melatonino ir kortizolio) pusiausvyrą, kas teigiamai veikia širdies darbą.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Kada dėl širdies permušimų reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma permušimų yra nepavojingi, kreiptis į medikus būtina, jei kartu su permušimais jaučiate: stiprų dusulį, skausmą ar spaudimą krūtinėje, galvos svaigimą ar alpimą. Taip pat, jei pulsas ramybės būsenoje staiga pakyla virš 120 dūžių per minutę ir nepraeina.
Ar sportas gali pakenkti, jei turiu permušimų?
Paprastai saikingas aerobinis krūvis (vaikščiojimas, plaukimas, lėtas bėgimas) stiprina širdį ir mažina permušimų dažnį ramybės būsenoje. Tačiau per didelis krūvis be pasiruošimo gali išprovokuoti sutrikimus. Jei permušimai prasideda fizinio krūvio *metu*, būtina nutraukti veiklą ir pasikonsultuoti su kardiologu.
Ar išmanieji laikrodžiai tiksliai rodo ritmo sutrikimus?
Išmanieji laikrodžiai gali padėti užfiksuoti epizodus, tačiau jie nėra medicininiai prietaisai. Jie dažnai klaidingai interpretuoja judesius kaip ritmo sutrikimus arba atvirkščiai. Visgi, užfiksuota EKG laikrodyje gali būti naudinga gydytojui pirminės apžiūros metu.
Ar vaistažolės, tokios kaip gudobelė ar valerijonas, yra veiksmingos?
Taip, švelnūs augaliniai preparatai gali padėti, ypač jei permušimai yra psichogeninės kilmės (sukelti streso). Gudobelė gerina širdies raumens aprūpinimą deguonimi, o valerijonas ramina nervų sistemą. Tačiau prieš vartojant bet kokius papildus, būtina pasitarti su vaistininku.
Ilgalaikė širdies sveikatos strategija ir savistaba
Atsikratyti širdies permušimų be vaistų – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas, reikalaujantis dėmesingumo savo kūnui. Kardiologai rekomenduoja vesti „širdies dienoraštį“. Jame fiksuokite, kada tiksliai atsirado permušimai, ką tuo metu veikėte, ką valgėte ir koks buvo jūsų emocinis fonas. Dažnai paaiškėja, kad permušimai kyla ne atsitiktinai, o po konkrečių trigerių, pavyzdžiui, išgėrus trečią puodelį kavos, po bemiegės nakties arba po konflikto darbe.
Identifikavus šiuos veiksnius, tampa daug lengviau juos eliminuoti. Svarbu suprasti, kad širdis – tai ne tik mechaninis siurblys, bet ir organas, jautriausiai reaguojantis į mūsų emocinę būseną bei gyvenimo ritmą. Sumažinus lėtinį stresą, sureguliavus elektrolitų balansą ir išmokus taisyklingai kvėpuoti, daugeliu atvejų pavyksta ženkliai sumažinti ar visiškai eliminuoti nemalonius pojūčius be stiprių cheminių medikamentų įsikišimo. Jei visos išvardintos priemonės nepadeda per keletą mėnesių, tik tuomet tikslinga svarstyti apie invazinį ar medikamentinį gydymą.
