Daugelis žmonių, reguliariai matuojančių kraujospūdį namuose, didžiausią dėmesį skiria pirmajam, didesniajam skaičiui – sistoliniam spaudimui. Įprasta manyti, kad būtent šis rodiklis geriausiai atspindi širdies ir kraujagyslių sistemos būklę bei insulto riziką. Tačiau kardiologai vis dažniau skambina pavojaus varpais dėl antrojo skaičiaus – diastolinio, arba liaudiškai vadinamo „apatinio“, kraujo spaudimo. Kai šis rodiklis nuolat viršija normą, net jei viršutinis spaudimas yra idealus, organizme gali vykti negrįžtami pakitimai. Aukštas diastolinis kraujo spaudimas yra klastinga būklė, dažnai pasireiškianti jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonėms, o jos ignoravimas gali tapti tyliuoju keliu į širdies nepakankamumą ar inkstų ligas.
Ką parodo diastolinis kraujo spaudimas?
Norint suprasti, kodėl padidėjęs rodiklis yra pavojingas, būtina išsiaiškinti, kas vyksta organizme matavimo metu. Kraujospūdis žymimas dviem skaičiais (pvz., 120/80 mmHg). Pirmasis skaičius rodo slėgį arterijose širdies susitraukimo (dužių) metu. Antrasis skaičius – diastolinis spaudimas – nurodo slėgį arterijose tuo metu, kai širdis ilsisi tarp dūžių ir prisipildo krauju.
Jei diastolinis spaudimas yra aukštas (paprastai laikoma, kad virš 80 mmHg yra padidėjęs, o virš 90 mmHg – jau hipertenzija), tai reiškia, kad kraujagyslėse išlieka per didelis pasipriešinimas net tada, kai širdis turėtų ilsėtis. Kardiologai tai aiškina padidėjusiu periferinių kraujagyslių tonusu. Paprasčiau tariant, smulkiosios arterijos yra pernelyg susitraukusios ar praradusios elastingumą, todėl širdžiai tenka dirbti su didesne apkrova, kad įveiktų šį pasipriešinimą ir aprūpintų organus deguonimi.
Izoliuota diastolinė hipertenzija: kas tai?
Būklė, kai padidėjęs tik apatinis kraujospūdis, o viršutinis išlieka normos ribose (pavyzdžiui, 125/95 mmHg), vadinama izoliuota diastoline hipertenzija (IDH). Medicininė statistika rodo įdomią tendenciją: jei izoliuota sistolinė (viršutinio spaudimo) hipertenzija dažniau kamuoja vyresnio amžiaus žmones dėl kraujagyslių standėjimo, tai aukštas diastolinis spaudimas yra „jaunų“ liga.
Dažniausiai IDH diagnozuojama žmonėms iki 50 metų. Tai susiję su tuo, kad jaunesnių žmonių aortos sienelės dar yra elastingos, tačiau smulkiųjų kraujagyslių tinklas dėl streso, antsvorio ar hormonų disbalanso yra nuolatinėje spazmo būsenoje.
Pagrindinės priežastys: kardiologų įžvalgos
Kardiologai pabrėžia, kad aukštas diastolinis spaudimas retai atsiranda be priežasties. Nors dalis atvejų priskiriama pirminei hipertenzijai (kai tiksli priežastis nenustatyta), dažniausiai galima išskirti konkrečius rizikos veiksnius ir gyvenimo būdo klaidas.
1. Antsvoris ir nutukimas
Tai viena dažniausių priežasčių. Didelis kūno masės indeksas (KMI) tiesiogiai koreliuoja su padidėjusiu diastoliniu spaudimu. Riebalinis audinys nėra tik energijos rezervas – jis veikia kaip endokrininis organas, išskiriantis medžiagas, kurios didina kraujagyslių tonusą ir uždegiminius procesus.
2. Per didelis druskos vartojimas
Natris sulaiko skysčius organizme. Padidėjęs kraujo tūris kartu su susiaurėjusiomis kraujagyslėmis sukuria idealias sąlygas diastoliniam spaudimui kilti. Daugelis žmonių net neįtaria, kiek druskos suvartoja su perdirbtu maistu, padažais ar pusfabrikačiais.
3. Lėtinis stresas ir nerimas
Streso metu išsiskiria hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Jie verčia širdį plakti dažniau, o kraujagysles – susitraukti. Jei stresas yra nuolatinis, kraujagyslės praranda gebėjimą atsipalaiduoti, todėl apatinis spaudimas išlieka aukštas net ramybės būsenoje.
4. Antrinės priežastys (kitos ligos)
Kartais aukštas diastolinis spaudimas yra kitos ligos simptomas. Kardiologai visada rekomenduoja patikrinti:
- Skydliaukės veiklą: tiek hipotirozė, tiek hipertirozė gali paveikti kraujospūdį.
- Inkstų funkciją: inkstų arterijų stenozė (susiaurėjimas) yra dažna jaunų žmonių aukšto spaudimo priežastis.
- Miego apnėją: kvėpavimo sustojimai miego metu sukelia didžiulį stresą organizmui ir naktinį spaudimo pakilimą.
5. Alkoholio vartojimas ir rūkymas
Nors manoma, kad alkoholis plečia kraujagysles, reguliarus ir gausus jo vartojimas turi atvirkštinį efektą – didina kraujagyslių pasipriešinimą. Nikotinas taip pat sukelia staigius kraujagyslių spazmus, kurie ilgainiui gali tapti lėtiniai.
Pasekmės sveikatai: kodėl negalima delsti?
Ilgą laiką ignoruojamas aukštas diastolinis spaudimas gali sukelti rimtų komplikacijų, kurios dažnai pasireiškia staiga. Kadangi diastolinis spaudimas atspindi spaudimą širdies atsipalaidavimo metu, jo padidėjimas tiesiogiai veikia širdies raumens (miokardo) mitybą. Širdies vainikinės arterijos prisipildo krauju būtent diastolės metu. Jei spaudimas per didelis, sutrinka normali kraujotaka pačioje širdyje.
Pagrindinės galimos pasekmės:
- Diastolinis širdies nepakankamumas: Širdies raumuo tampa standus ir storas (hipertrofija), todėl negali tinkamai atsipalaiduoti ir prisipildyti krauju.
- Inkstų nepakankamumas: Padidėjęs slėgis žaloja smulkiąsias inkstų kraujagysles (glomerulus), todėl blogėja organizmo filtracinė funkcija.
- Regos sutrikimai: Aukštas spaudimas gali pažeisti jautrias akių dugno kraujagysles (retinopatija).
- Kognityviniai sutrikimai: Tyrimai rodo ryšį tarp negydomos diastolinės hipertenzijos vidutiniame amžiuje ir padidėjusios demencijos rizikos senatvėje.
Kaip teisingai matuoti spaudimą?
Norint gauti tikslius duomenis, svarbu vengti klaidų matavimo metu. Kardiologai pastebi, kad namuose gauti rezultatai dažnai būna netikslūs dėl netinkamo pasiruošimo. Prieš matuojant spaudimą, būtina pasėdėti ramiai bent 5 minutes. Negalima rūkyti, gerti kavos ar sportuoti likus 30 minučių iki matavimo. Matuoklis turi būti širdies lygyje, o kojos – nesukryžiuotos. Svarbu atlikti kelis matavimus su 1–2 minučių pertrauka ir išvesti vidurkį.
Gydymo strategijos ir gyvenimo būdo pokyčiai
Gera žinia ta, kad diastolinis spaudimas dažnai sėkmingai koreguojamas keičiant gyvenimo būdą, ypač jei liga dar nėra toli pažengusi. Vaistai skiriami tada, kai nemedikamentinės priemonės neduoda rezultato arba rizika yra labai didelė.
Mitybos korekcija (DASH dieta)
Specialiai hipertenzijai gydyti sukurta DASH dieta yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti apatinį spaudimą. Jos pagrindas – didelis daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų kiekis ir drastiškas druskos bei sočiųjų riebalų mažinimas. Kalis, magnis ir kalcis yra mineralai, padedantys atpalaiduoti kraujagyslių sieneles.
Fizinis aktyvumas
Aerobiniai pratimai (greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) yra geriausias vaistas kraujagyslėms. Svarbu ne intensyvumas, o reguliarumas. Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo veiklos per savaitę. Jėgos pratimai su dideliais svoriais turėtų būti atliekami atsargiai, nes jų metu spaudimas gali laikinai stipriai pakilti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Čia pateikiame atsakymus į klausimus, kuriuos pacientai dažniausiai užduoda kardiologo kabinete susidūrę su aukštu diastoliniu spaudimu.
Ar galiu jausti aukštą diastolinį spaudimą?
Dažniausiai hipertenzija, įskaitant diastolinę, yra besimptomė, todėl vadinama „tyliuoju žudiku“. Tačiau kai kurie žmonės gali jausti galvos svaigimą, spaudimą pakaušyje, dažną širdies plakimą ar bendrą silpnumą. Nereikėtų laukti simptomų – reguliarus matavimas yra vienintelis patikimas būdas sužinoti savo būklę.
Ar kava didina apatinį kraujospūdį?
Kofeinas gali laikinai (kelioms valandoms) pakelti tiek sistolinį, tiek diastolinį spaudimą, ypač žmonėms, kurie kava nepiktnaudžiauja nuolat. Tačiau ilgalaikiai tyrimai nerodo, kad saikingas kavos vartojimas (1–2 puodeliai) tiesiogiai sukeltų lėtinę hipertenziją. Visgi, jei jūsų spaudimas sunkiai kontroliuojamas, gydytojas gali patarti apriboti kofeiną.
Koks skirtumas tarp 140/90 ir 120/90?
Pirmuoju atveju (140/90) turime klasikinę hipertenziją, kai padidėję abu rodikliai. Antruoju atveju (120/90) turime izoliuotą diastolinę hipertenziją. Nors viršutinis skaičius yra geras, 90 mmHg diastolinis rodiklis rodo, kad kraujagyslių pasipriešinimas yra padidėjęs, ir ši būklė reikalauja gydymo bei stebėsenos, nes rizika susirgti širdies ligomis vis tiek yra didesnė nei esant 120/80.
Ar įmanoma sumažinti apatinį spaudimą be vaistų?
Taip, ypač pradinėse stadijose. Svorio metimas yra ypač efektyvus – numetus 5–10 kg, diastolinis spaudimas gali sumažėti 5–10 mmHg. Taip pat labai padeda alkoholio atsisakymas ir druskos ribojimas iki mažiau nei 5 g per dieną.
Kada būtina kreiptis į gydytojus?
Nors vienkartinis spaudimo pakilimas dėl streso ar fizinio krūvio yra normali organizmo reakcija, nuolatinis diastolinio spaudimo rodiklis virš 90 mmHg yra signalas, kurio negalima ignoruoti. Jei namuose matuojamas apatinis spaudimas nuolat viršija šią ribą, būtina užsiregistruoti pas šeimos gydytoją arba kardiologą išsamesniems tyrimams.
Ypač skubiai reaguoti reikia, jei aukštą diastolinį spaudimą lydi krūtinės skausmas, dusulys, stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai ar galūnių tirpimas. Tokiu atveju tai gali būti hipertenzinė krizė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Atminkite, kad ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas – ar tai būtų gyvenimo būdo pokyčiai, ar medikamentai – gali visiškai apsaugoti nuo rimtų širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų ateityje.
