Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyrę tą nejaukų jausmą, kai krūtinėje staiga tarsi kažkas „apverčia“ širdį, ji praleidžia dūžį arba, priešingai, ima plakti neįprastai stipriai ir greitai. Nors pirmoji reakcija dažnai būna baimė ir nerimas dėl gresiančio infarkto ar kitos širdies ligos, realybė dažnai būna kur kas proziškesnė. Nerviniai širdies permušimai, mediciniškai vadinami ekstrasistolėmis arba tachikardija, dažniausiai yra susiję ne su organiniu širdies pažeidimu, o su mūsų psichologine būsena bei gyvenimo būdu. Vis dėlto, riba tarp paprasto streso sukelto ritmo sutrikimo ir rimto patologinio signalo kartais gali būti labai plona, todėl itin svarbu suprasti, kaip atpažinti kūno siunčiamus įspėjimus.
Kas sukelia nervinius širdies permušimus?
Širdis yra itin jautrus organas, reaguojantis į bet kokius pokyčius mūsų organizmo vidinėje ir išorinėje aplinkoje. Nerviniai širdies permušimai dažniausiai pasireiškia dėl vegetacinės nervų sistemos disbalanso. Kai patiriame ilgalaikį stresą ar staigų emocinį sukrėtimą, organizme išsiskiria didelis kiekis streso hormonų – adrenalino ir kortizolio. Šie hormonai veikia širdies raumens ląsteles, priversdami jas susitraukinėti dažniau arba ne pagal įprastą ritmą.
Pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie šio reiškinio, yra šie:
- Lėtinis stresas ir nerimo sutrikimai. Nuolatinė įtampa darbe ar asmeniniame gyvenime verčia organizmą būti nuolatinėje „kovok arba bėk“ būsenoje, kas tiesiogiai veikia širdies laidžiąją sistemą.
- Miego stoka. Kokybiškas poilsis yra būtinas nervų sistemos atsistatymui. Ilgalaikis neišsimiegojimas didina dirglumą ir širdies jautrumą streso hormonams.
- Kofeino ir stimuliantų perteklius. Kava, energetiniai gėrimai ar net kai kurie vaistai nuo peršalimo stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, sukeldami permušimus.
- Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas. Kalio, magnio ir kalcio trūkumas yra viena dažniausių fiziologinių permušimų priežasčių, nes šie mineralai yra gyvybiškai svarbūs elektriniams impulsams širdies raumenyje.
- Nesaikingas alkoholio vartojimas. Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali sutrikdyti širdies ritmą, o „pagirių“ sindromas yra tiesioginis širdies raumens jautrinimo veiksnys.
Kaip atskirti stresą nuo rimtos širdies ligos?
Atsakymas į klausimą, ar permušimai yra pavojingi, slypi ne tik pačiame jutime, bet ir gretutiniuose simptomuose. Streso sukelti permušimai dažniausiai atsiranda ramybės būsenoje arba esant emocinei įtampai. Jei širdies permušimai praeina nusiraminus, atlikus kvėpavimo pratimus ar šiek tiek pasivaikščiojus, didelė tikimybė, kad tai funkcinio pobūdžio sutrikimas.
Tačiau privalote nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei permušimus lydi šie „raudonosios vėliavos“ simptomai:
- Skausmas arba diskomfortas krūtinėje. Spaudžiantis, deginantis ar plėšiantis skausmas, plintantis į kairę ranką, žandikaulį ar nugarą.
- Sunkus dusulys. Jei jaučiate, kad negalite įkvėpti pakankamai oro net ir be fizinio krūvio.
- Sąmonės pritemimas arba nualpimas. Tai rodo, kad širdies ritmas tapo toks neefektyvus, jog smegenys negauna pakankamai deguonies.
- Nuolatinis silpnumas ir nuovargis. Jei permušimai tampa nuolatiniai ir trukdo kasdienei veiklai.
- Širdies ritmo pasikeitimas fizinio krūvio metu. Jei sportuojant širdis ima plakti neadekvačiai greitai ar nereguliariai, tai rimtas signalas kardiologinei patikrai.
Diagnostikos svarba ir kardiologiniai tyrimai
Daugeliu atvejų pacientai, besiskundžiantys „nerviniais“ permušimais, yra visiškai sveiki, tačiau norint tai patvirtinti, būtina atlikti bent bazinius tyrimus. Kardiologas pirmiausia atliks elektrokardiogramą (EKG), kuri parodo širdies elektrinį aktyvumą konkrečiu tyrimo metu. Tačiau dažnai permušimai būna epizodiniai, todėl EKG jų gali ir neužfiksuoti.
Tokiais atvejais taikomi kiti metodai:
Holterio monitoravimas. Tai nešiojamas prietaisas, kuris registruoja širdies veiklą 24–48 valandas (arba ilgiau). Tai leidžia pamatyti, kas vyksta su širdies ritmu jūsų įprastoje aplinkoje, miegant ar patiriant stresines situacijas.
Echokardiografija (širdies ultragarsas). Šis tyrimas leidžia pamatyti širdies struktūrą – ar nėra vožtuvų pakitimų, ar širdies raumuo nėra sustorėjęs, ar širdies kameros yra normalaus dydžio. Tai padeda paneigti struktūrinės širdies ligos diagnozę.
Kraujo tyrimai. Svarbu ištirti elektrolitų koncentraciją (kalį, magnį), skydliaukės hormonų lygį (hipertirozė dažnai sukelia tachikardiją) bei bendrą kraujo rodiklį (anemija gali lemti dažnesnį širdies plakimą).
Gyvenimo būdo korekcija: kaip nuraminti „nervingą“ širdį
Jei kardiologas patvirtina, kad jūsų širdis yra sveika ir permušimai turi psichogeninį ar fiziologinį pagrindą, pagrindinis gydymo įrankis tampa jūsų gyvenimo būdo pokyčiai. Pirmiausia, būtina peržiūrėti savo streso valdymo įgūdžius. Tai nėra tušti žodžiai – organizmas tiesiogiai reaguoja į mūsų mintis ir reakciją į aplinką.
Taikykite šiuos metodus:
- Reguliarus kvėpavimas. 4-7-8 kvėpavimo metodas (įkvėpimas 4 sekundes, sulaikymas 7, iškvėpimas 8) padeda aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri slopina širdies veiklą ir mažina streso hormonų lygį.
- Magnio preparatai. Pasikonsultavus su gydytoju, magnio vartojimas dažnai padeda sumažinti širdies raumens dirglumą ir pagerinti miego kokybę.
- Fizinis aktyvumas. Reguliarus, vidutinio intensyvumo fizinis krūvis (pasivaikščiojimas, plaukimas, joga) „išdegina“ streso hormonus ir treniruoja širdies-kraujagyslių sistemą.
- Stimuliantų ribojimas. Pabandykite bent dvi savaites atsisakyti kavos, energinių gėrimų ir stiprios arbatos. Dažnai po šio eksperimento permušimai tiesiog išnyksta.
- Miego higiena. Eikite miegoti tuo pačiu metu, venkite ekranų likus valandai iki miego.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Ką daryti, jei jaučiu permušimus būdamas ramybės būsenoje?
Pirmiausia pasistenkite ramiai kvėpuoti. Jei permušimas yra vienkartinis, greičiausiai tai ekstrasistolė – papildomas širdies dūžis, kuris nėra pavojingas. Jei jaučiate nerimą, pasimatuokite pulsą. Jei pulsas reguliarus, o permušimai praėjo, didelės bėdos nėra. Tačiau jei tai kartojasi dažnai, būtina apsilankyti pas kardiologą dėl Holterio monitoravimo.
Ar magnio trūkumas tikrai gali sukelti širdies permušimus?
Taip, magnis yra vienas svarbiausių mineralų širdies laidžiosios sistemos veiklai. Jo trūkumas padidina širdies ląstelių jautrumą, todėl jos gali pradėti generuoti impulsus ne savo vietoje, kas ir sukelia permušimo jausmą.
Kiek kavos puodelių per dieną yra saugu?
Tai individualu. Vieniems žmonėms net vienas puodelis kofeino sukelia permušimus, kitiems ir penki neturi jokio poveikio. Jei pastebite, kad po kavos širdis plaka neįprastai, tiesiog mažinkite jos kiekį arba rinkitės be kofeino.
Ar permušimai gali būti susiję su skydliauke?
Taip, skydliaukės veiklos suaktyvėjimas (hipertirozė) yra viena dažniausių priežasčių, sukeliančių tachikardiją ir širdies ritmo sutrikimus. Jei permušimus lydi svorio kritimas, prakaitavimas ir nerimas, būtina ištirti skydliaukės hormonus.
Kada permušimai laikomi pavojingais?
Pavojingi yra tie permušimai, kurie sukelia hemodinamikos sutrikimus – t. y. dėl jų nukrenta kraujospūdis, žmogus jaučia alpimą, stiprų dusulį ar skausmą krūtinėje. Taip pat nerimą kelia permušimai, kurie kyla fizinio krūvio metu arba yra labai dažni (tūkstančiai per parą).
Psichologinis aspektas ir streso valdymo svarba
Svarbu suvokti, kad „nervinis“ širdies permušimas nėra kažkas „išgalvoto“. Tai visiškai tikra, fiziologinė reakcija į psichologinę įtampą. Kai smegenys suvokia pavojų – nesvarbu, ar tai reali grėsmė, ar tik užsitęsęs nerimas dėl ateities – jos siunčia signalą antinksčiams išskirti stresinius hormonus. Šie hormonai veikia širdį kaip „elektros srovės padidinimas“. Tai yra evoliucinis mechanizmas, skirtas padėti mums pabėgti nuo plėšrūno, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje mes šios energijos nepanaudojame „bėgimui“, todėl ji kaupiasi ir sukelia nemalonius pojūčius krūtinėje.
Nuolatinis stebėjimas ir „širdies klausymas“ gali sukurti užburtą ratą: žmogus pajunta vieną permušimą, išsigąsta, dėl baimės išsiskiria dar daugiau adrenalino, todėl permušimai padažnėja, o žmogus dar labiau išsigąsta. Šis „kardiofobijos“ ratas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės kenčia nuo nuolatinių permušimų. Todėl kognityvinė elgesio terapija arba tiesiog informuotumas, kad širdis yra sveika ir permušimai nėra mirtini, dažnai yra patys veiksmingiausi vaistai. Kai priimame faktą, jog širdis retkarčiais gali „suklysti“ dėl nuovargio ar streso ir tai nereiškia ligos, nerimo lygis krinta, o kartu su juo – ir pačių permušimų dažnis.
Visada atminkite, kad jūsų sveikata yra kompleksiškas mechanizmas. Širdies permušimai yra tarsi „kontrolinė lemputė“ jūsų automobilyje – ji nesako, kad sugedo variklis, ji tiesiog praneša, kad sistemai reikia dėmesio. Tai gali būti paprastas poilsio trūkumas, mineralų badas arba signalas, kad atėjo laikas kažką keisti savo gyvenimo tempe. Būkite atidūs savo kūnui, bet neleiskite baimės šešėliui užtemdyti realybės – dažniausiai širdis yra kur kas tvirtesnė, nei mums atrodo, kai esame apimti streso.
