Pastebėjus, kad širdies ritmas ramybės būsenoje nukrito iki 40 dūžių per minutę, daugelį žmonių apima nerimas. Mes esame įpratę girdėti, kad standartinė norma yra 60–100 dūžių, todėl bet koks nuokrypis žemyn dažnai asocijuojasi su širdies sustojimo grėsme ar lėtiniu nepakankamumu. Visgi, šiuolaikinė kardiologija į šį skaičių žiūri daug lanksčiau. Išmanieji laikrodžiai ir apyrankės, kurios nuolat stebi mūsų pulsą, atskleidė, kad žemas širdies dažnis yra kur kas dažnesnis reiškinys, nei manyta anksčiau. Svarbiausia suprasti, kad skaičius „40“ pats savaime nėra diagnozė. Tai tėra indikatorius, kurį reikia vertinti konkretaus žmogaus sveikatos, gyvenimo būdo ir savijautos kontekste. Kardiologai pabrėžia, kad riba tarp puikios fizinės formos ir rimtos patologijos kartais yra labai plona, tačiau ją atskirti padeda specifiniai simptomai ir klinikiniai tyrimai.
Kas yra bradikardija ir kokie yra oficialūs standartai?
Medicinoje širdies ritmas, lėtesnis nei 60 dūžių per minutę, oficialiai vadinamas bradikardija. Nors šis terminas skamba gąsdinančiai, jis tiesiog apibūdina lėtą ritmą, nenurodydamas jo priežasties. Standartinė 60–100 dūžių norma buvo nustatyta prieš daugelį metų, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad daugelio sveikų suaugusiųjų ramybės pulsas natūraliai svyruoja tarp 50 ir 70 dūžių per minutę.
Kai pulsas nukrenta iki 40 dūžių per minutę, tai laikoma ryškia bradikardija. Tokio dažnio paprastai nepakanka vidutiniam, sėdimą darbą dirbančiam ir mažai sportuojančiam žmogui, kad jo smegenys ir kiti organai būtų optimaliai aprūpinami deguonimi. Tačiau širdis yra elektrinė sistema, kurios veikla priklauso nuo sinusinio mazgo – natūralaus širdies stimuliatoriaus. Jei šis mazgas siunčia signalus rečiau, bet širdies raumuo yra stiprus, kraujotaka gali nenukentėti. Todėl gydytojai retai vertina vien tik skaičių; jie vertina visą hemodinaminę sistemą.
Sportininkų širdis: kodėl mažas pulsas gali būti geros sveikatos ženklas?
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl kardiologo kabinete atsiduria žmonės su 40 dūžių per minutę pulsu, bet be jokių nusiskundimų – tai vadinamoji „atleto širdis“. Ištvermės sporto šakų atstovai – bėgikai, plaukikai, dviratininkai – dažnai turi itin žemą pulsą ramybės būsenoje.
Taip nutinka dėl teigiamos adaptacijos fiziniam krūviui:
- Padidėjęs smūginis tūris: Treniruota širdis vieno susitraukimo metu į organizmą išstumia žymiai daugiau kraujo nei netreniruota. Todėl jai reikia rečiau susitraukti, kad užtikrintų tą patį deguonies kiekį audiniams.
- Vagus nervo tonusas: Reguliarus sportas padidina parasimpatinės nervų sistemos aktyvumą, kuri natūraliai lėtina širdies ritmą ramybės būsenoje.
Tokiems žmonėms 40 dūžių per minutę (o miego metu kartais net ir 35) yra visiškai normalu ir nelaikoma patologija. Jei esate fiziškai aktyvus ir jaučiatės puikiai, toks rodiklis greičiausiai rodo ne ligą, o tai, kad jūsų širdies variklis veikia itin efektyviai ir ekonomiškai.
Simptomai, išduodantys, kad lėtas ritmas yra pavojingas
Jei nesate profesionalus sportininkas, 40 dūžių per minutę pulsas gali signalizuoti, kad širdis nebepajėgia patenkinti organizmo poreikių. Tai vadinama simptomine bradikardija. Pavojus kyla tada, kai dėl reto ritmo krenta kraujospūdis ir organams pritrūksta deguonies.
Būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus, jei žemą pulsą lydi šie pojūčiai:
- Galvos svaigimas ar alpulys: Tai vienas ryškiausių ženklų, kad smegenys negauna pakankamai kraujo. Alpimas (sinkopė) dėl širdies ritmo sutrikimų gali būti pavojingas dėl traumų griūvant.
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas: Jei net ir po gero miego jaučiatės išsekę, o pulsas žemas, tai gali reikšti širdies nepakankamumą.
- Dusulys fizinio krūvio metu: Jei lipant laiptais dūstate greičiau nei įprastai, o širdis „neįsibėgėja“, tai rodo, kad širdies ritmo reguliacijos mechanizmas yra sutrikęs (chronotropinis nepakankamumas).
- Skausmas krūtinėje: Retas ritmas gali lemti prastesnį pačios širdies raumens aprūpinimą krauju, sukeliant krūtinės anginą.
- Sutrikusi koncentracija ir atmintis: Lėtinė hipoksija (deguonies trūkumas) gali pasireikšti kognityvinių funkcijų susilpnėjimu.
Dažniausios patologinės priežastys
Jei žemas pulsas nėra susijęs su sportu ar miegu, kardiologai ieško priežasčių, kurios slopina širdies elektrinę sistemą. Priežastys gali būti skirstomos į vidines (pačios širdies ligos) ir išorines (kitų organų ar vaistų poveikis).
Vidinės širdies elektros sistemos ligos
Senstant, natūralus širdies stimuliatorius (sinusinis mazgas) gali „susidėvėti“. Tai vadinama sinusinio mazgo silpnumo sindromu. Tokiu atveju širdis tiesiog negeba generuoti impulsų pakankamu dažniu. Kita rimta būklė – AV blokada (atrioventrikulinė blokada), kai elektros impulsas sukuriamas, bet jis užstringa pakeliui į skilvelius. Esant aukšto laipsnio blokadai, pulsas gali tapti labai retas ir reikalauti skubios intervencijos.
Vaistų šalutinis poveikis
Tai viena dažniausių bradikardijos priežasčių. Daugelis vaistų, skirtų aukštam kraujospūdžiui ar aritmijoms gydyti, tiesiogiai mažina pulsą:
- Beta adrenoblokatoriai.
- Kalcio kanalų blokatoriai.
- Digoksinas ir kiti antiaritminiai vaistai.
Jei pradėjote vartoti naujus vaistus ir pastebėjote, kad pulsas nukrito iki 40, jokiu būdu nenutraukite vaistų patys – būtina pasitarti su gydytoju dėl dozės koregavimo.
Skydliaukės ir elektrolitų įtaka
Mūsų širdis jautriai reaguoja į cheminę kraujo sudėtį. Hipotirozė (susilpnėjusi skydliaukės veikla) lėtina visą organizmo metabolizmą, įskaitant ir širdies ritmą. Taip pat pavojingas gali būti ryškus kalio disbalansas (tiek per didelis, tiek per mažas kiekis), kuris gali sutrikdyti elektros impulsų laidumą.
Kaip teisingai matuoti pulsą ir nepadaryti klaidų
Šiais laikais daugelis pasitiki išmaniaisiais įrenginiais, tačiau jie ne visada yra 100% tikslūs, ypač esant labai retam ritmui arba aritmijai. Jei laikrodis rodo 40 dūžių, pirmiausia rekomenduojama tai patikrinti rankiniu būdu.
Geriausia matuoti pulsą ramybės būsenoje, ryte, dar neišlipus iš lovos:
- Atsisėskite arba gulėkite ramiai bent 5 minutes.
- Uždėkite dviejų pirštų (smiliaus ir didžiojo) pagalvėles ant riešo vidinės pusės, ties nykščio pagrindu (ant stipininės arterijos) arba ant kaklo (miego arterijos).
- Nespauskite per stipriai, kad nesutrikdytumėte kraujotakos.
- Skaičiuokite dūžius visą minutę arba 30 sekundžių (rezultatą padauginę iš 2).
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į dažnį, bet ir į ritmiškumą. Ar dūžiai vienodi? Ar nėra pauzių? Nereguliarus pulsas kartu su bradikardija gali rodyti prieširdžių virpėjimą.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Ar pulsas 40 yra pavojingas miego metu?
Dažniausiai ne. Miego metu, ypač gilaus miego fazėse, organizmo medžiagų apykaita sulėtėja, dominuoja parasimpatinė nervų sistema, todėl pulsas natūraliai krenta. Net ir nesportuojantiems žmonėms miego metu pulsas gali trumpam nukristi iki 40–45 dūžių. Jei prabudus jaučiatės pailsėję, dėl naktinio pulso nerimauti neverta.
Kada dėl žemo pulso reikia implantuoti širdies stimuliatorių?
Širdies stimuliatorius implantuojamas tik tada, kai bradikardija yra simptominė (sukelia alpulį, dusulį, širdies nepakankamumą) ir jos negalima išgydyti pašalinus priežastį (pvz., nutraukus vaistus). Jei žmogaus pulsas 40, bet jis jaučiasi puikiai, stimuliatorius paprastai nėra reikalingas, nebent fiksuojamos pavojingos pauzės širdies veikloje (pvz., >3 sekundžių sustojimai).
Ar kava ar energetiniai gėrimai gali padėti pakelti per žemą pulsą?
Kofeinas gali laikinai šiek tiek padidinti širdies ritmą, tačiau tai nėra gydymo būdas. Jei bradikardiją sukelia širdies elektros sistemos blokada, kofeinas problemos neišspręs, o didelis jo kiekis gali sukelti kitus ritmo sutrikimus ar padidinti kraujospūdį.
Ar stresas gali sukelti žemą pulsą?
Paprastai stresas sukelia tachikardiją (dažną plakimą). Tačiau egzistuoja vazovagalinė reakcija – kai dėl didelio streso, skausmo ar kraujo vaizdo staiga suaktyvėja klajoklis nervas. Tai gali staigiai numušti pulsą ir kraujospūdį, dėl ko žmogus nalpsta. Tai trumpalaikė būklė.
Klinikinis ištyrimas ir tolesnė stebėsena
Nustačius nuolatinę bradikardiją, kuri nėra paaiškinama aktyviu sportu, gydytojas kardiologas paskirs išsamesnius tyrimus. Vienkartinė elektrokardiograma (EKG) yra pirmasis žingsnis, tačiau ji parodo tik kelių sekundžių širdies darbą. Jei pulsas 40 dūžių būna tik protarpiais, EKG gali nieko nerodyti.
Tokiu atveju „auksiniu standartu“ tampa Holterio monitoravimas. Tai tyrimas, kurio metu pacientas 24 ar 48 valandas nešioja nedidelį aparatą, registruojantį kiekvieną širdies dūžį paros bėgyje. Tai leidžia gydytojui pamatyti, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį, miegą ir emocijas. Taip pat įvertinama, ar nėra pavojingų pauzių, kuomet širdis visiškai nustoja plakti kelioms sekundėms. Papildomai atliekama širdies echoskopija, siekiant įvertinti struktūrinius pakitimus, bei kraujo tyrimai skydliaukės funkcijai ir elektrolitų kiekiui nustatyti.
Galutinis sprendimas dėl gydymo visada priimamas individualiai. Daugeliu atvejų, jei nėra simptomų ir struktūrinės širdies ligos, pasirenkama tiesiog aktyvi stebėsena – reguliarūs vizitai pas kardiologą kartą per metus, kad būtų užtikrinta, jog būklė neblogėja. Taigi, skaičius 40 monitoriuje yra signalas atkreipti dėmesį į savo kūną, bet ne būtinai priežastis panikai.
