Daugelis iš mūsų yra įpratę manyti, kad normalus širdies plakimo dažnis ramybės būsenoje turėtų svyruoti nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tai yra klasikinis medicininis apibrėžimas, kuris dešimtmečius buvo taikomas kaip standartas. Tačiau, vis labiau populiarėjant išmaniesiems laikrodžiams ir fizinio aktyvumo stebėjimo apyrankėms, vis daugiau žmonių pastebi, kad jų ekranuose dažnai mirga skaičius 50 ar net šiek tiek mažiau. Pirmasis klausimas, kylantis pamačius tokius rodmenis – ar man viskas gerai? Ar tai širdies sustojimo pranašas, o gal tiesiog puikios fizinės formos įrodymas? Tiesa ta, kad skaičius 50 kardiologijoje yra tarsi dvipusė moneta: vienoje pusėje jis gali rodyti itin efektyviai dirbančią širdį, o kitoje – rimtus elektros laidumo sutrikimus, reikalaujančius medicininės intervencijos.
Kas mediciniškai laikoma bradikardija?
Medicinos terminologijoje širdies ritmas, kuris yra retesnis nei 60 dūžių per minutę, vadinamas bradikardija. Nors pats terminas gali skambėti bauginančiai, jis tiesiog apibūdina lėtą širdies plakimą ir savaime nereiškia ligos. Kardiologai pabrėžia, kad „norma” yra labai individualus dalykas. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad sveiko suaugusio žmogaus ramybės pulsas dažnai gali būti žemesnis nei senoji 60 dūžių riba, ypač kai žmogus yra visiškai atsipalaidavęs.
Svarbu suprasti, kad širdis nėra metronomas, kuris visada plaka vienodu ritmu. Jos dažnis kinta priklausomai nuo kūno poreikių deguoniui. Jei gulite ant sofos ir skaitote knygą, jūsų kūnui nereikia didelio kraujo kiekio, todėl širdis natūraliai lėtina tempą. Tačiau jei širdies ritmas išlieka ties 50 dūžių riba net ir patiriant stresą ar lengvą fizinį krūvį, tai jau gali signalizuoti apie problemą, vadinamą chronotropiniu nepakankamumu – būkle, kai širdis nesugeba padidinti ritmo atsakydama į padidėjusį aktyvumą.
Kada 50 dūžių per minutę yra geros sveikatos ženklas?
Paradoksalu, tačiau retas pulsas dažnai yra ne ligos, o išskirtinės sveikatos požymis. Tai dažniausiai taikoma fiziškai aktyviems žmonėms, profesionaliems sportininkams ir bėgikams. Šis reiškinys vadinamas „atleto širdimi”. Reguliariai sportuojant, širdies raumuo stiprėja, o kairysis skilvelis šiek tiek padidėja ir tampa elastingesnis.
Tai lemia didesnį sistolinį tūrį – kraujo kiekį, kurį širdis išstumia į aortą vieno susitraukimo metu. Kadangi stipri širdis vienu dūžiu išstumia daugiau kraujo ir deguonies, jai nereikia plakti dažnai, kad aprūpintų visą organizmą. Todėl ištvermės sporto atstovams (dviračių sportas, plaukimas, ilgo nuotolio bėgimas) ramybės pulsas, siekiantis 45–50 dūžių per minutę, yra visiškai normalus ir netgi siektinas rodiklis. Tai rodo, kad širdis dirba efektyviai ir „taupiai”, neeikvodama energijos be reikalo.
Miego ciklas ir cirkadinis ritmas
Kitas scenarijus, kai pulsas 50 ar net 40 yra visiškai normalus, yra miegas. Miego metu žmogaus metabolizmas sulėtėja, kūno temperatūra šiek tiek nukrenta, o parasimpatinė nervų sistema perima valdymą, skatindama atsipalaidavimą. Gilaus miego fazėse širdies ritmas natūraliai krenta.
Jei savo išmaniajame laikrodyje ryte matote, kad naktį pulsas buvo nukritęs iki 48 ar 50, paprastai nėra pagrindo nerimauti. Tai rodo, kad jūsų organizmas geba pereiti į gilaus poilsio būseną. Problemos įtariamos tik tada, jei miego metu pasitaiko ilgų pauzių tarp dūžių (apnėjos epizodų metu) arba jei pulsas staiga be priežasties šokinėja.
Pavojingi simptomai: kada retas pulsas signalizuoja bėdą?
Nors pats skaičius 50 gali būti neutralus, jis tampa pavojingas, kai jį lydi klinikiniai simptomai. Tai yra pagrindinė takoskyra, kurią brėžia kardiologai: gydome ne skaičių, o pacientą. Jei širdies ritmas yra retas ir dėl to į smegenis bei kitus organus patenka nepakankamai kraujo, organizmas pradeda siųsti pagalbos signalus.
Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei retą pulsą lydi šie pojūčiai:
- Svaigimas arba „lengva galva”: Tai vienas dažniausių simptomų, rodančių, kad smegenys negauna pakankamai deguonies dėl per reto širdies darbo.
- Alpulys (sinkopė) arba priešalpulines būsenos: Jei staiga atsistojus akyse aptemsta, o pulsas tuo metu yra žemas, tai gali rodyti rimtą kraujotakos sutrikimą.
- Lėtinis nuovargis: Jaučiatės pavargę net po gero nakties miego, sunku atlikti įprastus buities darbus.
- Dusulys fizinio krūvio metu: Jei lipant laiptais dūstate, o pulsas kyla labai nenoriai, tai yra įspėjamasis ženklas.
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje: Nors tai dažniau siejama su infarktu, esant labai retam ritmui, širdies raumuo taip pat gali badauti.
- Sutrikusi koncentracija ir atmintis: Ilgalaikė negydoma simptominė bradikardija gali paveikti kognityvines funkcijas.
Galimos priežastys: nuo vaistų iki elektros laidumo sutrikimų
Jei nesate profesionalus sportininkas, o jūsų pulsas nuolat laikosi ties 50 dūžių riba, gydytojai ieškos priežasties. Bradikardija gali būti tiek išorinių veiksnių, tiek vidinių širdies pažeidimų pasekmė.
Medikamentų poveikis
Viena dažniausių priežasčių – vaistai. Beta blokatoriai, dažnai skiriami aukštam kraujospūdžiui ar nerimui gydyti, veikia tiesiogiai lėtindami širdies ritmą. Taip pat pulsą retinti gali kalcio kanalų blokatoriai, kai kurie antiaritminiai vaistai ar net lašai akims nuo glaukomos. Jei pradėjote vartoti naujus vaistus ir pastebėjote pulso kritimą, jokiu būdu nenutraukite vaistų vartojimo patys – pasitarkite su gydytoju dėl dozės korekcijos.
Sinusinio mazgo silpnumas
Širdis turi savo natūralų stimuliatorių – sinusinį mazgą, esantį dešiniajame prieširdyje. Jis generuoja elektrinius impulsus, kurie priverčia širdį plakti. Su amžiumi šis mazgas gali „pavargti” ir nebesiųsti impulsų reikiamu dažniu. Tai vadinama sinusinio mazgo silpnumo sindromu. Tokiu atveju pulsas gali būti ne tik retas, bet ir nereguliarus, kaitaliotis su greito plakimo epizodais.
Skydliaukės veiklos sutrikimai
Hipotireozė (susilpnėjusi skydliaukės veikla) yra dažna ne kardiologinė bradikardijos priežastis. Skydliaukės hormonai reguliuoja viso organizmo medžiagų apykaitą. Kai jų trūksta, visi procesai, įskaitant širdies plakimą, lėtėja. Atstačius hormonų pusiausvyrą, pulsas dažniausiai grįžta į normą.
Elektrolitų disbalansas
Širdies elektrinei veiklai būtinas tinkamas kalio, magnio ir kalcio balansas kraujyje. Stiprus elektrolitų disbalansas (pavyzdžiui, dėl dehidratacijos, inkstų ligų ar tam tikrų dietų) gali sutrikdyti impulsų perdavimą ir sulėtinti širdies ritmą.
Diagnostikos kelias: ką darys gydytojas?
Nuvykus pas kardiologą dėl žemo pulso, vienkartinio pulso pamatavimo neužteks. Stresas kabinete dažnai laikinai pakelia pulsą, todėl problema gali likti nepastebėta paprastos apžiūros metu. Pagrindinis tyrimas yra elektrokardiograma (EKG), kuri parodo širdies elektrinį aktyvumą tą akimirką.
Tačiau informatyviausias tyrimas esant bradikardijai yra Holterio monitoravimas. Tai 24 ar 48 valandų (kartais ir ilgesnis) širdies veiklos įrašymas. Pacientas su priklijuotais elektrodais ir mažu aparatėliu gyvena įprastą gyvenimą, miega, sportuoja. Vėliau gydytojas analizuoja įrašą ir mato: ar pulsas nukrenta per žemai tik naktį (norma), ar ir dieną; ar yra ilgų pauzių (asistolijos), kai širdis neplaka kelias sekundes; ar pulsas atitinka fizinį krūvį.
Papildomai dažnai atliekama širdies echoskopija, siekiant įvertinti struktūrinius pakitimus, bei kraujo tyrimai skydliaukės funkcijai ir elektrolitams nustatyti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar pavojinga, jei pulsas trumpam nukrenta iki 45 miegant?
Dažniausiai tai nėra pavojinga. Miego metu, ypač gilaus miego fazėje, kūno poreikiai yra minimalūs, todėl pulsas gali saugiai nukristi iki 40–50 dūžių per minutę. Jei pabudę jaučiatės pailsėję, tai greičiausiai yra normali fiziologinė reakcija.
Ar kava gali padėti pakelti nuolat žemą pulsą?
Kofeinas yra stimuliantas ir gali laikinai šiek tiek padidinti širdies ritmą, tačiau tai nėra gydymo būdas. Jei bradikardija yra patologinė (sukelta laidumo sutrikimų), kava problemos neišspręs, o per didelis jos kiekis gali sukelti kitus ritmo sutrikimus ar padidinti kraujospūdį. Gydyti reikia priežastį, o ne simptomą.
Kada dėl žemo pulso reikalingas širdies stimuliatorius?
Širdies stimuliatorius implantuojamas tada, kai bradikardija yra simptominė ir negrįžtama (t.y., jos negalima išgydyti koreguojant vaistus ar gydant kitas ligas). Jei žmogus alpsta, dūsta, o tyrimai rodo sinusinio mazgo silpnumą ar atrioventrikulinę blokadą, stimuliatorius perima širdies ritmo valdymą ir užtikrina, kad pulsas nenukristų žemiau nustatytos ribos.
Ar išmanieji laikrodžiai tiksliai matuoja žemą pulsą?
Šiuolaikiniai prietaisai yra gana tikslūs, tačiau jie gali klysti. Jei apyrankė yra per laisva arba oda yra drėgna, jutiklis gali nefiksuoti visų dūžių, todėl ekrane rodomas skaičius bus dirbtinai mažas. Visada rekomenduojama elektroninius rodmenis patikrinti apčiuopiant pulsą ant riešo arba kaklo arterijos.
Gyvensenos įtaka ir profilaktika
Nors genetiniai veiksniai ir amžius turi didelę įtaką širdies laidumo sistemai, gyvenimo būdas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Norint išlaikyti sveiką širdies ritmą, svarbu subalansuoti autonominės nervų sistemos veiklą. Lėtinis stresas ir nerimas dažniausiai pulsą didina, tačiau ilgalaikis išsekimas gali veikti priešingai.
Sveika mityba, turtinga magniu ir kaliu (žalumynai, riešutai, bananai, avokadai), padeda palaikyti tinkamą elektrolitų balansą, būtiną elektriniams impulsams. Taip pat svarbu vengti drastiškų dietų, kurios gali sutrikdyti medžiagų apykaitą. Jei jūsų pulsas natūraliai žemesnis, tai dažnai yra privalumas, saugantis kraujagysles nuo greitesnio dėvėjimosi, tačiau šį privalumą būtina stebėti. Reguliari profilaktinė patikra, net ir nejaučiant simptomų, leidžia laiku pastebėti, kada „sportinis” pulsas virsta medicinine problema, ir užtikrinti ilgą bei kokybišką gyvenimą.
