Skausmas kairėje po šonkauliais: apie ką jis įspėja?

Skausmas kairiajame šone po šonkauliais yra vienas iš tų simptomų, kuris priverčia akimirksniu suklusti. Dažnai pirmoji mintis, šovusi į galvą, būna susijusi su širdies problemomis, tačiau žmogaus anatomija šioje srityje yra kur kas sudėtingesnė. Kairysis viršutinis pilvo kvadrantas, mediciniškai vadinamas kairiuoju hipochondriumu, yra vieta, kurioje glaudžiasi gyvybiškai svarbūs organai: blužnis, skrandis, kasos uodega, kairysis inkstas bei storosios žarnos linkis. Todėl diskomfortas ar aštrus dieglys šioje zonoje gali būti tarsi daugiiprasmis signalas, kurį teisingai iššifruoti be specialių tyrimų būna sunku. Nors dažniausiai priežastys slypi virškinamojo trakto sutrikimuose, ignoruoti šio simptomo negalima, nes jis gali įspėti ir apie gyvybei pavojingas būkles, reikalaujančias skubios intervencijos.

Virškinimo sistemos sutrikimai: dažniausia priežastis

Statistiškai didžioji dalis skausmų po kairiuoju šonkaulių lanku yra susiję su virškinimo trakto organų veikla. Kadangi būtent čia yra išsidėstęs skrandis ir dalis žarnyno, bet koks uždegiminis procesas ar funkcinis sutrikimas siunčia skausmo signalus.

Gastritas ir skrandžio opaligė

Viena dažniausių priežasčių – gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas). Jam būdingas ne tik skausmas kairėje pusėje, bet ir deginimo pojūtis, pykinimas, pilvo pūtimas. Jei skausmas paūmėja pavalgius arba, atvirkščiai, jaučiamas esant tuščiam skrandžiui (vadinamieji „alkio skausmai“), tai gali rodyti skrandžio opą. Opos atveju skausmas dažnai būna graužiantis, o negydant gali komplikuotis kraujavimu.

Pankreatitas (kasos uždegimas)

Kasa yra pailgas organas, kurio „uodega“ siekia kairiąją pusę. Ūminis pankreatitas sukelia itin stiprų, veriantį skausmą, kuris dažnai apibūdinamas kaip „juosiantis“ – jis plinta į nugarą ir abi pilvo puses. Dažniausiai priepuolis prasideda po gausaus riebaus maisto vartojimo ar alkoholio padauginimo. Lėtinio pankreatito atveju skausmas yra bukesnis, bet varginantis, dažnai lydi virškinimo sutrikimai ir svorio kritimas.

Blužnies patologijos: tylus, bet pavojingas organas

Blužnis yra organas, esantis visiškai po kairiaisiais šonkauliais, todėl jos ligos tiesiogiai sukelia skausmą šioje vietoje. Blužnis dalyvauja kraujo filtravime ir imuninėje sistemoje. Nors pati blužnis neturi skausmo receptorių viduje, skausmas atsiranda, kai organas padidėja ir ima tempti jį dengiančią kapsulę.

Blužnies padidėjimas (splenomegalija) gali atsirasti dėl:

  • Infekcinių ligų: pavyzdžiui, infekcinės mononukleozės, kuri itin dažnai pažeidžia šį organą.
  • Kraujo ligų: leukemijos ar limfomos atveju blužnis dirba padidintu krūviu.
  • Traumų: net ir nedidelis sumušimas avarijos ar griuvimo metu gali sukelti blužnies plyšimą. Tai yra gyvybei pavojinga būklė, nes sukelia masyvų vidinį kraujavimą. Jei po traumos jaučiate staigų silpnumą, galvos svaigimą ir skausmą kairėje, būtina kviesti greitąją pagalbą.

Širdies ir plaučių ligos: kai skausmas „apgauna“

Nors širdis yra labiau centre, jos viršūnė nukreipta į kairę. Todėl tam tikros širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo takų ligos gali manifestuoti skausmu būtent po kairiuoju šonkaulių lanku, klaidingai verčiant galvoti apie skrandžio problemas.

Miokardo infarktas ir krūtinės angina

Netipiškas miokardo infarkto pasireiškimas (gastralginė forma) gali sukelti skausmą viršutinėje pilvo dalyje, kairėje pusėje. Tokį skausmą neretai lydi mirties baimė, šaltas prakaitas, dusulys ir pykinimas. Jei skausmas plinta į kairįjį petį, žandikaulį ar ranką, tai yra rimtas įspėjimas.

Pleuritas ir plaučių uždegimas

Kairiojo plaučio apatinės dalies uždegimas (pneumonija) arba pleuritas (plaučių plėvės uždegimas) sukelia skausmą, kuris sustiprėja giliai įkvepiant, kosėjant ar čiaudint. Dažniausiai kartu pasireiškia karščiavimas, kosulys ir bendras silpnumas.

Neurologinės ir raumenų problemos

Ne visi skausmai kyla iš vidaus organų. Kartais „kaltininkas“ yra paviršinis – tai raumenys, nervai ar šonkauliai.

  • Tarpšonkaulinė neuralgija: Tai viena dažniausių aštraus skausmo priežasčių. Skausmas būna staigus, „šaudantis“ arba deginantis, plinta palei šonkaulį. Jį dažnai išprovokuoja staigus judesys, nepatogi poza ar peršalimas. Paspaudus tarpšonkaulinius tarpus, skausmas suintensyvėja.
  • Diafragmos išvarža: Tai būklė, kai dalis skrandžio per diafragmos angą patenka į krūtinės ląstą. Tai sukelia skausmą po šonkauliais, rėmenį ir diskomfortą po valgio, ypač gulint.
  • Raumenų patempimas: Po intensyvios treniruotės ar sunkaus fizinio darbo gali skaudėti tarpšonkaulinius raumenis. Toks skausmas paprastai praeina savaime per keletą dienų ramybės būsenoje.

Kairiojo inksto ligos

Nors inkstai yra išsidėstę arčiau nugaros, kairiojo inksto patologijos dažnai spinduliuoja skausmą į priekį, po šonkauliais. Inkstų akmenligė sukelia priepuolinį, labai stiprų skausmą (inkstų dieglį), kuris verčia pacientą nerasti vietos. Skausmas gali plisti žemyn į kirkšnį. Tuo tarpu pielonefritas (inkstų uždegimas) pasireiškia bukesniu, nuolatiniu skausmu, lydimu aukštos temperatūros ir pakitusių šlapinimosi įpročių.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Siekdami suteikti kuo daugiau aiškumo, atsakome į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus, susijusius su skausmu kairėje pašonėje.

Ar skausmas kairėje po šonkauliais visada reiškia širdies smūgį?

Ne, tai nutinka rečiau, nei manoma. Dažniausiai skausmas kairiajame šone po šonkauliais yra susijęs su virškinimo sistema (skrandžiu, kasa) arba neuralgija. Tačiau, jei jaučiate spaudimą krūtinėje, dusulį ir skausmo plitimą į kairę ranką ar kaklą, būtina nedelsiant kviesti medikus, kad būtų atmesta infarkto tikimybė.

Ar stresas gali sukelti skausmą šioje srityje?

Taip, netiesiogiai. Lėtinis stresas gali sukelti skrandžio spazmus, padidinti rūgštingumą ar išprovokuoti dirgliosios žarnos sindromą, kas pasireiškia skausmu kairėje pilvo pusėje. Be to, esant stresui, žmonės dažnai jaučia raumenų įtampą, kuri gali imituoti vidaus organų skausmą.

Kada dėl šio skausmo reikia kreiptis į gydytoją nedelsiant?

Sunerimti ir vykti į priėmimo skyrių reikia, jei:

  • Skausmas atsirado po pilvo traumos ar smūgio.
  • Skausmas yra nepakeliamas, aštrus ir nepraeina pakeitus kūno padėtį.
  • Kartu vemiama krauju arba tuštinamasi juodomis išmatomis (vidinio kraujavimo požymis).
  • Pakyla aukšta temperatūra, krečia šaltis.
  • Atsiranda odos ar akių baltymų pageltimas.

Ar mityba gali padėti sumažinti šį skausmą?

Jei skausmo priežastis yra gastritas, pankreatitas ar refliuksas – mityba yra pagrindinis gydymo komponentas. Rekomenduojama vengti aštraus, riebaus, kepto maisto, gazuotų gėrimų ir alkoholio. Valgymas mažomis porcijomis 5–6 kartus per dieną žymiai sumažina virškinimo organų apkrovą.

Diagnostikos metodai: kaip nustatoma tikroji priežastis?

Kadangi galimų priežasčių spektras yra labai platus, gydytojas, prieš skirdamas gydymą, turi atlikti nuodugnią diagnostiką. Vizito metu pirmiausia atliekama palpacija (pilvo apčiuopa), kurios metu nustatoma skausmingiausia vieta, blužnies ar kepenų padidėjimas.

Toliau dažniausiai skiriami šie tyrimai:

  1. Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas parodo uždegimą (leukocitozė, CRB) ar mažakraujystę (dėl kraujavimo). Kasos fermentų (amilazės, lipazės) tyrimas būtinas įtariant pankreatitą.
  2. Pilvo organų echoskopija: Tai pagrindinis, greitas ir neskausmingas tyrimas, leidžiantis įvertinti blužnies dydį, kasos struktūrą, inkstų būklę ir tulžies pūslę.
  3. Fibrogastroskopija: Jei įtariama skrandžio opa ar gastritas, per burną įvedamas lankstus vamzdelis su kamera, leidžiantis apžiūrėti skrandžio gleivinę iš vidaus.
  4. Krūtinės ląstos rentgenograma arba EKG: Atliekama norint atmesti plaučių uždegimą, pleuritą ar širdies patologijas.

Pirmieji veiksmai namuose prieš vizitą pas gydytoją

Pajutus skausmą kairiajame šone po šonkauliais, svarbiausia nepanikuoti, bet ir nesiimti savigydos, kol nežinoma tiksli priežastis. Daugelis žmonių daro klaidą dėdami šildyklę ant skaudamos vietos. Jei tai yra pūlingas uždegimas ar kraujavimas, šiluma gali drastiškai pabloginti situaciją ir paskatinti proceso plitimą. Šaltas kompresas taip pat turėtų būti naudojamas atsargiai.

Geriausia taktika – nutraukti bet kokį fizinį aktyvumą ir užimti patogią padėtį, kurioje skausmas mažiausiai jaučiamas. Jei įtariate virškinimo sutrikimą, susilaikykite nuo valgymo bent keletą valandų, gerkite tik negazuotą vandenį mažais gurkšneliais. Skausmą malšinančius vaistus vartokite tik kraštutiniu atveju, nes jie gali „užmaskuoti“ simptomus ir apsunkinti gydytojui diagnozės nustatymą apčiuopos metu. Atidžiai stebėkite savo būklę: ar nekyla temperatūra, ar nesikeičia skausmo pobūdis. Surinkta informacija apie tai, kas išprovokavo skausmą (maistas, judesys, stresas), bus neįkainojama gydytojui nustatant tikslią diagnozę ir parenkant efektyviausią gydymą.