Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyrę nemalonų, veriantį ar maudžiantį pojūtį krūtinės ląstos apačioje. Dažnai šį diskomfortą nurašome paprastam raumenų pasitempimui, netaisyklingai laikysenai ar tiesiog „nevirškinimui“. Tačiau skausmas po šonkauliais yra vienas iš tų simptomų, kuris medicininiu požiūriu yra itin informatyvus. Ši kūno sritis, anatomiškai vadinama hipochondrija, saugo gyvybiškai svarbius organus: kepenis, tulžies pūslę, kasą, blužnį, skrandį bei dalį žarnyno. Todėl bet koks čia atsiradęs skausmas – aštrus, bukas, pulsuojantis ar nuolatinis – yra organizmo siunčiamas signalas, kurio ignoruoti negalima. Nors neretai priežastys būna lengvai išgydomos, kartais tai gali būti pirmasis rimtos, neatidėliotinos pagalbos reikalaujančios ligos pranašas.
Skausmo lokalizacija: dešinė ar kairė pusė?
Norint suprasti, kas gali kelti nerimą, pirmiausia gydytojai visada klausia: kurioje pusėje jaučiate skausmą? Tai yra pagrindinis diagnostinis rodiklis, nes po dešiniuoju ir kairiuoju šonkaulių lanku slepiasi skirtingi organai, atliekantys skirtingas funkcijas.
Skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku
Dešinėje pusėje viršutinėje pilvo dalyje dominuoja kepenys ir tulžies pūslė. Tai dažniausia vieta, kurioje pacientai skundžiasi jaučiantys diskomfortą. Štai pagrindinės priežastys:
- Tulžies pūslės akmenligė ir uždegimas (cholecistitas). Tai viena dažniausių aštraus skausmo priežasčių dešinėje pusėje. Skausmas dažniausiai pasireiškia staiga, praėjus pusvalandžiui ar valandai po riebaus, kepto maisto vartojimo. Jis gali būti dieglių pobūdžio, plisti į dešinį petį ar mentę. Jei akmuo užkemša tulžies lataką, skausmas tampa nepakeliamas, gali atsirasti pykinimas ir vėmimas.
- Kepenų patologijos. Svarbu žinoti, kad pačios kepenys skausmo receptorių neturi. Skausmas atsiranda tik tada, kai kepenys padidėja ir ima tempti jas gaubiančią kapsulę. Tai gali nutikti dėl hepatito (virusinio ar alkoholinio), suriebėjusių kepenų ligos ar širdies nepakankamumo, sukeliančio kraujo stazę kepenyse. Tokiu atveju skausmas būna ne aštrus, o maudžiantis, jaučiamas nuolatinis sunkumas.
- Dvylikapirštės žarnos opos. Nors skrandis yra kairėje, dvylikapirštė žarna yra labiau dešinėje. Opos paūmėjimas gali sukelti „alkio skausmus“, kurie nurimsta pavalgius, arba priešingai – sustiprėja.
Skausmas po kairiuoju šonkaulių lanku
Kairioji pusė dažnai kelia daugiau nerimo pacientams dėl širdies baimės, tačiau po kairiaisiais šonkauliais dažniausiai „kalba“ kiti organai:
- Blužnies problemos. Blužnis yra labai kraujingas organas, esantis kairėje po šonkauliais. Jos padidėjimas (splenomegalija) dėl infekcijų (pvz., mononukleozės) ar kraujo ligų sukelia tempimo jausmą. Svarbu: po bet kokios, net ir menkos pilvo traumos atsiradęs skausmas kairėje pusėje gali signalizuoti apie blužnies plyšimą, kas yra gyvybei pavojinga būklė dėl vidinio kraujavimo.
- Skrandžio ligos (gastritas, opa). Degina, graužia, maudžia – taip dažniausiai apibūdinamas skrandžio skausmas. Jis tiesiogiai susijęs su mityba, stresu ar vaistų (ypač nuskausminamųjų) vartojimu.
- Kasos uždegimas (pankreatitas). Tai viena pavojingiausių būklių. Ūminio pankreatito skausmas yra itin stiprus, neretai „juosiantis“ (jaučiamas ir kairėje, ir dešinėje, ir nugaroje). Jį lydi vėmimas, kuris nepalengvina savijautos.
Ne tik pilvo organai: apgaulingi simptomai
Gydytojai pabrėžia, kad skausmas po šonkauliais ne visada reiškia, jog problema slypi pilvo ertmėje. Žmogaus kūnas yra sudėtinga sistema, kurioje skausmas gali plisti (iradijuoti) iš kitų vietų.
Viena dažniausių „apgavikių“ – tarpšonkaulinė neuralgija. Tai nervų uždegimas arba suspaudimas, sukeliantis veriantį, tarsi elektros srovės skausmą, kuris sustiprėja giliau įkvėpus, pasisukus ar juokiantis. Žmonės dažnai tai supainioja su širdies smūgiu ar plaučių ligomis.
Taip pat nereikėtų pamiršti kvėpavimo sistemos ligų. Apatinės skilties plaučių uždegimas (pneumonija) arba pleuritas (plaučių plėvės uždegimas) gali sukelti skausmą būtent po šonkauliais. Tokiu atveju greta skausmo dažniausiai pasireiškia karščiavimas, kosulys, dusulys.
Gydytojo įspėjimas: kada nedelsti ir kviesti pagalbą?
Nors trumpalaikis dieglys, atsiradęs greitai bėgant ar staiga pasisukus, dažniausiai nėra pavojingas, egzistuoja tam tikri „raudoni vėliavėliai“. Gydytojai išskiria simptomų derinius, kuriuos pajutus būtina nedelsiant kreiptis į priėmimo skyrių arba kviesti greitąją pagalbą.
- Skausmas po traumos. Jei nugriuvote, gavote smūgį į pilvą ar patekote į autoįvykį, ir po kurio laiko (net ir po kelių valandų ar dienų) pradėjo skaudėti po šonkauliais (ypač kairėje), tai gali reikšti blužnies plyšimą ir vidinį kraujavimą. Tokia būklė reikalauja skubios operacijos.
- Skausmas su karščiavimu ir šaltkrėčiu. Tai rodo aktyvų uždegiminį procesą ar infekciją (pvz., pūlingą cholecistitą, cholangitą ar kasos nekrozę).
- Odos ar akių pageltimas (gelta). Jei skausmą dešinėje pusėje lydi odos pageltimas, tamsus šlapimas ir pašviesėjusios išmatos, tai rodo tulžies takų užsikimšimą akmeniu ar augliu.
- Nepakeliamas, „durklo“ tipo skausmas. Staigus, itin aštrus skausmas, dėl kurio žmogus negali rasti patogios padėties arba guli susirietęs, gali signalizuoti apie organo (pvz., opos) prakiurimą (perforaciją).
- Vėmimas krauju arba „kavos tirščiais“. Tai kraujavimo iš virškinamojo trakto požymis, dažniausiai susijęs su skrandžio opomis ar stemplės venų varikoze (sergant kepenų ciroze).
Diagnostikos kelias: ko tikėtis gydytojo kabinete?
Kreipiantis į gydytoją dėl skausmo po šonkauliais, vien apžiūros (palpacijos) dažniausiai nepakanka. Norint nustatyti tikslią diagnozę, taikomi kompleksiniai tyrimai.
Pirmasis žingsnis paprastai būna echoskopija (pilvo organų ultragarsas). Tai greitas, neskausmingas ir informatyvus tyrimas, leidžiantis pamatyti tulžies pūslės akmenis, kepenų struktūros pakitimus, kasos uždegimo požymius ar padidėjusią blužnį.
Greta vaizdinių tyrimų būtini kraujo tyrimai. Bendras kraujo tyrimas parodo uždegimą (leukocitozė, CRB). Kepenų fermentų tyrimai (AST, ALT, GGT, šarminė fosfatazė) atskleidžia kepenų ir tulžies takų būklę. Amilazės ir lipazės tyrimai yra kritiškai svarbūs diagnozuojant pankreatitą.
Sudėtingesniais atvejais, kai echoskopija neduoda aiškių atsakymų arba įtariami navikai, gali būti skiriama kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinis rezonansas (MRT). Skrandžio ligoms patvirtinti atliekama endoskopija (gastroskopija).
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Pacientams dažnai kyla panašūs klausimai, susiję su skausmu šonkaulių srityje. Štai atsakymai į dažniausiai pasitaikančius iš jų:
Ar stresas gali sukelti skausmą po šonkauliais?
Taip, netiesiogiai. Stiprus stresas gali sukelti raumenų įtampą krūtinės ląstoje arba paūminti virškinamojo trakto ligas (pvz., gastritą, dirgliosios žarnos sindromą), kurios pasireiškia skausmu šioje srityje.
Kodėl skauda po šonkauliais bėgiojant?
Tai dažniausiai susiję su diafragmos spazmais arba kraujo perskirstymu. Fizinio krūvio metu kepenys ir blužnis prisipildo daugiau kraujo, padidėja jų tūris, todėl tempiama organų kapsulė. Tai nepavojinga būklė, kuri praeina sulėtinus tempą ir giliai kvėpuojant.
Ar gali skaudėti po šonkauliais dėl stuburo problemų?
Tikrai taip. Krūtinės srities stuburo osteochondrozė, diskų išvaržos ar laikysenos sutrikimai gali spausti nervų šakneles, todėl skausmas plinta (iradijuoja) į priekį, po šonkauliais, imituodamas vidaus organų ligas.
Ar galima vartoti nuskausminamuosius, jei labai skauda?
Gydytojai rekomenduoja vengti stiprių nuskausminamųjų iki tol, kol jus apžiūrės specialistas, ypač jei skausmas yra ūmus ir pilve. Vaistai gali „užmaskuoti“ simptomus, todėl chirurgui bus sunkiau nustatyti tikslią diagnozę (pvz., apendicito ar cholecistito atveju). Geriau vartoti antispazminius vaistus.
Profilaktika ir ilgalaikė sveikata
Skausmas po šonkauliais retai atsiranda „iš niekur“. Dažniausiai tai yra ilgalaikio gyvenimo būdo pasekmė. Norint išvengti rimtų komplikacijų, svarbu ne tik reaguoti į skausmą, bet ir užkirsti jam kelią. Kepenų ir kasos sveikata tiesiogiai priklauso nuo to, ką valgome ir geriame. Riebus, keptas, rūkytas maistas bei alkoholis yra didžiausi šių organų priešai.
Reguliari mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir fizinis aktyvumas padeda išvengti tulžies stazės, kuri yra pagrindinė akmenų susidarymo priežastis. Be to, nereikėtų pamiršti profilaktinių sveikatos patikrinimų. Kartą per metus atliktas pilvo organų ultragarsinis tyrimas bei kraujo tyrimai gali padėti aptikti pakitimus (pvz., kepenų suriebėjimą ar „tylius“ akmenis) dar tada, kai jie nekelia jokių simptomų. Atminkite, kad laiku diagnozuota problema dažniausiai išsprendžiama vaistais ar dietos korekcija, išvengiant sudėtingų operacijų.
