Daugelis žmonių yra įpratę nerimauti dėl padidėjusio kraujospūdžio ar pernelyg dažnų širdies dūžių, kurie dažnai siejami su stresu, fiziniu krūviu ar širdies ligomis. Tačiau priešinga situacija – sulėtėjęs širdies ritmas – neretai lieka nepastebėta arba vertinama dviprasmiškai. Iš vienos pusės, lėtesnis pulsas gali rodyti puikią fizinę ištvermę ir treniruotą širdies raumenį, tačiau iš kitos pusės, tai gali būti pirmasis rimtų širdies laidžiosios sistemos sutrikimų signalas. Kardiologai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne tik pats skaičius, rodomas pulsometre, bet ir bendra žmogaus savijauta bei gretutinės aplinkybės. Suprasti, kada ramybė tampa pavojinga tyla, yra gyvybiškai svarbu, norint laiku užkirsti kelią komplikacijoms.
Kas yra bradikardija ir kokie rodikliai laikomi norma?
Medicinoje širdies ritmas vertinamas pagal dūžių skaičių per minutę (k/min). Suaugusiam žmogui, esančiam ramybės būsenoje, normaliu laikomas pulsas, svyruojantis nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Būklė, kai širdies susitraukimų dažnis nukrenta žemiau 60 kartų per minutę, vadinama bradikardija.
Tačiau šis skaičius nėra absoliutus nuosprendis. Širdies ritmas yra dinamiškas rodiklis, kuris keičiasi priklausomai nuo paros laiko, kūno padėties ir emocinės būsenos. Pavyzdžiui, gilaus miego metu, kai organizmo medžiagų apykaita sulėtėja, pulsas natūraliai gali nukristi iki 40–50 k/min, ir tai yra visiškai normali fiziologinė reakcija. Visgi, jei toks retas ritmas fiksuojamas dienos metu, kai žmogus yra aktyvus, tai jau gali būti signalas, kad širdies elektrinė sistema veikia ne taip, kaip turėtų.
Fiziologinis vs. patologinis retas pulsas: kada nereikia nerimauti?
Prieš pradedant ieškoti ligų, svarbu atskirti, kada retas pulsas yra sveikatos, o ne ligos požymis. Geriausias to pavyzdys – profesionalūs sportininkai arba fiziškai aktyvūs žmonės. Reguliariai sportuojant, širdies raumuo stiprėja, o kairysis skilvelis geba išstumti daugiau kraujo vieno susitraukimo metu. Tai reiškia, kad norint aprūpinti organizmą deguonimi, širdžiai reikia atlikti mažiau susitraukimų.
Toks reiškinys vadinamas „sportine širdimi“. Bėgikų, plaukikų ar dviratininkų pulsas ramybės būsenoje dažnai siekia 40–50 k/min, ir jie jaučiasi puikiai. Jiems tai nėra patologija. Tačiau jei žmogus nėra fiziškai aktyvus, didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdamas, o jo pulsas nuolat yra žemas, tai jau nėra „treniruotumo“ pasekmė, ir reikėtų ieškoti kitų priežasčių.
Pavojaus signalai: simptomai, kurių negalima ignoruoti
Kardiologai vieningai sutaria: pats pulso skaičius yra mažiau svarbus nei simptomai, kurie jį lydi. Jei pulsas retas, bet žmogus jaučiasi gerai, tikėtina, kad skubios pagalbos nereikia. Tačiau, kai širdis plaka per lėtai, ji nepajėgia užtikrinti pakankamo kraujotakos srauto į smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Tai sukelia hipoksiją (deguonies badą), kuri pasireiškia specifiniais simptomais.
Nedelsiant kreiptis į gydytojus reikėtų, jei retą pulsą lydi šie pojūčiai:
- Galvos svaigimas ar silpnumas: Jausmas, lyg „žemė slystų iš po kojų“, ypač staigiai atsistojus.
- Nuolatinis nuovargis: Net ir po gero miego žmogus jaučiasi išsekęs, jam sunku atlikti įprastus buities darbus.
- Dusulys: Oro trūkumas atsiranda net ir prie nedidelio fizinio krūvio, pavyzdžiui, lipant laiptais.
- Sąmonės pritemimas arba apalpimas (sinkopė): Tai yra rimčiausias simptomas. Jei dėl reto pulso žmogus nualpsta, tai rodo kritinį kraujotakos sutrikimą smegenyse ir reikalauja skubios intervencijos.
- Skausmas krūtinėje: Kartais bradikardija gali sukelti krūtinės anginą, nes pati širdis negauna pakankamai deguonies.
Kodėl širdis sulėtėja? Pagrindinės priežastys
Bradikardijos priežastys gali būti skirstomos į dvi pagrindines grupes: tas, kurios kyla pačioje širdyje, ir tas, kurias sukelia išoriniai veiksniai ar kitos ligos.
1. Širdies laidžiosios sistemos sutrikimai
Dažniausia priežastis vyresniame amžiuje yra natūralus širdies „senėjimas“. Sinusinis mazgas – natūralus širdies stimuliatorius – su metais gali „pavargti“ ir generuoti impulsus rečiau. Kita dažna problema yra atrioventrikulinė (AV) blokada, kai elektros impulsas užstringa kelyje tarp prieširdžių ir skilvelių. Tai gali lemti randai po infarkto, širdies raumens uždegimas (miokarditas) ar įgimtos ydos.
2. Vaistų poveikis
Labai dažnai retas pulsas yra šalutinis vaistų poveikis. Ypač tai pasakytina apie kardiologinius vaistus, skirtus aukštam kraujospūdžiui ar aritmijoms gydyti, pavyzdžiui, beta blokatorius ar kalcio kanalų blokatorius. Jei pradėjus vartoti naujus vaistus pastebėjote žymų pulso suretėjimą ir pablogėjusią savijautą, būtina pasitarti su gydytoju dėl dozės korekcijos, o ne savavališkai nutraukti gydymą.
3. Medžiagų apykaitos ir elektrolitų sutrikimai
Širdies veiklą tiesiogiai veikia kraujo cheminė sudėtis. Pavyzdžiui, hipotirozė (susilpnėjusi skydliaukės veikla) lėtina visus organizmo procesus, įskaitant ir širdies ritmą. Taip pat pavojingas gali būti elektrolitų disbalansas – per didelis kalio kiekis kraujyje (hiperkalemija) gali kritiškai sulėtinti širdį ir net sukelti jos sustojimą.
Diagnostika: kaip nustatoma tikroji problema?
Vienkartinis pulso pamatavimas rieše ar kraujospūdžio matuokliu nėra pakankamas diagnozei nustatyti, nes širdies ritmas gali būti nepastovus. Kardiologai naudoja keletą tyrimų metodų, kad išsiaiškintų bradikardijos kilmę ir pavojingumą.
- Elektrokardiograma (EKG): Tai pagrindinis tyrimas, parodantis momentinį širdies elektrinį aktyvumą. Tačiau jei bradikardija pasireiškia tik epizodiškai, EKG metu jos galima ir neužfiksuoti.
- Holterio monitoravimas: Tai 24 ar 48 valandų (kartais ir ilgesnis) širdies ritmo įrašymas. Pacientas ant kūno nešioja nedidelį prietaisą, kuris fiksuoja kiekvieną dūžį visą parą, kol žmogus gyvena įprastą gyvenimą, miega ar sportuoja. Tai leidžia pamatyti, kaip širdis reaguoja į krūvį ir ar nėra pavojingų pauzių naktį.
- Fizinio krūvio testas (Veloergometrija): Gydytojai stebi, kaip kinta pulsas minant specialų dviratį. Jei krūvio metu pulsas nekyla adekvačiai, tai vadinama chronotropiniu nepakankamumu.
- Kraujo tyrimai: Atliekami siekiant atmesti skydliaukės sutrikimus, elektrolitų disbalansą ar infekcijas.
Gydymo galimybės: nuo stebėjimo iki stimuliatoriaus
Nustačius bradikardiją, gydymas ne visada yra būtinas. Jei simptomų nėra, o priežastis nėra pavojinga (pvz., besimptomė naktinė bradikardija), dažniausiai pasirenkama „laukimo ir stebėjimo“ taktika.
Jei bradikardiją sukėlė vaistai, gydytojas pakoreguos jų dozes arba paskirs alternatyvų gydymą. Jei priežastis – skydliaukės sutrikimai, gydoma pagrindinė liga, ir širdies ritmas dažniausiai atsistato savaime.
Tačiau esant negrįžtamiems širdies laidžiosios sistemos pažeidimams (pvz., sinusinio mazgo silpnumo sindromui ar aukšto laipsnio AV blokadai) bei varginantiems simptomams, efektyviausias gydymo būdas yra širdies stimuliatoriaus implantavimas. Tai nedidelis prietaisas, implantuojamas po oda krūtinės srityje. Jis stebi širdies darbą ir, fiksuodamas per ilgą pauzę, siunčia elektrinį impulsą, priversdamas širdį susitraukti. Šiuolaikiniai stimuliatoriai yra itin pažangūs – jie prisitaiko prie žmogaus aktyvumo lygio ir leidžia gyventi pilnavertį gyvenimą.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Šioje skiltyje atsakome į klausimus, kuriuos kardiologams dažniausiai užduoda pacientai, susidūrę su lėtu širdies ritmu.
Ar pavojinga, jei miego metu pulsas nukrenta iki 40 dūžių per minutę?
Dažniausiai ne. Miego metu dominuoja parasimpatinė nervų sistema, kuri lėtina širdies darbą. Jei pabudę jaučiatės pailsėję, neturite galvos svaigimo, toks ritmas miego metu laikomas fiziologine norma.
Ar kava gali padėti „pagreitinti“ širdį esant bradikardijai?
Nors kofeinas yra stimuliantas ir gali laikinai šiek tiek padidinti širdies susitraukimų dažnį, jis nėra gydymo priemonė. Didelis kavos kiekis gali sukelti kitų problemų, pavyzdžiui, nerimą, nemigą ar dehidrataciją, bet neišspręs laidumo sutrikimų problemos.
Ar stresas ir nerimas gali sukelti lėtą pulsą?
Įprastai stresas sukelia tachikardiją (dažną plakimą). Tačiau tam tikrais atvejais, patiriant didžiulį išgąstį ar skausmą, gali suveikti vazovagalinė reakcija – klajoklio nervo aktyvacija, kuri staigiai ir drastiškai suretina pulsą bei sumažina kraujospūdį, dėl ko žmogus gali nualpti.
Ką daryti, jei pulsometras rodo mažą pulsą, bet jaučiuosi gerai?
Pirmiausia, patikrinkite matavimo tikslumą – suskaičiuokite pulsą rankiniu būdu, apčiuopdami arteriją rieše ar kakle. Išmanieji laikrodžiai kartais klysta. Jei rankinis matavimas patvirtina retą pulsą (pvz., <50 k/min) dienos metu, rekomenduojama planiškai pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, net ir nesant ryškių simptomų, kad būtų atlikta EKG.
Širdies ritmo profilaktika ir stiprinimas
Nors daugelis bradikardijos priežasčių, tokių kaip amžius ar genetika, yra nekontroliuojamos, sveika gyvensena gali žymiai pagerinti bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Rūpinimasis širdimi padeda išlaikyti sveiką sinusinį mazgą ir gerą kraujagyslių elastingumą ilgesnį laiką.
Svarbu suprasti, kad širdis mėgsta stabilumą. Stenkitės palaikyti normalų kūno svorį, nes nutukimas didina krūvį visai sistemai, net jei pulsas retas. Mityba, turtinga kaliu ir magniu (bananai, riešutai, žaliosios daržovės), padeda palaikyti tinkamą elektrolitų balansą, būtiną elektrinių impulsų perdavimui. Taip pat rekomenduojama vengti drastiškų dietų ar badavimo, kurie gali sutrikdyti metabolizmą ir neigiamai paveikti širdies ritmą.
Galiausiai, reguliari profilaktinė patikra yra geriausias būdas išvengti netikėtumų. Vyresniems nei 40 metų žmonėms rekomenduojama bent kartą per metus atlikti elektrokardiogramą, net jei nejaučiama jokių simptomų. Tai leidžia gydytojams pastebėti laidumo sutrikimus ankstyvoje stadijoje, kai juos dar galima koreguoti minimaliomis priemonėmis, nelaukiant, kol prireiks chirurginės intervencijos ar skubios pagalbos.
