Šaltuoju metų laiku, kai termometrų stulpeliai nenumaldomai krenta žemyn, o aplinkui vis dažniau girdime kosinčius ar sloguojančius žmones, vaistinių lentynos greitai ištuštėja. Pajutę pirmuosius ligos simptomus – kaulų laužymą, gerklės skausmą, šaltkrėtį ar pakilusią temperatūrą – daugelis mūsų instinktyviai griebiasi įvairiausių medikamentų. Reklamos žada greitą palengvėjimą, o spalvingos vaistų pakuotės sufleruoja, kad vos vienas karštas gėrimas gali sugrąžinti mus į darbingą būseną. Visgi, medicinos specialistai ir šeimos gydytojai vis garsiau skambina pavojaus varpais. Klaidingas, perteklinis ar netinkamas vaistų nuo gripo ir peršalimo vartojimas ne tik nepadeda greičiau pasveikti, bet ir gali sukelti sunkias komplikacijas, kurios organizmui kainuos kur kas brangiau nei kelios dienos, praleistos ramybėje ir šilumoje. Svarbu suprasti, kad vaistai nėra stebuklinga lazdelė, užkertanti kelią infekcijai, o jų vartojimas reikalauja didelės atsakomybės, žinių bei atsargumo.
Kodėl organizmas reaguoja į virusą ir ar visada verta slopinti simptomus?
Prieš suprantant, kokią žalą gali padaryti netinkamai vartojami vaistai, būtina išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta mūsų kūne, kai jį užpuola gripo virusas. Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staigi pradžia, aukštas karščiavimas, raumenų skausmas, stiprus bendras silpnumas ir sausas kosulys. Kai virusas patenka į organizmą, mūsų imuninė sistema iškart pradeda galingą gynybinę reakciją. Karščiavimas, kurio daugelis taip bijo ir stengiasi kuo greičiau nuslopinti, iš tikrųjų yra vienas efektyviausių natūralių ginklų kovojant su infekcija. Pakilus kūno temperatūrai, virusų dauginimasis lėtėja, o imuninės ląstelės tampa kur kas aktyvesnės ir greičiau atpažįsta bei neutralizuoja grėsmę.
Gydytojai įspėja, kad skubotas temperatūros numušimas, kai ji dar nesiekia trisdešimt aštuonių su puse laipsnių pagal Celsijų, gali prailginti ligos trukmę. Vartojant vaistus, kurie dirbtinai sumažina karščiavimą, mes savotiškai „nuginkluojame“ savo imunitetą. Be to, dirbtinai pasijutę geriau po tabletės ar vaistinio gėrimo, daugelis pacientų nusprendžia nebegulėti lovoje. Jie grįžta į darbą, tęsia fizinę veiklą ir taip dar labiau eikvoja organizmo resursus, tuo pat metu platindami virusą aplinkiniams. Slopinant simptomus nesuteikiama galimybė organizmui pačiam natūraliai kovoti, o virusui leidžiama toliau nevaržomai daugintis kvėpavimo takų gleivinėje, kas ilgainiui atveda prie rimtesnių sveikatos problemų.
Paslėpti pavojai populiariuose sudėtiniuose preparatuose
Viena didžiausių šiuolaikinės savigydos problemų yra itin populiarūs milteliai, skirti karštiems gėrimams ruošti, bei kombinuotos tabletės nuo peršalimo. Nors šie preparatai parduodami be recepto ir atrodo nekalti, jų sudėtis yra kompleksinė, o poveikis organizmui – labai stiprus. Dažniausiai šiuose preparatuose randame kelias veikliąsias medžiagas viename: paracetamolį, kuris mažina skausmą ir karščiavimą, pseudoefedriną ar fenilefriną, kurie sumažina nosies gleivinės paburkimą, bei kartais antihistamininius vaistus, slopinančius čiaudulį ar ašarojimą.
Kepenų pažeidimo ir perdozavimo rizika
Paracetamolis yra saugus ir efektyvus vaistas, jei jis vartojamas griežtai laikantis nurodytų dozių. Tačiau medikai atkreipia dėmesį į grėsmingą kasdienę tendenciją: pacientai dažnai neįdėmiai skaito etiketes ir nežino, kad skirtingais pavadinimais parduodamuose vaistuose slepiasi ta pati veiklioji medžiaga. Pavyzdžiui, žmogus išgeria karšto gėrimo nuo peršalimo pakelį, vėliau, vis dar jausdamas galvos ar raumenų skausmą, praryja ir įprastą paracetamolio tabletę. Taip nejučia labai greitai pasiekiama ir net viršijama maksimali leistina paros dozė. Perdozavus šio vaisto, kyla reali ir labai pavojinga toksinio kepenų pažeidimo grėsmė. Sunkiais atvejais tai gali baigtis ūminiu kepenų nepakankamumu, reikalaujančiu ligoninės reanimacijos ar net skubios organo transplantacijos.
Širdies ir kraujagyslių sistemos išbandymas
Kitas itin pavojingas sudėtinių vaistų nuo gripo komponentas – dekongestantai (pavyzdžiui, pseudoefedrinas). Šios medžiagos veikia sistemiškai sutraukdamos kraujagysles, todėl nosies gleivinėje sumažėja užgulimas ir tampa kur kas lengviau kvėpuoti. Visgi, šis kraujagyslių sutraukimo efektas nėra tik vietinis – jis aktyviai veikia visą kūną. Dėl šios priežasties stipriai padidėja kraujospūdis, gali atsirasti širdies permušimai, tachikardija ar net pavojingi krūtinės skausmai. Gydytojai griežtai rekomenduoja vengti vaistų su pseudoefedrinu žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija, turintiems širdies ritmo sutrikimų, taip pat tiems, kurie kenčia nuo skydliaukės veiklos sutrikimų, glaukomos ar padidėjusio akispūdžio. Nepaisant šių aiškių įspėjimų vaistų informaciniuose lapeliuose, daugelis vartoja medikamentus savo nuožiūra, taip smarkiai rizikuodami patirti hipertenzinę krizę ar insultą.
Antibiotikai – pati didžiausia ir pavojingiausia klaida gydant gripą
Nepaisant ilgametės medikų švietimo kampanijos ir informacijos sklaidos, visuomenėje vis dar labai gajus mitas, kad sunkų peršalimą, ilgai trunkantį kosulį ar gripą galima greitai išgydyti pavartojus antibiotikų. Tai yra absoliučiai klaidingas ir be galo žalingas įsitikinimas. Gripą sukelia išskirtinai virusai, o antibiotikai yra sukurti ir skirti tik bakterinėms infekcijoms gydyti. Antibiotikai neturi visiškai jokio poveikio gripo virusui, jie nemažina jo dauginimosi, nepalengvina simptomų ir nestabdo ligos plitimo aplinkoje.
Vartojant antibiotikus be reikalo ar profilaktiškai, daroma milžiniška neatitaisoma žala tiek asmeninei, tiek pasaulinei visuomenės sveikatai:
- Gerosios žarnyno mikrofloros sunaikinimas: Antibiotikai nėra išmanūs – jie naikina ne tik blogąsias, bet ir gerasias, mums naudingas bakterijas žarnyne. Žarnyno mikrobioma sudaro labai didelę dalį mūsų bendros imuninės sistemos. Taip po bereikalingo „gydymo“ žmogus tampa dar silpnesnis ir jautresnis kitoms infekcijoms.
- Antimikrobinio atsparumo skatinimas: Neatsakingas, savavališkas šių vaistų vartojimas lemia tai, kad bakterijos greitai mutuoja ir tampa atsparios. Ateityje, kai žmogui iš tiesų gyvybiškai prireiks antibiotikų dėl prasidėjusio plaučių uždegimo, sepsio ar kitos rimtos bakterinės komplikacijos, vaistai tiesiog nebeveiks.
- Nepageidaujami šalutiniai poveikiai: Be realaus poreikio vartojami vaistai dažnai sukelia sunkias alergines reakcijas, stiprų pykinimą, viduriavimą ir ilgalaikį toksinį poveikį inkstams bei kepenims.
Antivirusinių vaistų specifiškumas ir siauras pritaikymas
Jei jau oficialiai diagnozuotas gripas, medicinoje egzistuoja specialūs receptiniai antivirusiniai vaistai, veikiantys būtent šio konkretaus viruso dauginimosi mechanizmą. Tačiau ir šiuo atveju gydytojai pataria išlikti racionaliems ir nesitikėti stebuklų. Šie vaistai yra efektyviausi tik tuomet, jei juos pradedama vartoti per pirmąsias keturiasdešimt aštuonias valandas nuo pačių pirmųjų simptomų pasireiškimo. Praėjus šiam kritiniam laiko langui, jų veiksmingumas drastiškai sumažėja, o žala ir apkrova organizmui gali būti didesnė už naudą dėl dažnai pasitaikančių šalutinių reiškinių, tokių kaip vėmimas, galvos svaigimas ar haliucinacijos.
Antivirusiniai medikamentai nėra masiškai skiriami kiekvienam sergančiajam. Pagal patvirtintas medicinos gaires, jie dažniausiai rekomenduojami tik didelės rizikos grupių pacientams – mažiems vaikams, nėščioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms bei asmenims, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų astma, cukriniu diabetu, širdies ar inkstų ligomis, turintiems nusilpusį imunitetą po onkologinių susirgimų gydymo. Jaunam, sveikam ir jokių gretutinių ligų neturinčiam organizmui dažniausiai visiškai užtenka paprasto simptominio gydymo, kokybiško poilsio ir laiko, kad imuninė sistema pati sėkmingai įveiktų virusą ir susigrąžintų jėgas be jokios agresyvios farmakologinės intervencijos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Siekdami išsklaidyti sklandančias abejones ir suteikti tikslią, patikimą informaciją, surinkome dažniausiai vaistinėse bei gydytojų kabinetuose pacientų užduodamus klausimus apie gripo gydymą. Žemiau pateikiame aiškius medicinos specialistų atsakymus.
- Kada iš tiesų yra būtina mažinti kūno temperatūrą vaistais?
Gydytojai rekomenduoja nesiimti jokių temperatūrą mažinančių vaistų, kol ji neviršija 38,5 laipsnių pagal Celsijų. Išimtys taikomos tik tuomet, jei jaučiate itin stiprų, visiškai nepakeliamą galvos ar raumenų skausmą, turite lėtinių širdies problemų arba praeityje esate patyrę febrilinių traukulių (ypač aktualu vaikams). Leidžiant organizmui karščiuoti, jūs leidžiate veikti interferonui ir padedate sau greičiau susidoroti su infekcija.
- Kiek dienų iš eilės yra saugu vartoti miltelius karštiems gėrimams nuo peršalimo?
Sudėtinius vaistus nuo peršalimo ir gripo rekomenduojama vartoti kuo trumpiau, idealiai ne ilgiau kaip 3–5 dienas. Jei po šio laiko simptomai nepalengvėja, karščiavimas nepraeina ar atsiranda naujų grėsmingų nusiskundimų (pavyzdžiui, dusulys, sunkumas kvėpuojant, pūlingos apnašos ar stiprus krūtinės skausmas), būtina nedelsiant nutraukti savigydą ir kreiptis į gydytoją dėl galimų komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, diagnozavimo.
- Ar labai didelės vitamino C dozės padės greičiau pasveikti susirgus gripu?
Nors vitaminas C yra svarbus elementas normaliai imuninei sistemai funkcionuoti, atlikti platūs moksliniai tyrimai rodo, kad didelių jo dozių vartojimas jau susirgus gripu ligos trukmės reikšmingai nesutrumpina ir viruso nenaikina. Priešingai, pernelyg didelės sintetinio vitamino C (askorbo rūgšties) dozės gali smarkiai dirginti skrandžio gleivinę, sukelti rėmenį, viduriavimą ir ilgainiui padidinti inkstų akmenų susidarymo riziką.
- Kaip elgtis, jei per klaidą išgėriau per didelę paracetamolio dozę kartu su kitais vaistais?
Jei įtariate, kad per trumpą laiką (per 24 valandas) suvartojote daugiau nei 4 gramus paracetamolio (tai yra absoliuti maksimali saugi paros dozė suaugusiam, sveikam žmogui), turėtumėte nedelsiant, nieko nelaukdami, ieškoti skubios medicininės pagalbos. Kepenų pažeidimo simptomai (pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas dešinėje pusėje, odos pageltimas) gali pasireikšti ne iš karto, o po kelių dienų, tačiau ankstyvas medicininis įsikišimas ir priešnuodžių suleidimas ligoninėje yra gyvybiškai svarbus norint išvengti negrįžtamų ir mirtinų padarinių.
- Ar galima gripą sėkmingai gydyti tik natūraliomis priemonėmis, visiškai atsisakant vaistinės preparatų?
Tikrai taip. Jei nesate jokioje padidintos rizikos grupėje ir jūsų jaučiami simptomai nėra pavojingi gyvybei, gripą galima ir netgi patartina išgulėti naudojant tik natūralias organizmą palaikančias priemones. Šilti skysčiai, natūralių žolelių (tokių kaip aviečių, liepžiedžių, čiobrelių) arbatos su saikingu medaus ir citrinos kiekiu, lengvas vištienos sultinys, reguliarus patalpų vėdinimas, drėkinimas bei gausus miegas padeda organizmui pačiam valytis nuo toksinų. Toks atsistatymas įvyksta kur kas natūraliau nei vartojant sunkius cheminių vaistų kokteilius.
Saugus ir laipsniškas organizmo jėgų atkūrimas po ligos
Sėkmingai persirgus gripu, pagrindiniai ligos simptomai, tokie kaip karščiavimas ar ūmus skausmas, gali greitai dingti, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad organizmas iškart tampa šimtu procentų pajėgus ir pasiruošęs grįžti prie senų įpročių bei pilno krūvio. Pokyčiai po sunkios virusinės infekcijos reikalauja ypatingo atidumo ir dėmesio savo kūnui. Imuninė sistema po kovos lieka stipriai išsekusi, todėl skubotas, neapgalvotas grįžimas į aktyvų sportą, sunkų fizinį darbą, ilgas darbo valandas ar nuolatinį stresą keliančias situacijas gali greitai iššaukti antrines, jau bakterines infekcijas, tokias kaip plaučių, sinusų, vidurinės ausies uždegimas ar net tyliai progresuojantis ir gyvybei ypač pavojingas širdies raumens pažeidimas – miokarditas.
Patyrę medikai visada pabrėžia, kad atsigavimo laikotarpis turi būti lėtas ir nuosaikus. Pirmąją savaitę po to, kai visiškai nukrenta temperatūra, rekomenduojama griežtai vengti bet kokio didelio fizinio krūvio, stengtis ilgiau miegoti naktį, galbūt net prigulti dienos metu ir laikytis subalansuotos, visavertės mitybos principų. Jūsų kasdieniniame racione po ligos turėtų dominuoti lengvai virškinamas, bet kokybiškomis maistinėmis medžiagomis, vitaminais ir mineralais turtingas maistas – šviežios daržovės, vaisiai, liesa paukštiena, žuvis ir viso grūdo produktai. Be galo svarbu nepamiršti ir skysčių balanso: švarus grynas vanduo, natūralus mineralinis vanduo be angliarūgštės bei nesaldintos žolelių arbatos padeda atkurti dėl karščiavimo ir gausaus prakaitavimo prarastus skysčių bei elektrolitų kiekius ir taip greičiau pašalinti iš ląstelių likusius viruso veiklos toksiškus produktus.
Pats svarbiausias ir vertingiausias patarimas, kurį akcentuoja visi sąžiningi sveikatos priežiūros specialistai, yra tiesiog išmokti įsiklausyti į savo paties kūną. Jokie šiuolaikiniai sintetiniai vaistai nepakeis nuostabaus natūralaus organizmo gebėjimo sveikti ir regeneruotis, jei tik suteiksite jam tam būtinas sąlygas – pakankamą laiką, visišką ramybę ir palaikymą. Kiekvienas gripo sezonas yra nemažas išbandymas kiekvienam iš mūsų, tačiau elgiantis sąmoningai, atsakingai analizuojant situaciją, vengiant aklo ir perteklinio medikamentų vartojimo bei pasitikint savo prigimtine imunine sistema, galima sėkmingai išvengti ne tik pačios klastingos ligos komplikacijų, bet ir tos didžiulės paslėptos žalos, kurią mūsų vidaus organams tyliai padaro neatsakinga ir skubota savigyda.
