Daugelis žmonių bent kartą gyvenime susiduria su situacija, kai gydytojas paskiria vaistų kursą leidžiamaisiais preparatais, tačiau galimybės kasdien lankytis poliklinikoje nėra. Tokiu atveju tenka išmokti atlikti injekcijas namuose savarankiškai arba prašyti artimųjų pagalbos. Nors iš pirmo žvilgsnio adatos ir švirkštai gali kelti baimę, o pati procedūra atrodo sudėtinga, laikantis teisingos metodikos ir higienos reikalavimų, vaistų suleidimas yra saugus procesas. Svarbiausia – nugalėti psichologinį barjerą, drebančias rankas ir tiksliai žinoti, kur ir kaip durti, kad vaistas pasiektų tikslą, o procedūra nesukeltų komplikacijų ar nereikalingo skausmo.
Pasirengimas procedūrai: ką būtina turėti po ranka?
Prieš pradedant bet kokią medicininę procedūrą namuose, būtina susikurti sterilią ir patogią aplinką. Chaosas ir netvarka yra didžiausi priešai, galintys lemti klaidas. Pirmiausia pasirinkite gerai apšviestą vietą – tai gali būti stalas, kurį prieš tai nuvalykite.
Jums reikės šių priemonių:
- Tinkamo tūrio švirkšto ir adatos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad injekcijoms į raumenis (sėdmenis ar šlaunį) reikalingos ilgesnės adatos, kad vaistai pasiektų raumeninį audinį, o ne pasiliktų poodiniame riebaliniame sluoksnyje. Poodinėms injekcijoms (pvz., insulinui ar kraują skystinantiems vaistams) naudojamos trumpos ir plonos adatos.
- Paskirtų vaistų ampulės. Patikrinkite galiojimo laiką ir pavadinimą, ar skystis nėra drumstas (nebent tai numatyta instrukcijoje).
- Spiritinių servetėlių arba vatos ir dezinfekcinio skysčio. Tai būtina infekcijos prevencijai.
- Pirštinių (nebūtina, bet rekomenduotina). Jei leidžiate vaistus kitam žmogui, vienkartinės medicininės pirštinės yra papildoma saugumo priemonė.
- Dildės ampulei atidaryti. Nors šiuolaikinės ampulės dažniausiai turi lūžio tašką, senesnio tipo ampulėms gali prireikti specialaus įpjovimo.
Prieš liesdami bet kokias priemones, kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu, jas nusausinkite vienkartiniu rankšluosčiu.
Injekcijos į raumenis: vieta ir technika
Dažniausiai namuose atliekamos injekcijos į sėdmenis. Tai populiariausia vieta, nes raumuo čia yra didelis ir storas, todėl gali priimti didesnį vaistų tūrį. Tačiau čia slypi ir didžiausias pavojus – pataikyti ne ten, kur reikia.
Kaip rasti tinkamą vietą dūriui?
Norint saugiai suleisti vaistus į sėdmenį, reikia mintyse padalinti vieną sėdmens pusę į keturias lygias dalis (kvadrantus). Saugi zona yra viršutinis išorinis kvadratas. Leidžiant vaistus į šią zoną, rizika pažeisti sėdimąjį nervą ar stambias kraujagysles yra minimali. Jei dursite per žemai arba per arti vidurio linijos, galite sukelti rimtų neurologinių pažeidimų, kurie pasireiškia stipriu skausmu ar net kojos paralyžiumi.
Žingsnis po žingsnio instrukcija:
- Atidarykite ampulę. Jei viršutinėje ampulės dalyje yra skysčio, lengvai pastuksenkite pirštu, kad jis nutekėtų žemyn.
- Nuimkite apsauginį gaubtelį nuo adatos ir atsargiai pritraukite vaistus į švirkštą. Stenkitės neliesti adatos prie ampulės sienelių išorės.
- Oro pašalinimas. Tai kritiškai svarbus žingsnis. Laikykite švirkštą adata į viršų ir lengvai pastuksenkite, kad oro burbuliukai pakiltų. Tuomet stumkite stūmoklį tol, kol adatos gale pasirodys pirmasis vaistų lašas. Švirkšte neturi likti didelių oro tarpų.
- Dezinfekuokite dūrio vietą suvilgyta vata ar servetėle. Valykite sukamaisiais judesiais nuo centro į išorę. Palaukite kelias sekundes, kol spiritas išgaruos – tai sumažins graužimą dūrio metu.
- Kaire ranka (jei esate dešiniarankis) šiek tiek įtempkite odą dūrio vietoje.
- Laikydami švirkštą kaip rašiklį, staigiu ir užtikrintu judesiu įveskite adatą 90 laipsnių kampu. Adata turi sulįsti maždaug 3/4 savo ilgio (suaugusiems žmonėms).
- Prieš suleisdami vaistus, šiek tiek patraukite stūmoklį atgal. Jei švirkšte nepasirodo kraujo, vadinasi, nepataikėte į kraujagyslę ir galite leisti vaistus. Jei pasirodo kraujas – adatą reikia ištraukti ir procedūrą kartoti kitoje vietoje su nauja adata.
- Vaistus leiskite lėtai. Tai sumažina audinių traumavimą ir skausmą.
- Staigiu judesiu ištraukite adatą ir iškart prispauskite (bet netrinkite!) dūrio vietą sterilia vata.
Injekcijos į poodį: ypatumai ir skirtumai
Poodinės injekcijos dažniausiai atliekamos leidžiant insuliną arba kraują skystinančius vaistus (antikoaguliantus). Jos skiriasi nuo injekcijų į raumenis tiek adatos ilgiu, tiek technika.
Geriausios vietos poodinėms injekcijoms yra pilvo sritis (aplink bambą, atsitraukus per porą pirštų), išorinė žasto dalis arba priekinė šlaunies dalis.
Pagrindinis skirtumas technikoje – odos raukšlės suformavimas. Kaire ranka suimkite odą į raukšlę (kad atskirtumėte poodinį sluoksnį nuo raumens) ir durkite 45 arba 90 laipsnių kampu, priklausomai nuo adatos ilgio ir poodinio sluoksnio storio. Suleidus vaistą, palaukite kelias sekundes prieš ištraukdami adatą, kad vaistas neištekėtų atgal. Svarbu: leidžiant kraują skystinančius vaistus, dūrio vietos negalima trinti, nes tai skatina mėlynių (hematomų) atsiradimą.
Dažniausiai daromos klaidos, kurių privalote vengti
Namuose atliekamos procedūros dažnai nepavyksta dėl žinių trūkumo ar skubėjimo. Gydytojai išskiria kelias pagrindines klaidas, kurios gali sukelti komplikacijas.
Netinkama adatos padėtis ir ilgis.
Viena dažniausių klaidų – bandymas suleisti vaistus į raumenis naudojant per trumpą adatą. Jei žmogus turi didesnį riebalinį sluoksnį, trumpa adata nepasieks raumens, ir vaistas bus suleistas į riebalus. Tai gali sukelti skausmingus gumbus, pūlinius (abscesus), o vaisto pasisavinimas bus sutrikdytas. Visada vaistinėje pasitikslinkite, kokios adatos reikalingos jūsų konkrečiam vaistui ir kūno sudėjimui.
Adatos nulaužimas.
Nors šiuolaikinės adatos lanksčios, pasitaiko atvejų, kai jos lūžta. Tai dažniausiai įvyksta, kai pacientas dūrio metu stipriai įtempia raumenį arba staiga sujuda. Todėl labai svarbu, kad pacientas gulėtų (taip raumenys labiau atsipalaiduoja nei stovint) ir nejudėtų. Niekada nesukiškite adatos iki pat plastikinio pagrindo – palikite kelis milimetrus, kad lūžio atveju galėtumėte ją lengvai ištraukti.
Higienos taisyklių ignoravimas.
Lietimas adatos pirštais, pakartotinis tos pačios adatos ar švirkšto naudojimas yra griežtai draudžiamas. Net jei leidžiate vaistus tam pačiam žmogui, kiekviena injekcija reikalauja naujo, sterilaus instrumento. Taupymas šioje vietoje gali baigtis sunkia infekcija, sepsiu ar hepatitu.
Skausmo mažinimo strategijos
Daugelis žmonių bijo ne pačių vaistų, o dūrio skausmo. Yra keletas būdų, kaip šį diskomfortą sumažinti:
- Atpalaiduokite raumenį. Įtemptas raumuo priešinasi adatai, todėl dūris būna skausmingesnis, o po procedūros vieta ilgiau maudžia. Geriausia leisti vaistus gulint ant pilvo.
- Keiskite puses. Jei paskirtas ilgas injekcijų kursas, kiekvieną kartą keiskite dūrio vietą (kairė/dešinė pusė), kad audiniai spėtų sugyti.
- Neleiskite šaltų vaistų. Jei vaistus laikote šaldytuve, prieš suleisdami palaikykite ampulę delne keletą minučių, kad ji sušiltų iki kūno temperatūros. Šaltas skystis sukelia spazmus ir skausmą.
- Greitas dūris, lėtas leidimas. Pats odos pradūrimas turi būti atliktas greitai, kad sumažėtų skausmo receptorių dirginimas, tačiau vaistus stumti reikia lėtai, kad audiniai spėtų prisitaikyti prie didėjančio tūrio.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje skiltyje atsakome į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, pradedantiems leisti vaistus namuose.
Ar pavojinga, jei į raumenį pateks šiek tiek oro?
Nors filmuose dažnai rodoma, kad oro burbuliukas venoje yra mirtinas, leidžiant vaistus į raumenį, nedidelis oro kiekis (keli maži burbuliukai) pavojaus gyvybei nekelia. Oras tiesiog rezorbuosis audiniuose. Tačiau didesnis oro kiekis gali sukelti skausmą ar „gumbą”, todėl visada stenkitės orą pašalinti maksimaliai kruopščiai.
Ką daryti, jei pataikiau į nervą?
Jei dūrio metu pacientas pajunta staigų, tarsi elektros smūgio skausmą, plintantį į koją, nedelsiant ištraukite adatą. Tai ženklas, kad palietėte nervą. Tokiu atveju injekcijos toje vietoje tęsti negalima. Stebėkite būklę – jei skausmas ar tirpimas nepraeina, kreipkitės į gydytoją.
Ar galima maišyti skirtingus vaistus viename švirkšte?
Griežtai ne, nebent tai nurodė gydytojas. Skirtingi vaistai gali reaguoti cheminiu būdu, sudaryti nuosėdas ar prarasti savo veiksmingumą. Visada naudokite atskirus švirkštus skirtingiems preparatams.
Kur išmesti panaudotus švirkštus?
Panaudoti švirkštai ir adatos yra medicininės atliekos. Jų negalima mesti į bendrą šiukšlių dėžę, nes tai kelia pavojų šiukšlių tvarkytojams. Rekomenduojama kaupti juos specialiame konteineryje arba tvirtoje plastikinėje taroje (pvz., nuo skalbiklų) ir, pasidomėjus vietinėmis taisyklėmis, pristatyti į vaistinę arba stambiagabaričių atliekų aikštelę, priimančią medicinines atliekas.
Kada savigyda tampa pavojinga ir būtina profesionalų pagalba
Nors dauguma injekcijų namuose praeina sklandžiai, būtina žinoti pavojaus signalus, kuomet delsti negalima. Normalu, jei dūrio vietoje atsiranda nedidelė mėlynė ar jaučiamas lengvas maudimas. Tačiau jei pastebite, kad injekcijos vieta tapo karšta, smarkiai paraudo, patino, o skausmas stiprėja ir pulsuoja – tai gali būti absceso (pūlinio) požymis. Tokiu atveju jokie liaudiški metodai (kopūsto lapai ar kompresai) nepadės, o šildymas gali tik pabloginti situaciją, išplitindamas infekciją.
Taip pat būtina skubiai kreiptis į medikus, jei po vaistų suleidimo pasireiškia alerginė reakcija: bėrimas, dusulys, lūpų ar veido tinimas, staigus silpnumas. Anafilaksinis šokas yra gyvybei pavojinga būklė, kuri gali ištikti net ir leidžiant vaistus, kuriuos anksčiau toleravote gerai. Todėl namuose atliekant injekcijas rekomenduojama nebūti vienam, kad prireikus kas nors galėtų iškviesti pagalbą. Atminkite, kad straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio, ir visais atvejais svarbiausia vadovautis gydančio gydytojo nurodymais.
