Verslo pradžia daugeliui asocijuojasi su laisve, finansine nepriklausomybe ir galimybe įgyvendinti savo svajones, tačiau realybė dažnai būna gerokai sudėtingesnė. Statistika rodo, kad didelė dalis naujų įmonių užsidaro per pirmuosius kelerius metus ne dėl idėjos trūkumo, o dėl netinkamo pasiruošimo, rinkos neišmanymo ar elementarių vadybos klaidų. Ekspertai pabrėžia, kad sėkmingas startas prasideda ne nuo įmonės registravimo Registrų centre, o nuo kruopščios namų darbų analizės, psichologinio pasiruošimo ir strateginio plano parengimo. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime esminius žingsnius, kuriuos būtina žengti norint sukurti tvarų verslą, bei aptarsime spąstus, į kuriuos dažniausiai patenka pradedantieji verslininkai.
Idėjos gryninimas ir rinkos poreikio analizė
Dažna pradedančiųjų klaida yra aklas įsimylėjimas į savo idėją, ignoruojant realų rinkos poreikį. Verslas egzistuoja tam, kad spręstų problemas. Jei jūsų produktas ar paslauga nesprendžia jokios konkrečios problemos arba nesuteikia vartotojui pridėtinės vertės, už kurią jis būtų pasirengęs mokėti, verslas ilgai neišgyvens.
Prieš investuojant pinigus, būtina atlikti rinkos tyrimą. Tai nereiškia, kad turite samdyti brangias agentūras. Pradėkite nuo paprastų žingsnių:
- Identifikuokite savo tikslinę auditoriją. Kas yra jūsų idealus klientas? Kokie jo pomėgiai, pajamos ir skauduliai?
- Analizuokite konkurentus. Ką jie daro gerai, o kur klysta? Ar rinkoje yra vietos dar vienam žaidėjui, ar turėsite pasiūlyti kažką radikaliai naujo?
- Sukurkite minimalų gyvybingą produktą (MVP). Tai pradinė produkto versija su minimaliomis funkcijomis, skirta patikrinti vartotojų reakciją.
Tinkamos teisinės formos pasirinkimas Lietuvoje
Lietuvoje verslo pradžia yra gana paprasta ir skaitmenizuota, tačiau teisinės formos pasirinkimas turės tiesioginę įtaką jūsų mokesčiams, atsakomybei ir buhalterinės apskaitos sudėtingumui. Trys populiariausi pasirinkimai pradedantiesiems yra:
Individuali veikla pagal pažymą
Tai paprasčiausia forma, nereikalaujanti įstatinio kapitalo ar sudėtingos buhalterijos. Mokesčiai mokami nuo gautų pajamų. Pagrindinis trūkumas – jūs, kaip fizinis asmuo, atsakote visu savo turtu. Tai puikus startas laisvai samdomiems specialistams ar smulkiai prekybai.
Mažoji bendrija (MB)
Šiuo metu tai viena populiariausių formų smulkiam ir vidutiniam verslui. MB leidžia atskirti asmeninį turtą nuo verslo rizikos (ribota atsakomybė), nereikalauja minimalaus įstatinio kapitalo, o pelną galima išsimokėti avansu. Be to, vadovas gali dirbti pagal paslaugų sutartį, kas mokestiniu atžvilgiu dažnai yra patrauklu.
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)
Tai solidesnė forma, tinkama verslams, planuojantiems didelę plėtrą ar investicijų pritraukimą. UAB reikalauja įstatinio kapitalo (min. 2500 Eur) ir griežtesnės buhalterinės apskaitos. Tačiau ši forma yra geriau vertinama bankų ir didžiųjų partnerių.
Verslo planas: ne tik dokumentas bankui
Daugelis mano, kad verslo planas reikalingas tik tada, kai prašoma paskolos. Tačiau ekspertai teigia, kad verslo planas pirmiausia reikalingas pačiam verslininkui. Tai jūsų veiksmų žemėlapis. Jame turėtų būti numatyta:
- Finansinis modelis: Kiek kainuos produkto sukūrimas? Kokios bus fiksuotos sąnaudos (nuoma, atlyginimai) ir kintamos sąnaudos? Kada planuojamas lūžio taškas?
- Rinkodaros strategija: Kaip klientai sužinos apie jus? Ar naudosite socialinius tinklus, SEO, o gal tradicinę reklamą?
- Operacinė veikla: Kas bus atsakingas už gamybą, logistiką, klientų aptarnavimą?
Aiškus planas padeda išvengti chaoso ir leidžia racionaliai valdyti ribotus išteklius, kurie verslo pradžioje yra kritiškai svarbūs.
Didžiausios klaidos, kurias daro pradedantieji
Mokytis iš savų klaidų yra brangu, todėl verta atkreipti dėmesį į tai, kur dažniausiai suklumpa kiti. Verslo konsultantai išskiria kelias pagrindines sritis, kuriose daromos lemtingos klaidos.
Finansinio raštingumo stoka
Viena dažniausių klaidų – apyvartos painiojimas su pelnu. Turėti pinigų sąskaitoje nereiškia, kad verslas dirba pelningai. Pradedantieji dažnai pamiršta įskaičiuoti mokesčius (PVM, pelno mokestį, Sodrą), nusidėvėjimą ar nenumatytas išlaidas. Dėl to atsiranda pinigų srautų (angl. cash flow) problemos, kai reikia atsiskaityti su tiekėjais, o sąskaita tuščia.
Per didelės išlaidos pradiniame etape
Noras turėti tobulą biurą, brangiausią įrangą ir gražiausią logotipą dar negavus nei vieno euro pajamų yra tiesus kelias į bankrotą. Pradėkite taupiai (angl. bootstrapping). Investuokite tik į tai, kas tiesiogiai padeda generuoti pardavimus. Biurą gali pakeisti darbas iš namų ar bendradarbystės erdvės, o prabangią įrangą galima nuomotis.
Rinkodaros ignoravimas
Tikėjimas, kad „geras produktas parduos pats save“, yra mitas. Šiuolaikinėje triukšmingoje informacinėje erdvėje net ir genialus produktas liks nepastebėtas be tinkamos komunikacijos. Rinkodara turi būti prioritetas nuo pat pirmos dienos.
Komandos formavimas ir delegavimas
Verslo pradžioje įkūrėjas dažnai būna „žmogus-orkestras“: direktorius, pardavėjas, buhalteris ir valytojas viename. Tačiau verslui augant, būtina išmokti deleguoti. Bandymas viską kontroliuoti pačiam veda prie perdegimo ir stabdo įmonės augimą.
Samdydami pirmuosius darbuotojus, ieškokite ne tik kompetencijos, bet ir vertybinio atitikimo. Mažoje komandoje asmeninės savybės ir motyvacija dažnai yra svarbiau už diplomus. Taip pat svarstykite išorinių paslaugų (angl. outsourcing) galimybę – buhalteriją, teisinę priežiūrą ar IT ūkį dažnai pigiau patikėti specializuotoms įmonėms nei samdyti etatinį darbuotoją.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Čia pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla pradedantiesiems verslininkams konsultacijų metu.
Kiek pinigų reikia verslo pradžiai?
Vienareikšmio atsakymo nėra. Paslaugų verslą (pvz., konsultavimą, programavimą) galima pradėti turint tik kompiuterį ir internetą, investuojant kelis šimtus eurų į registraciją ir svetainę. Gamybiniam verslui ar prekybai gali prireikti nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų įrangai ir sandėliui. Svarbiausia taisyklė – turėkite finansinę pagalvę bent 6 mėnesiams asmeninėms išlaidoms padengti.
Ar verta verslą pradėti su draugais ar giminaičiais?
Tai rizikingas sprendimas. Nors pasitikėjimas yra didelis privalumas, asmeniniai santykiai dažnai trukdo priimti objektyvius verslo sprendimus. Jei nusprendžiate kurti verslą su artimaisiais, būtina iš anksto raštu (akcininkų sutartyje) apibrėžti atsakomybes, pelno dalybas ir, svarbiausia, „skyrybų“ scenarijų – kas nutiks, jei verslas nepavyks arba norėsite pasukti skirtingais keliais.
Kada geriausias laikas išeiti iš samdomo darbo?
Ekspertai nerekomenduoja mesti darbo vos tik kilus verslo idėjai. Saugiausias variantas – pradėti verslą kaip papildomą veiklą vakarais ar savaitgaliais. Tik tada, kai verslo pajamos tampa stabilios ir gali padengti bent bazinius jūsų pragyvenimo poreikius, verta svarstyti apie pilną atsidavimą nuosavam verslui.
Nuolatinis tobulėjimas ir prisitaikymas prie pokyčių
Verslo pasaulis yra dinamiškas ir nuolat kintantis. Tai, kas veikė vakar, nebūtinai veiks rytoj. Sėkmingiausi verslininkai yra tie, kurie niekada nenustoja mokytis ir geba greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Tai apima ne tik profesinių žinių gilinimą, bet ir technologinių naujovių sekimą, konkurentų stebėseną bei nuolatinį grįžtamojo ryšio rinkimą iš klientų.
Lankstumas yra viena didžiausių smulkaus verslo stiprybių prieš dideles korporacijas. Nebijokite keisti krypties (angl. pivot), jei matote, kad pirminė idėja neveikia taip, kaip tikėjotės. Klaidų darymas yra natūrali proceso dalis, tačiau gebėjimas greitai jas identifikuoti, ištaisyti ir judėti pirmyn yra tai, kas skiria sėkmingą verslininką nuo svajotojo. Pradėkite mažais žingsniais, bet mąstykite globaliai.
