Širdies ritmas yra vienas svarbiausių gyvybinių rodiklių, kuris tarsi veidrodis atspindi bendrą mūsų organizmo būklę, fizinį pasirengimą ir net emocinę savijautą. Daugelis žmonių, stebėdami savo išmaniuosius laikrodžius ar matuodami kraujospūdį, sunerimsta pamatę skaičius, kurie nesiekia visiems gerai žinomos „normos“. Įprasta manyti, kad suaugusio žmogaus širdis ramybės būsenoje turėtų plakti nuo 60 iki 100 kartų per minutę, tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė. Žemas pulsas, medicinoje vadinamas bradikardija, ne visada yra ligos pranašas – kartais tai geležinės ištvermės ir stiprios širdies požymis. Tačiau kaip atskirti, kada retas plakimas yra ilgaamžiškumo paslaptis, o kada – tylus pagalbos šauksmas, reikalaujantis neatidėliotino gydytojų dėmesio?
Kas tiksliai yra bradikardija ir kokie skaičiai laikomi žemais?
Medicininė bradikardijos apibrėžtis yra gana griežta: tai širdies ritmas, kuris ramybės būsenoje yra retesnis nei 60 dūžių per minutę. Tačiau klinikinėje praktikoje šis skaičius vertinamas labai individualiai. Pavyzdžiui, miego metu žmogaus medžiagų apykaita sulėtėja, dominuoja parasimpatinė nervų sistema, todėl pulsas natūraliai gali nukristi iki 40–50 dūžių per minutę. Tai yra visiškai normalus fiziologinis reiškinys, leidžiantis širdies raumeniui pailsėti.
Svarbu suprasti, kad pats skaičius ekrane be konteksto reiškia nedaug. Gydytojai kardiologai visada vertina ne tik dažnį, bet ir ritmo reguliarumą bei tai, kaip širdies darbas prisitaiko prie fizinio krūvio. Jei ramybės būsenoje pulsas yra 55, bet lipant laiptais jis adekvačiai kyla, užtikrindamas raumenų aprūpinimą deguonimi, tikėtina, kad širdies veikla yra puiki. Problemos prasideda tada, kai širdis „nesugeba“ plakti dažniau tada, kai organizmui to labiausiai reikia.
Fiziologinė bradikardija: kodėl sportininkų širdys plaka lėčiau?
Vienas dažniausių atvejų, kai žemas pulsas yra ne ligos, o puikios sveikatos požymis, yra vadinamoji „atleto širdis“. Žmonių, kurie reguliariai užsiima ištvermės sportu (bėgimu, plaukimu, dviračių sportu), širdies raumuo tampa itin efektyvus. Treniruočių metu kairysis skilvelis šiek tiek padidėja ir tampa elastingesnis, todėl vieno susitraukimo metu į aortą išstumia didesnį kraujo kiekį (tai vadinama sistoliniu tūriu).
Kadangi vienu dūžiu perpumpuojama daugiau kraujo, širdžiai nebereikia plakti dažnai, kad ramybės būsenoje aprūpintų organizmą deguonimi. Profesionalų pulsas ramybėje dažnai siekia vos 40–50 dūžių per minutę. Tokiu atveju žemas pulsas yra adaptyvus mechanizmas, rodantis didelį širdies rezervą ir ekonomiškesnį darbą. Jei esate fiziškai aktyvus ir jaučiatės puikiai, retesnis pulsas dažniausiai yra jūsų privalumas, o ne trūkumas.
Žemo pulso simptomai, kuriuos privalu atpažinti
Nerimauti reikėtų pradėti tada, kai žemas pulsas trukdo normaliam gyvenimui ir sukelia organų hipoperfuziją – būklę, kai audiniai negauna pakankamai deguonies. Simptomai gali vystytis lėtai arba pasireikšti staiga. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad bradikardija yra patologinė, apima:
- Galvos svaigimas ir nestabilumas: Tai vienas pirmųjų ženklų, rodančių, kad smegenys negauna pakankamai kraujo. Gali atrodyti, kad „žemė slysta iš po kojų“ staigiai atsistojus.
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas: Jei net po kokybiško miego jaučiatės išsekę, o paprasti buities darbai reikalauja didelių pastangų, tai gali būti lėto širdies darbo pasekmė.
- Alpulys (sinkopė) arba priešalpulines būsenos: Tai rimčiausias simptomas. Trumpalaikis sąmonės netekimas dėl reto pulso rodo, kad kraujotaka į smegenis buvo kritiškai sutrikusi.
- Oro trūkumas (dusulys): Net ir nedidelio fizinio krūvio metu atsirandantis dusulys gali reikšti, kad širdis nesugeba padidinti ritmo pagal poreikį (chronotropinis nepakankamumas).
- Skausmas krūtinėje: Retesniais atvejais, dėl sumažėjusios kraujotakos į patį širdies raumenį, gali pasireikšti krūtinės angina.
- Sumišimas ir atminties sutrikimai: Ypač vyresnio amžiaus žmonėms lėtinis deguonies badas gali pasireikšti kaip kognityvinių funkcijų, atminties ar dėmesio koncentracijos suprastėjimas.
Dažniausios patologinės priežastys: kas stabdo širdį?
Jei nesate profesionalus sportininkas, o pulsas nuolat žemas ir jaučiate aukščiau išvardintus simptomus, būtina ieškoti priežasties. Bradikardiją gali sukelti tiek pačios širdies laidžiosios sistemos ligos, tiek išoriniai veiksniai.
1. Širdies laidžiosios sistemos sutrikimai
Mūsų širdis turi natūralų stimuliatorių – sinusinį mazgą, kuris generuoja elektrinius impulsus. Su amžiumi ar dėl ligų (pvz., išeminės širdies ligos, po infarkto) sinusinis mazgas gali „pavargti“ ir generuoti impulsus rečiau. Kita dažna problema – atrioventrikulinė (AV) blokada, kai elektros impulsas užstringa pakeliui iš prieširdžių į skilvelius. Tai gali lemti labai retą skilvelių susitraukimą ir reikalauja rimto gydymo.
2. Skydliaukės veiklos sulėtėjimas (hipotirozė)
Skydliaukės hormonai yra pagrindiniai medžiagų apykaitos reguliatoriai. Kai skydliaukė gamina per mažai tiroksino, lėtėja visi organizmo procesai, įskaitant ir širdies ritmą. Žmonės, sergantys negydoma hipotiroze, dažnai skundžiasi ne tik retu pulsu, bet ir šalčio netoleravimu, svorio augimu, sausa oda bei plaukų slinkimu.
3. Elektrolitų disbalansas
Širdies elektrinei veiklai kritiškai svarbūs tam tikri mineralai: kalis, magnis ir kalcis. Jų trūkumas arba, dažniau, perteklius (pvz., hiperkalemija – per didelis kalio kiekis) gali sutrikdyti impulsų perdavimą ir pavojingai suretinti širdies plakimą.
4. Vartojami vaistai
Viena dažniausių jatrogeninių (gydymo sukeltų) bradikardijos priežasčių yra vaistai. Beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, digoksinas ir kai kurie antiaritminiai vaistai yra skirti mažinti kraujospūdį ir širdies krūvį, tačiau perdozavus ar esant individualiam jautrumui, jie gali pernelyg stipriai nuslopinti širdies ritmą.
Diagnostika: kaip gydytojai vertina situaciją?
Nustačius žemą pulsą ir jaučiant simptomus, pirmasis žingsnis yra apsilankymas pas šeimos gydytoją arba kardiologą. Diagnostika paprastai prasideda nuo paprastos elektrokardiogramos (EKG), kuri parodo širdies ritmą tyrimo metu. Tačiau, kadangi bradikardija gali būti epizodinė, dažnai prireikia išsamesnių tyrimų:
- Holterio monitoravimas: Tai 24, 48 valandų ar net 7 parų EKG registravimas. Pacientas gyvena įprastą gyvenimą, o prietaisas fiksuoja visus širdies dūžius. Tai padeda nustatyti, ar simptomai (pvz., galvos svaigimas) sutampa su pauzėmis širdies veikloje.
- Krūvio mėginys (veloergometrija): Pacientui minant dviratį stebima, ar didėjant fiziniam krūviui pulsas kyla adekvačiai. Jei krūvio metu pulsas nekyla, diagnozuojamas chronotropinis nepakankamumas.
- Kraujo tyrimai: Tikrinama skydliaukės veikla (TSH, FT4), elektrolitų (kalio, magnio) kiekis ir inkstų funkcija.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar pavojinga, jei naktį pulsas nukrenta iki 40 dūžių?
Dažniausiai ne. Miego metu, ypač gilaus miego fazėse, organizmo poreikiai deguoniui yra minimalūs. Jei dieną jaučiatės gerai, naktinė bradikardija yra normalus fiziologinis reiškinys.
Ar išmanieji laikrodžiai tiksliai rodo žemą pulsą?
Dauguma šiuolaikinių išmaniųjų laikrodžių naudoja fotopletizmografijos technologiją (šviesos atspindį nuo kraujagyslių). Nors jie yra gana tikslūs, esant labai žemam pulsui arba ritmo sutrikimams (aritmijai), paklaida gali didėti. Medicininis įvertinimas visada atliekamas čiuopiant pulsą arba darant EKG.
Ką daryti staiga pajutus silpnumą ir užfiksavus retą pulsą?
Jei staiga pasidarė silpna, atsigulkite ir pakelkite kojas aukščiau širdies lygio – tai pagerins kraujo tekėjimą į smegenis. Išgerkite vandens. Jei būklė negerėja arba jaučiate skausmą krūtinėje, kvieskite greitąją pagalbą.
Ar kava padeda esant žemam pulsui?
Kofeinas yra stimuliantas, kuris gali laikinai šiek tiek padidinti širdies ritmą, tačiau tai nėra gydymo priemonė patologinei bradikardijai. Be to, per didelis kofeino kiekis gali sukelti kitus ritmo sutrikimus ar dehidrataciją.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą?
Nors daugelis žmonių sėkmingai gyvena su lėtesniu širdies ritmu, yra situacijų, kurios reikalauja skubių sprendimų. Būtina atskirti lėtinį, adaptacinį žemą pulsą nuo ūmios, gyvybei pavojingos būklės. Jei žemą pulsą (mažiau nei 50 k./min.) lydi ūmus krūtinės skausmas, stiprus oro trūkumas ramybės būsenoje, blyškumas, šaltas prakaitas ar sąmonės sutrikimai, tai gali rodyti miokardo infarktą arba pilną širdies blokadą. Tokiu atveju negalima laukti ar bandyti gydytis naminėmis priemonėmis – kiekviena minutė yra svarbi siekiant išsaugoti gyvybę ir širdies raumens funkciją. Vyresniame amžiuje atsiradęs ir progresuojantis lėtas pulsas dažnai yra signalas, kad širdžiai gali prireikti „pagalbininko“ – elektrinio širdies stimuliatoriaus, kuris sėkmingai grąžina gyvenimo kokybę.
