Nemalonus kvapas iš burnos dažnai klaidingai nurašomas prastai dantų higienai, sugedusiam dančiui ar tiesiog specifiniam maistui, pavyzdžiui, česnakui ar svogūnams. Tačiau, kai iškvepiamas oras įgauna specifinį, aštrų aromatą, primenantį nagų lako valiklį, pūvančius obuolius arba acetoną, tai nebėra tik estetinė ar socialinė problema. Toks simptomas dažniausiai rodo, kad organizme vyksta sudėtingi biocheminiai procesai, kurie gali būti susiję su medžiagų apykaitos sutrikimais. Acetono kvapas yra klasikinis pavojaus signalas, kurį medikai vertina labai rimtai, nes jis gali įspėti apie gyvybei pavojingas būkles, reikalaujančias skubios intervencijos, arba apie lėtines ligas, kurias būtina kuo skubiau pradėti gydyti.
Kodėl organizmas pradeda gaminti acetoną?
Kad suprastume, kodėl atsiranda šis specifinis kvapas, turime pažvelgti į tai, kaip mūsų kūnas gauna energiją. Įprastomis sąlygomis pagrindinis organizmo energijos šaltinis yra gliukozė, kurią gauname su maistu, ypač vartodami angliavandenius. Insulinas – kasos gaminamas hormonas – padeda gliukozei patekti į ląsteles ir virsti energija.
Tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, ląstelės negauna pakankamai gliukozės. Tai gali nutikti dėl bado, griežtos dietos arba dėl to, kad organizmas negamina pakankamai insulino (arba yra jam atsparus). Kai ląstelės „badauja”, organizmas įjungia atsarginį energijos gamybos mechanizmą – pradeda skaidyti sukauptus riebalus. Riebalų skaidymo proceso metu kepenyse susidaro šalutiniai produktai, vadinami ketonais arba ketoniniais kūnais. Acetonas yra vienas iš šių ketonų.
Kadangi acetonas yra laki medžiaga, organizmas bando juo atsikratyti per plaučius (iškvepiant) ir per inkstus (su šlapimu). Būtent dėl iškvėpimo metu pašalinamo acetono ir atsiranda tas specifinis, vaisius ar cheminį valiklį primenantis kvapas.
Cukrinis diabetas – dažniausia ir pavojingiausia priežastis
Viena rimčiausių ligų, kurią išduoda acetono kvapas, yra cukrinis diabetas. Tai ypač būdinga I tipo diabetui, tačiau gali pasireikšti ir sergant II tipo diabetu. Kai diabetas nekontroliuojamas, kraujyje smarkiai pakyla gliukozės lygis, tačiau dėl insulino trūkumo ji negali patekti į ląsteles.
Organizmas pradeda intensyviai deginti riebalus, todėl kraujyje susikaupia didelis kiekis ketonų. Ši būklė vadinama diabetine ketoacidoze. Tai gyvybei pavojinga komplikacija, nes ketonai rūgština kraują, o tai gali sukelti diabetinę komą ar net mirtį, jei laiku nesuteikiama pagalba.
Kiti simptomai, lydintys diabetinę ketoacidozę:
- Nuolatinis, nepasotinamas troškulys ir džiūstanti burna.
- Labai dažnas šlapinimasis.
- Bendras silpnumas, nuovargis ir mieguistumas.
- Pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmai.
- Sutrikusi sąmonė ar orientacija.
- Gilus, dažnas kvėpavimas (Kussmaulio kvėpavimas).
Jei jaučiate acetono kvapą ir pastebite bent vieną iš šių simptomų, būtina nedelsiant tikrinti gliukozės ir ketonų kiekį kraujyje.
Mitybos ypatumai: keto dieta ir badavimas
Ne visada acetono kvapas reiškia ligą. Pastaruoju metu itin išpopuliarėjus ketogeninei (keto) dietai, šis simptomas tapo dažnas tarp žmonių, kurie sąmoningai riboja angliavandenių suvartojimą. Keto dietos esmė – priversti organizmą energijai naudoti ne gliukozę, o riebalus. Kai tai pavyksta, organizmas pereina į būseną, vadinamą mitybine ketoze.
Šios būsenos metu riebalai skaidomi į ketonus, todėl iš burnos gali sklisti acetono kvapas. Dietos besilaikantys žmonės tai dažnai vadina „keto kvapu”. Skirtingai nei diabetinės ketoacidozės atveju, mitybinė ketozė (jei žmogus neserga diabetu) paprastai nėra pavojinga gyvybei, nes ketonų koncentracija kraujyje nepasiekia kritinio, toksinio lygio.
Panašus efektas atsiranda ir ilgą laiką badaujant ar sergant anoreksija. Organizmui išnaudojus visas gliukozės atsargas, jis pradeda „valgyti pats save”, skaidydamas riebalinį audinį ir raumenis, kas taip pat sukelia acetono kvapą.
Acetono kvapas vaikams: acetoneminis sindromas
Tėvai neretai išsigąsta pajutę acetono kvapą iš vaiko burnos. Vaikams ši būklė pasitaiko dažniau nei suaugusiems dėl mažesnių glikogeno (gliukozės rezervo) atsargų kepenyse. Tai vadinama acetoneminiu sindromu arba ciklinio vėmimo sindromu.
Vaikams acetono kvapas gali atsirasti dėl:
- Karščiavimo: Aukšta temperatūra pagreitina medžiagų apykaitą, ir vaiko organizmas greitai išeikvoja energijos atsargas.
- Infekcinių ligų: Virusai ir bakterijos sukelia stresą organizmui.
- Streso ar didelio fizinio krūvio: Emocinis susijaudinimas taip pat gali išprovokuoti ketonų gamybą.
- Netinkamos mitybos: Per didelis riebaus maisto kiekis ir angliavandenių trūkumas.
Nors tai dažnai yra laikina būklė, tėvams rekomenduojama turėti namuose specialias šlapimo tyrimo juosteles ketonams nustatyti ir, esant teigiamam rezultatui, girdyti vaiką saldintais skysčiais bei konsultuotis su gydytoju.
Inkstų nepakankamumas ir kepenų ligos
Nors diabetas yra dažniausia priežastis, acetono kvapas gali signalizuoti ir apie organų, atsakingų už toksinų šalinimą, sutrikimus. Sergant lėtiniu inkstų nepakankamumu, inkstai nebepajėgia efektyviai filtruoti kraujo ir pašalinti medžiagų apykaitos produktų. Dėl to kraujyje kaupiasi karbamidas ir kitos medžiagos.
Nors inkstų ligoms dažniau būdingas amoniako arba šlapimo kvapas iš burnos, cheminiai procesai organizme gali persipinti, sukurdami mišrų, acetoną primenantį aromatą. Tai vadinama ureminiu kvapu. Tuo tarpu sunkios kepenų ligos taip pat gali sutrikdyti metabolizmą taip, kad iškvepiamame ore atsiras specifinių cheminių priemaišų.
Skydliaukės veiklos sutrikimai
Hipertireozė – būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų – taip pat gali būti susijusi su acetono kvapu. Dėl per didelio hormonų kiekio medžiagų apykaita tampa itin greita. Organizmas degina energiją milžinišku greičiu, ir net gausiai valgant, gali pradėti trūkti gliukozės ląstelių procesams. Tuomet vėl įsijungia riebalų skaidymo mechanizmas, lemiantis ketonų atsiradimą kraujyje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar kramtomoji guma arba dantų valymas gali panaikinti acetono kvapą?
Ne, tai gali tik trumpam užmaskuoti problemą. Acetono kvapas kyla ne iš burnos ertmės (kaip ėduonies atveju), o iš plaučių. Kvepiantis oras iškvepiamas tiesiai iš kraujotakos sistemos per alveoles, todėl jokia burnos higienos priemonė nepanaikins priežasties. Būtina šalinti pagrindinę metabolinę problemą.
Kaip namų sąlygomis patikrinti, ar organizme yra ketonų?
Paprasčiausias būdas – vaistinėje įsigyti specialias diagnostines juosteles šlapimui (ketonų juosteles). Jos yra nebrangios ir paprastos naudoti: panardinus juostelę į šlapimą, ji pakeičia spalvą priklausomai nuo ketonų koncentracijos. Tai ypač aktualu diabetu sergantiems žmonėms ar tėvams, auginantiems mažus vaikus.
Ar acetono kvapas visada reiškia ligą?
Ne visada. Kaip minėta, laikantis ketogeninės dietos ar badaujant, tai yra natūrali organizmo reakcija į angliavandenių trūkumą. Tačiau, jei nesilaikote dietos, nebadaujate ir staiga pajutote šį kvapą, tai yra rimtas signalas kreiptis į gydytojus.
Kiek laiko trunka „keto kvapas” laikantis dietos?
Pradėjus laikytis keto dietos, acetono kvapas dažniausiai būna stipriausias pirmąsias kelias savaites, kol organizmas adaptuojasi prie riebalų naudojimo energijai. Vėliau, organizmui tapus efektyvesniam, kvapas dažniausiai sušvelnėja arba visiškai išnyksta, tačiau tai labai individualu.
Kada būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą?
Acetono kvapas gali būti lėtinės ligos požymis, tačiau tam tikrais atvejais tai yra kritinės būklės pranašas. Delsti negalima, jei šį kvapą lydi ūmūs simptomai, rodantys, kad organizmas apsinuodijo savais medžiagų apykaitos produktais.
Nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112 arba vykite į priėmimo skyrių, jei:
- Žmogus praranda sąmonę arba yra sunkiai pažadinamas.
- Atsiranda gilus, triukšmingas ir sunkus kvėpavimas (organizmas bando „iškvepėti” rūgštį).
- Pasireiškia nesuvaldomas vėmimas ir negalima išgerti jokių skysčių (gresia dehidratacija).
- Atsiranda stiprūs pilvo skausmai.
- Žmogus atrodo sumišęs, kliedi arba elgiasi neadekvačiai.
Svarbu prisiminti, kad laiku diagnozavus priežastį – ar tai būtų diabetas, ar infekcija, ar inkstų sutrikimas – gydymas yra efektyvus, o acetono kvapas išnyksta, kai tik normalizuojama medžiagų apykaita.
