Išgirsti diagnozę „gimdos kaklelio displazija“ daugeliui moterų yra didelis emocinis sukrėtimas. Pirmoji reakcija dažnai būna baimė ir klaidingas įsitikinimas, jog tai jau yra vėžys. Tačiau gydytojai skuba nuraminti: displazija nėra vėžys. Tai ikivėžinė būklė, kuri, laiku pastebėta ir tinkamai prižiūrima, yra visiškai išgydoma, užkertant kelią onkologinės ligos vystymuisi. Tai tarsi organizmo siunčiamas įspėjamasis signalas, kad gimdos kaklelio ląstelėse vyksta pokyčiai, reikalaujantys atidesnio dėmesio ar medicininio įsikišimo. Supratimas, kas vyksta jūsų kūne, yra pirmas žingsnis link ramybės ir sėkmingo gydymo proceso.
Kas tiksliai yra gimdos kaklelio displazija?
Gimdos kaklelio displazija – tai būklė, kai ant gimdos kaklelio (apatinės gimdos dalies, atsiveriančios į makštį) paviršiaus aptinkamos pakitusios, nenormalios ląstelės. Medicinoje šis reiškinys dažnai vadinamas intraepiteliniais pokyčiais. Svarbu suprasti, kad šios ląstelės dar nėra piktybinės, tačiau jos turi potencialo tokiomis tapti, jei nesiimama jokių veiksmų. Procesas, kurio metu normalios ląstelės virsta vėžinėmis, paprastai trunka ne vienerius metus, todėl reguliari profilaktika suteikia didelį laiko rezervą ligos nustatymui.
Šie ląstelių pokyčiai dažniausiai aptinkami atliekant profilaktinį onkocitologinį (PAP) tepinėlį. Displazija gali pasireikšti įvairaus amžiaus moterims, tačiau dažniausiai diagnozuojama vaisingo amžiaus moterims, nuo 25 iki 35 metų, nors rizika išlieka visą gyvenimą.
Pagrindinė priežastis ir rizikos veiksniai
Moksliniai tyrimai vienareikšmiškai rodo, kad pagrindinė gimdos kaklelio displazijos atsiradimo priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai viena dažniausiai lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje. Egzistuoja daugiau nei 100 ŽPV tipų, tačiau ne visi jie sukelia vėžinius susirgimus. Pavojingiausi yra aukštos rizikos ŽPV tipai (pavyzdžiui, 16 ir 18 tipai), kurie atsakingi už didžiąją dalį gimdos kaklelio vėžio ir displazijos atvejų.
Nors ŽPV yra pagrindinis veiksnys, yra ir kitų aplinkybių, didinančių riziką susirgti:
- Rūkymas: Rūkančių moterų rizika susirgti gimdos kaklelio displazija yra dvigubai didesnė nei nerūkančių. Tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos silpnina vietinį imunitetą gimdos kaklelyje.
- Nusilpusi imuninė sistema: Imunosupresija (pvz., vartojant vaistus po organų transplantacijos arba sergant ŽIV) trukdo organizmui kovoti su ŽPV infekcija.
- Ankstyva lytinio gyvenimo pradžia ir partnerių kaita: Tai padidina tikimybę užsikrėsti įvairiais ŽPV tipais.
- Hormoninė kontracepcija: Ilgalaikis (daugiau nei 5 metus trunkantis) geriamųjų kontraceptikų vartojimas kai kurių tyrimų duomenimis gali šiek tiek padidinti riziką, tačiau nutraukus vartojimą rizika vėl sumažėja.
Simptomai: kodėl liga vadinama „tyliąja“?
Vienas klastingiausių gimdos kaklelio displazijos bruožų yra tas, kad ji dažniausiai neturi jokių simptomų. Moteris gali jaustis visiškai sveika, neturėti jokių skausmų ar diskomforto, o ląstelių pakitimai tuo metu jau progresuoja. Būtent todėl profilaktiniai patikrinimai yra kritiškai svarbūs.
Retais atvejais, ypač esant gretutinėms infekcijoms ar stipriai pažengusiai displazijai, gali pasireikšti:
- Kraujavimas tarp mėnesinių arba po lytinių santykių.
- Neįprastos išskyros iš makšties.
- Diskomfortas lytinių santykių metu.
Visgi, laukti šių simptomų negalima – jie dažniau signalizuoja apie jau pažengusias ligas ar kitas ginekologines problemas.
Displazijos laipsniai ir klasifikacija (CIN)
Gydytojai ginekologai displaziją klasifikuoja pagal tai, kiek giliai pažeistas gimdos kaklelio epitelis. Dažniausiai naudojama CIN (angl. Cervical Intraepithelial Neoplasia) klasifikacija, kuri padeda nuspręsti, kokio gydymo reikia. Diagnozė paprastai nustatoma atlikus biopsiją.
CIN 1 (Lengva displazija)
Tai mažiausio laipsnio pakitimai. Ląstelės atrodo tik šiek tiek pakitusios, o pažeidimas apima tik apatinį epitelio trečdalį. Dažnai CIN 1 sukelia ne aukštos rizikos ŽPV tipai arba tai yra trumpalaikė organizmo reakcija į infekciją. Daugeliu atvejų CIN 1 praeina savaime be jokio gydymo, nes imuninė sistema įveikia virusą.
CIN 2 (Vidutinė displazija)
Pakitusios ląstelės apima iki dviejų trečdalių gimdos kaklelio epitelio storio. Tai jau laikoma rimtesniu signalu. Nors dalis CIN 2 atvejų taip pat gali regresuoti (išnykti savaime), rizika progresuoti į vėžį yra didesnė nei esant CIN 1, todėl dažniausiai rekomenduojamas gydymas.
CIN 3 (Sunki displazija)
Tai didelio laipsnio pakitimai, apimantys daugiau nei du trečdalius ar visą epitelio storį. Ši būklė dar vadinama karcinoma in situ (vėžys vietoje). Tai reiškia, kad ląstelės yra vėžinės, tačiau jos dar neprasiskverbė į gilesnius audinius. CIN 3 reikalauja nedelsiamo gydymo, nes negydant tikimybė išsivystyti invaziniam vėžiui yra labai didelė.
Kaip nustatoma diagnozė: tyrimų seka
Kelias iki tikslios diagnozės paprastai susideda iš kelių etapų. Viskas prasideda ginekologo kabinete:
- PAP tepinėlis (Onkocitologinis tyrimas): Tai pirminis atrankos metodas. Specialiu šepetėliu paimamos ląstelės nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir tiriamos mikroskopu. Skystųjų terpių citologija yra tikslesnė nei įprastas tepinėlis ant stiklelio.
- ŽPV testas: Dažnai atliekamas kartu su PAP tyrimu, siekiant išsiaiškinti, ar moteris yra infekuota aukštos rizikos žmogaus papilomos virusu.
- Kolposkopija: Jei PAP tyrimas rodo pakitimus, atliekama kolposkopija. Tai neskausminga procedūra, kurios metu gydytojas apžiūri gimdos kaklelį specialiu mikroskopu (kolposkopu). Kaklelis suvilgomas specialiais tirpalais (acto rūgštimi ar Lugolio tirpalu), kurie išryškina pakitusius plotus.
- Biopsija: Tai galutinis diagnozės patvirtinimas. Kolposkopijos metu iš labiausiai pakitusių vietų paimamas mažas audinio gabalėlis. Tik ištyrus audinį histologiškai, galima tiksliai nustatyti CIN laipsnį.
Gydymo metodai: kas laukia pacientės?
Gydymo taktika priklauso nuo displazijos laipsnio, moters amžiaus, noro ateityje turėti vaikų ir bendros sveikatos būklės.
Stebėjimo taktika
Esant CIN 1 diagnozei, dažniausiai pasirenkama „laukti ir stebėti“ strategija. Kadangi lengva displazija dažnai išnyksta savaime per 12–24 mėnesius, invazyvus gydymas nėra būtinas. Moteriai rekomenduojama kartoti tyrimus kas 6–12 mėnesių. Gydymas skiriamas tik tuo atveju, jei pakitimai neišnyksta per dvejus metus arba progresuoja.
Chirurginis gydymas
Esant CIN 2 arba CIN 3, audinius būtina pašalinti. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Gimdos kaklelio konizacija (LEEP/LLETZ): Tai dažniausia procedūra. Naudojant elektrinę kilpą, pašalinamas pakitęs gimdos kaklelio audinio kūgis. Procedūra atliekama taikant vietinę arba trumpalaikę bendrąją nejautrą. Jos privalumas – pašalintas audinys atiduodamas tyrimams, todėl galima įsitikinti, ar pašalinti visi pakitimai.
- Destrukciniai metodai (lazerinė vaporizacija arba krioterapija): Šiais metodais pakitęs audinys sunaikinamas naudojant lazerį (išgarinamas) arba šaltį (užšaldomas). Šie metodai taikomi rečiau, nes nebelieka audinio histologiniam ištyrimui, tačiau jie gali būti tinkami tam tikrais atvejais.
- Chirurginė (peilinė) konizacija: Atliekama skalpeliu operacinėje, kai pakitimai yra giliau kanale arba įtariamas mikroinvazinis vėžys.
Sveikimas ir gyvenimas po procedūros
Dauguma moterų po gimdos kaklelio displazijos gydymo pasveiksta greitai. Po konizacijos procedūros gali pasireikšti negausus kraujavimas ar tempimas pilvo apačioje, trunkantis kelias savaites. Gydytojai rekomenduoja 3–4 savaites vengti lytinių santykių, nenaudoti tamponų, nesimaudyti vonioje ar baseinuose bei vengti didelio fizinio krūvio, kad žaizda tinkamai sugytų.
Svarbu žinoti, kad gimdos kaklelio gydymas dažniausiai neturi įtakos galimybei pastoti, tačiau kai kuriais atvejais (priklausomai nuo pašalinto audinio kiekio) gali šiek tiek padidėti priešlaikinio gimdymo rizika, nes kaklelis tampa trumpesnis. Apie tai būtina informuoti gydytoją planuojant nėštumą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar gimdos kaklelio displazija yra užkrečiama?
Pati displazija nėra užkrečiama, tačiau ją sukeliantis Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra labai lengvai plintantis lytiniu keliu. Todėl partneris taip pat gali būti viruso nešiotojas.
Ar skiepai nuo ŽPV padeda, jei jau nustatyta displazija?
Taip, skiepai rekomenduojami net ir po diagnozės ar gydymo. Nors vakcina negydo jau esamų pakitimų ar viruso, ji apsaugo nuo kitų ŽPV tipų ir sumažina pakartotinio užsikrėtimo bei ligos atsinaujinimo riziką ateityje.
Ar po gydymo liga gali atsinaujinti?
Taip, atkryčio rizika egzistuoja, ypač jei moteris toliau rūko arba jos imunitetas neįveikia ŽPV. Todėl po gydymo būtina griežta stebėsena – reguliarūs PAP tepinėliai ir ŽPV tyrimai.
Kada po gydymo galima planuoti nėštumą?
Paprastai rekomenduojama palaukti bent 3–6 mėnesius po procedūros, kol gimdos kaklelis visiškai sugis, o kontroliniai tyrimai patvirtins, kad pakitimų nebėra.
Reguliari patikra – geriausia investicija į sveikatą
Gimdos kaklelio displazijos diagnozė neturėtų būti priimama kaip nuosprendis, o veikiau kaip laiku gautas žemėlapis, padedantis išvengti klaidžiojimo pavojingais keliais. Šiuolaikinė medicina turi visus įrankius diagnozuoti ir sėkmingai išgydyti ikivėžinius pakitimus, užtikrinant moteriai ilgą ir sveiką gyvenimą. Svarbiausia taisyklė – neignoruoti kvietimų profilaktinėms programoms. Lietuvoje veikianti gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa suteikia galimybę nemokamai pasitikrinti moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). Reguliarus lankymasis pas ginekologą, net ir nejaučiant jokių simptomų, yra vienintelis būdas „pagauti“ ligą stadijoje, kai ji yra 100 procentų įveikiama.
