Šiltėjantis klimatas, ilgesni vasaros sezonai ir vis daugiau laiko, kurį žmonės praleidžia gamtoje, neatsiejamai susiję su didesne erkių įkandimo rizika. Lietuva yra padidinto pavojaus zonoje, kurioje erkių platinamos ligos yra itin dažnos ir kasmet nusineša arba visam gyvenimui sutrikdo tūkstančių žmonių sveikatą. Nors erkinis encefalitas dažnai sukelia didžiausią baimę dėl savo staigios pradžios, sunkių neurologinių pasekmių ir plačiai aptariamos vakcinos prieinamumo, Laimo liga yra gerokai dažnesnė ir, deja, nuo jos jokių prevencinių skiepų nėra. Tai itin klastinga, lėtinį pobūdį galinti įgauti bakterinė infekcija, kurią sukelia Borrelia burgdorferi bakterijos. Šias bakterijas platina Ixodes genties erkės, kurios tūno miškuose, pievose, miesto parkuose ir net daugiabučių kiemuose.
Nustatyta, kad net ir vienas nepastebėtas erkės įkandimas gali tapti ilgalaikių ir sekinančių sveikatos problemų priežastimi, jei liga nėra laiku diagnozuojama ir pradedama gydyti atitinkamais medikamentais. Laimo liga pasižymi tuo, kad jos požymiai gali sėkmingai imituoti kitus susirgimus – nuo paprasto peršalimo ar gripo iki reumatoidinio artrito ar net išsėtinės sklerozės. Būtent todėl yra gyvybiškai svarbu žinoti, kaip žmogaus organizmas reaguoja į šią infekciją ir kokie pirmieji pavojaus signalai išduoda apie organizme plintančią bakteriją. Žinojimas, nuolatinis savęs stebėjimas ir laiku priimti sprendimai gali apsaugoti nuo lėtinių nervų sistemos, širdies bei sąnarių pažeidimų, kurie neretai tampa negrįžtami.
Ankstyvoji ligos stadija: pirmieji pavojaus signalai odoje ir kūne
Pirmosios dienos ir savaitės po erkės įkandimo yra pats svarbiausias laikas, per kurį galima užkirsti kelią ligos plitimui. Laimo ligos inkubacinis periodas gali svyruoti nuo kelių dienų iki viso mėnesio, todėl net jei erkė buvo ištraukta ir vieta sugijo, atsipalaiduoti negalima. Ryškiausias ir labiausiai atpažįstamas šios ligos simptomas yra specifinis odos bėrimas.
Šis bėrimas medicinoje vadinamas klaidžiojančia eritema (Erythema migrans). Jis dažniausiai atsiranda įkandimo vietoje praėjus 3–30 dienų. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip nedidelis raudonas taškelis, kuris palaipsniui plečiasi, kol pasiekia 5 centimetrų ar net dar didesnį skersmenį. Klasikinė eritema atrodo kaip taikinys – viduryje yra raudonas taškas, aplink jį eina šviesesnis odos žiedas, o išorę gaubia dar vienas ryškiai raudonas apvadas. Nors toks vaizdas yra tipinis, bėrimas gali būti ir tiesiog vientisa raudona arba melsva dėmė. Svarbu paminėti, kad klaidžiojanti eritema retai būna skausminga ar niežtinti, todėl ją lengva pražiūrėti, ypač jei erkė buvo įsisiurbusi sunkiai matomoje kūno vietoje, pavyzdžiui, nugaros srityje, plaukuotoje galvos dalyje ar po keliu.
Tačiau būtina žinoti, kad net 20–30 procentų užsikrėtusiųjų Laimo liga jokio bėrimo nepatiria. Tokiais atvejais liga pasireiškia simptomais, kurie labai primena įprastą vasarinį gripą. Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį šioje stadijoje?
- Nepaaiškinamas nuovargis ir silpnumas: staigus energijos trūkumas, net ir gerai išsimiegojus, kuris nepraeina kelias dienas.
- Raumenų ir sąnarių skausmai: maudžiantis viso kūno skausmas, dažnai migruojantis iš vienos vietos į kitą.
- Pakilusi kūno temperatūra: nestiprus karščiavimas, lydimas šaltkrėčio ir padidėjusio prakaitavimo.
- Galvos skausmas ir kaklo sustingimas: bukas, spaudžiantis galvos skausmas bei diskomfortas bandant lenkti galvą į priekį.
- Padidėję limfmazgiai: ypač tie, kurie yra arčiausiai erkės įkandimo vietos (pavyzdžiui, kirkšnyse ar pažastyse).
Antroji ligos stadija: infekcijos išplitimas po organizmą
Jei Laimo liga nėra pradedama gydyti ankstyvojoje stadijoje, bakterijos per kraujotaką ir limfinę sistemą pradeda plisti į kitus organus ir audinius. Šis procesas gali prasidėti praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po pradinio erkės įkandimo. Šioje, vadinamoje diseminuotoje, stadijoje simptomai tampa daug sudėtingesni ir reikalauja greitos medicininės intervencijos.
Vienas iš pagrindinių taikinių, kurį atakuoja Borrelia bakterijos, yra nervų sistema. Tai gali pasireikšti veido nervo paralyžiumi, kai viena veido pusė staiga praranda raumenų tonusą, nusileidžia lūpų kamputis, tampa sunku užmerkti akį. Taip pat gali pasireikšti radikulopatija – stiprūs, deginantys, perštintys skausmai, plintantys palei nervų eigą į galūnes ar liemenį. Gali atsirasti galūnių tirpimas, dilgčiojimas arba stiprus silpnumas rankose ar kojose.
Ne mažiau pavojingas yra ir širdies pažeidimas, medicinoje žinomas kaip Laimo karditas. Bakterijoms patekus į širdies audinius, sutrinka elektros impulsų perdavimas, todėl pacientai pradeda justi širdies permušimus, nereguliarų pulsą, krūtinės skausmą, dusulį po nedidelio fizinio krūvio ar net patiria alpimo epizodus.
Šioje stadijoje taip pat gali atsirasti daugybinės klaidžiojančios eritemos dėmės skirtingose kūno vietose, net ten, kur erkė nebuvo įkandusi. Tai aiškus ženklas, kad infekcija nebekontroliuojama vietiniame lygmenyje ir yra apėmusi visą organizmą.
Vėlyvoji stadija: kai infekcija tampa lėtine ir sekinančia
Nepastebėta, nediagnozuota arba netinkamai gydyta Laimo liga gali pereiti į vėlyvąją stadiją, kuri išsivysto praėjus mėnesiams ar net keleriems metams po pirminio užsikrėtimo. Šioje fazėje organizmo imuninė sistema ir pačios bakterijos sukelia lėtinius uždegiminius procesus, kurie padaro didžiulę žalą paciento gyvenimo kokybei.
Pats dažniausias vėlyvosios Laimo ligos požymis yra Laimo artritas. Pasireiškia stiprūs sąnarių uždegimai, kurie dažniausiai pažeidžia didžiuosius sąnarius, ypač kelius. Sąnariai smarkiai ištinsta, tampa karšti, skausmingi, apribojamas jų judrumas. Priešingai nei daugelis kitų artrito formų, Laimo artritas dažnai būna asimetrinis, pavyzdžiui, smarkiai sutinsta tik vienas kelias.
Be sąnarių problemų, vėlyvojoje stadijoje pasireiškia lėtiniai neurologiniai sutrikimai. Pacientai skundžiasi lėtiniu nuovargiu, atminties prastėjimu, gebėjimo susikaupti sumažėjimu (vadinamuoju smegenų rūku). Taip pat gali pasireikšti lėtinė polineuropatija, kai nuolat jaučiamas rankų ir kojų tirpimas, adatėlių badymo jausmas ar net pusiausvyros sutrikimai. Tokios būklės gydymas yra ypač ilgas ir ne visada pavyksta atstatyti prarastas organizmo funkcijas visu šimtu procentų.
Taisyklingas erkės ištraukimas ir stebėjimo periodas
Norint maksimaliai sumažinti užsikrėtimo riziką, labai svarbu laiku ir taisyklingai pašalinti įsisiurbusią erkę. Kuo trumpiau erkė bus įsitvirtinusi odoje, tuo mažesnė tikimybė, kad ji spės perduoti Borrelia bakterijas, kurios tūno jos žarnyne ir tik po kurio laiko pradeda keliauti į žmogaus kraujotaką.
- Pasiruoškite tinkamus įrankius: naudokite smailą pincetą arba vaistinėse parduodamus specialius erkių trauktukus. Niekada nenaudokite plikų rankų.
- Suimkite erkę kuo arčiau odos: stenkitės sučiupti erkės galvutę, o ne jos prisigėrusį pilvelį. Suspaudus pilvelį, rizikuojate išspausti bakterijomis užkrėstą turinį tiesiai į savo kraujotaką.
- Traukite staigiai, bet tolygiai: traukite tiesiai į viršų, nesukiodami ir nevartaliodami, kad nenutrauktumėte erkės galvutės. Jei galvutė visgi liko, nepanikuokite – organizmas ilgainiui ją pašalins kaip paprastą rakštį, tačiau pabandykite ją atsargiai ištraukti sterilia adata.
- Dezinfekuokite įkandimo vietą: ištraukę erkę, nuplaukite tą vietą vandeniu su muilu ir patepkite dezinfekciniu skysčiu arba jodu.
Griežtai draudžiama erkę tepti aliejumi, riebalais, nagų laku ar deginti ją degtuku. Dusdama erkė patiria stresą ir gali atpilti savo skrandžio turinį į jūsų kraują, taip tik dar labiau padidindama užsikrėtimo tikimybę. Pašalinę erkę, atidžiai stebėkite įkandimo vietą ir savo bendrą savijautą mažiausiai 30 dienų.
Kaip diagnozuojama ir gydoma ši erkių platinama infekcija?
Laimo ligos diagnozė pirmiausia remiasi klinikiniu vaizdu – paciento išsakytais skundais ir išoriniais simptomais. Jei atsiranda klaidžiojanti eritema, diagnozė yra aiški ir papildomų tyrimų dažniausiai nereikia, gydytojas iškart paskiria gydymą antibiotikais.
Tačiau jei bėrimo nėra, o pacientas jaučia kitus simptomus, pasitelkiami kraujo tyrimai. Svarbu žinoti, kad kraujo tyrimai iškart po įkandimo yra beverčiai, nes organizmui reikia laiko pagaminti antikūnus. Paprastai IgM klasės antikūnai atsiranda tik trečią ar ketvirtą savaitę po užsikrėtimo, o IgG klasės antikūnai – dar vėliau. Todėl per anksti atliktas tyrimas gali parodyti klaidingai neigiamą rezultatą.
Laimo liga yra išgydoma, ypač jei diagnozuojama anksti. Standartinis gydymas apima geriamuosius antibiotikus, tokius kaip doksiciklinas, amoksicilinas arba cefuroksimas, kurie skiriami 14–21 dienos kursui. Vėlyvosioms stadijoms gali prireikti ir į veną leidžiamų antibiotikų kursų, trunkancų net iki mėnesio. Svarbiausia taisyklė – niekada nenutraukti gydymo savavališkai, net jei simptomai pagerėja po kelių dienų, nes bakterijos gali išlikti organizme ir atsinaujinti sunkia forma.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie Laimo ligą
Ar visos erkės nešioja Laimo ligos sukėlėjus?
Tikrai ne visos. Priklausomai nuo regiono ir miško tipo, Lietuvoje Laimo ligos bakterijomis yra užsikrėtę nuo 15 iki 30 procentų erkių. Tačiau vizualiai atskirti, ar erkė yra užsikrėtusi, ar ne, neįmanoma, todėl su kiekvienu įkandimu reikia elgtis taip, tarsi erkė būtų infekuota, ir imtis visų stebėjimo priemonių.
Per kiek laiko erkė perduoda Laimo ligos bakteriją žmogui?
Skirtingai nei erkinio encefalito atveju, kai virusas perduodamas vos per kelias minutes po įsisiurbimo, Laimo ligos bakterijoms pernešti reikia gerokai daugiau laiko. Moksliniai tyrimai rodo, kad erkė turi išbūti įsisiurbusi bent 24–36 valandas, kad rizika užsikrėsti taptų reikšminga. Todėl kasdienis kūno apžiūrėjimas ir greitas erkės pašalinimas yra pati efektyviausia profilaktika.
Ar Laimo liga galima užsikrėsti nuo kito žmogaus ar naminio gyvūno?
Ne, Laimo liga nėra užkrečiama ir neperduodama kontaktiniu būdu nuo vieno žmogaus kitam. Taip pat neįmanoma tiesiogiai užsikrėsti nuo šuns ar katės. Tačiau jūsų augintiniai gali atnešti neužsikabinusias erkes į jūsų namus ar lovą, kurios vėliau gali įsisiurbti jums, todėl gyvūnų apsauga nuo erkių taip pat apsaugo ir jus.
Kodėl persirgus Laimo liga neįgyjamas imunitetas visam gyvenimui?
Borrelia bakterijos pasižymi ypatingu gebėjimu keisti savo paviršiaus baltymus, todėl žmogaus imuninė sistema po persirgtos ligos nesugeba suformuoti ilgalaikės atminties. Tai reiškia, kad sėkmingai išsigydžius Laimo ligą kartą, atsiradus naujam infekuotos erkės įkandimui, galima užsikrėsti ir susirgti iš naujo. Todėl atsargumo priemonės gamtoje turi tapti nuolatiniu įpročiu.
Profilaktikos priemonės ir saugus laikas gamtoje
Kadangi vakcinos nuo Laimo ligos mokslininkams kol kas sukurti nepavyko, vienintelis būdas išvengti šios klastingos infekcijos yra asmeninė apsauga nuo pačių erkių. Planuojant išvykas į gamtą, grybavimą, uogavimą ar tiesiog pasivaikščiojimą po parką, būtina atkreipti dėmesį į savo aprangą. Rinkitės šviesius drabužius – ant jų ropojanti tamsi erkė bus daug greičiau pastebima. Drabužiai turėtų dengti kuo daugiau kūno: rekomenduojama mūvėti ilgas kelnes, kurių galai būtų sukišti į kojines arba batus, taip pat dėvėti marškinius ilgomis rankovėmis ir nepamiršti galvos apdangalo.
Apsaugą reikšmingai padidina specialių cheminių priemonių – repelentų – naudojimas. Odai skirti repelentai, kurių sudėtyje yra DEET (dietiltoluamido) arba pikaridino, atbaido erkes ir neleidžia joms įsitvirtinti ant kūno. Taip pat labai veiksminga priemonė yra permetrinas – juo purškiami ne kūno odos plotai, o drabužiai ir batai. Permetrinas ne tik atbaido, bet ir paralyžiuoja arba nužudo ant drabužių patekusias erkes.
Grįžus iš gamtos, nepaprastai svarbu iš karto nusivilkti rūbus ir, jei įmanoma, išskalbti juos karštame vandenyje. Toliau seka esminis žingsnis – viso kūno apžiūra priešais veidrodį. Ypatingą dėmesį reikia skirti toms kūno vietoms, kur oda ploniausia ir šilčiausia: už ausų, plaukų augimo linijoje, pažastyse, kirkšnyse, po krūtine, bamboje bei po keliais. Taip pat rekomenduojama nusiprausti po dušu, nes vandens srovė gali nuplauti dar nespėjusias įsisiurbti erkes. Reguliari augintinių, grįžusių iš lauko, apžiūra bei specialių lašiukų ar antkaklių jiems naudojimas padės užtikrinti, kad namų aplinka išliktų saugi. Formuodami šiuos apsaugos įpročius galėsite be baimės mėgautis buvimu atvirame ore ir apsaugoti save bei savo artimuosius nuo pavojingų Laimo ligos pasekmių.
