Skausmas krūtinės viduryje – tai vienas iš tų simptomų, kuris natūraliai sukelia didžiulį nerimą, paniką ir nevaldomą baimę. Dažnai pirmoji mintis, šaunanti į galvą pajutus gniaužiantį, spaudžiantį ar veržiantį pojūtį krūtinės ląstoje, būna susijusi su širdies infarktu ar kitomis kritinėmis ligomis. Nors tikrai ne kiekvienas duriantis ar maudžiantis jausmas šioje srityje reiškia mirtiną pavojų, medicinos specialistai vieningai tvirtina, kad numoti ranka į šį signalą ir laukti, kol jis praeis savaime, negalima. Gydytojai kasdien susiduria su pacientais, kurie per ilgai delsė kreiptis pagalbos, klaidingai manydami, jog tai tėra vakar suvalgyto sunkaus maisto pasekmė, tarpšonkaulinio nervo uždegimas ar tiesiog persidirbimas. Laikas tokiose kritinėse situacijose yra pats svarbiausias veiksnys, lemiantis ne tik sveikimo eigą, pažeisto audinio išsaugojimą, bet ir paties žmogaus gyvybę. Todėl itin svarbu išmokti atpažinti savo kūno siunčiamus ženklus, suprasti galimas skausmo kilmės priežastis ir tiksliai žinoti, kada delsti gali būti išties pražūtinga.
Dažniausios krūtinės skausmo priežastys
Pojūtis, kurį mes bendrai apibūdiname kaip krūtinės skausmą, gali kilti iš daugybės skirtingų organų sistemų, esančių krūtinės ląstoje arba visai šalia jos. Šioje srityje susitelkę gyvybiškai svarbūs organai: širdis, plaučiai, stemplė, pagrindinės kraujagyslės, nervai bei kaulų ir raumenų struktūros. Bet kurio iš šių elementų pažeidimas ar sudirginimas gali iššaukti skausmo sindromą.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Širdies problemos visada laikomos pačia pavojingiausia skausmo priežastimi, kurią būtina atmesti pirmiausia. Miokardo infarktas atsiranda, kai visiškai ar iš dalies užblokuojama širdies raumenį maitinanti kraujagyslė (vainikinė arterija). Dėl kraujotakos nepakankamumo širdies raumuo pradeda badauti, trūksta deguonies ir audinys pradeda apmirti. Skausmas dažniausiai apibūdinamas kaip labai stiprus plėšimas, spaudimas, sunkumas ar deginimas krūtinės centre, už krūtinkaulio. Kita, kiek mažiau pavojinga, bet rimta būklė yra krūtinės angina. Ją sukelia susiaurėjusios širdies kraujagyslės, kurios nespėja aprūpinti širdies deguonimi fizinio krūvio, streso ar išgąsčio metu. Nors anginos priepuolis paprastai praeina pailsėjus ar pavartojus specialių vaistų, tai yra labai rimtas įspėjimas, reikalaujantis neatidėliotino kardiologo dėmesio.
Virškinamojo trakto sutrikimai
Gana dažnai skausmas krūtinės viduryje slepia visai ne širdies, o virškinimo sistemos problemas. Gastroezofaginis refliuksas (GERL) sukelia skrandžio rūgšties kilimą atgal į stemplę, dėl ko jaučiamas itin stiprus deginimas už krūtinkaulio, liaudyje vadinamas rėmeniu. Kadangi stemplė yra visiškai šalia širdies, šį skausmą labai lengva supainioti su širdies priepuoliu. Kitos galimos priežastys gali būti stemplės spazmai, opaligė, stemplės išvarža ar tulžies pūslės akmenligė. Šie skausmai dažniausiai pasireiškia netrukus po gausaus valgio, ypač suvalgius riebaus, aštraus maisto, išgėrus kavos, alkoholio arba paprasčiausiai atsigulus horizontlioje padėtyje po vakarienės.
Raumenų ir skeleto problemos
Kartais diskomforto atsakymas slypi pačioje krūtinės ląstos rėmo struktūroje. Tietze sindromas, mediciniškai vadinamas kostochondritu, yra šonkaulių ir krūtinkaulio jungties kremzlių uždegimas. Tokiu atveju skausmas yra ganėtinai aštrus, duriantis, labai aiškiai lokalizuotas ir žymiai sustiprėja giliai įkvepiant, kosint, juokiantis ar tiesiog paspaudus krūtinės ląstą pirštais. Tai nėra pavojinga gyvybei būklė, tačiau ji gali kelti ilgalaikį ir sekinantį diskomfortą. Panašius simptomus sukelia ir tarpšonkaulinių nervų uždegimai (neuralgijos) arba raumenų patempimai po intensyvios treniruotės ar neįprasto fizinio krūvio.
Stresas, nerimas ir panikos atakos
Šiuolaikiniame nuolatinio skubėjimo ir įtampos pasaulyje gydytojai vis dažniau susiduria su stipriais psichosomatiniais skausmais. Panikos ataka gali taip tobulai imituoti visus širdies infarkto simptomus, kad net patyrusiems medikams kartais prireikia elektrokardiogramos, jog būtų patvirtinta diagnozė. Atakos metu žmogus jaučia be galo smarkų, besidaužantį širdies plakimą, staigų dusulį, oro trūkumą, veržimą krūtinėje, gausų prakaitavimą, drebulį ir nenumaldomą artėjančios mirties baimę. Svarbu pabrėžti, kad nors panikos ataka kūno atžvilgiu nėra mirtina, paciento patiriamas skausmas ir baimė yra visiškai realūs ir reikalauja profesionalios psichologinės ar net medikamentinės pagalbos.
Gydytojo įspėjimas: kada skausmas krūtinės viduryje reikalauja skubios pagalbos
Medikai nuolat pabrėžia, kad tam tikri simptomai yra vertinami kaip „raudonosios vėliavėlės“, reikalaujančios nedelsiant nutraukti visus darbus ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Klinikinėje praktikoje galioja auksinė taisyklė: „laikas yra širdies raumuo“. Kiekviena prarasta minutė ištikus miokardo infarktui reiškia negrįžtamai žūstantį audinį, kurio vėliau atkurti bus neįmanoma. Gydytojai kardiologai ir skubios pagalbos specialistai išskiria šiuos kritinius pavojaus signalus, kurių ignoruoti nevalia:
- Skausmo pobūdis ir stiprumas: Jaučiamas itin stiprus spaudimas, veržimas, plėšimas, deginimas ar sunkumas. Pacientai tai dažnai apibūdina taip, tarsi ant krūtinės būtų užsėdęs dramblys arba uždėtas didžiulis betoninis akmuo. Šis skausmas nepraeina pakeitus kūno padėtį, pasivaikščiojus ar išgėrus stiklinę vandens.
- Skausmo plitimas (iradiacija): Ypatingai pavojingas ženklas yra diskomfortas, kuris neapsiriboja tik krūtine, bet plinta į kairę ranką (kartais ir į dešinę ar abi rankas), pečių juostą, nugarą (tarp menčių), kaklą, apatinį žandikaulį ar net skrandžio sritį.
- Gretutiniai kvėpavimo simptomai: Kartu su skausmu staiga atsiranda nepaaiškinamas dusulys, sunku įkvėpti pilna krūtine, trūksta oro net ir ramybės būsenoje.
- Vegetacinė nervų sistemos reakcija: Žmogų staiga išpila šaltas, lipnus prakaitas. Pasidaro silpna, oda išblykšta. Dažnai atsiranda stiprus pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, orientacijos sutrikimas ar net trumpalaikis sąmonės netekimas (apalpimas).
- Trukmė ir eiga: Skausmas yra nuolatinis, trunka ilgiau nei 10-15 minučių ir jo intensyvumas nemažėja arba su kiekviena minute palaipsniui vis didėja.
- Netipiniai simptomai moterims: Moterims širdies infarktas neretai pasireiškia netipiškai – jos gali nejausti to klasikinio spaudimo krūtinėje, tačiau patirti ekstremalų nuovargį, sunkiai paaiškinamą pykinimą, nugaros ar žandikaulio skausmą. Todėl bet koks staigus ir stiprus diskomfortas viršutinėje kūno dalyje turi būti vertinamas maksimaliai rimtai.
Kaip atskirti širdies smūgį nuo rėmens ar raumenų problemų?
Nors galutinę ir tikslią diagnozę visada gali nustatyti tik kvalifikuotas gydytojas, atlikęs elektrokardiogramą (EKG) ir specialius kraujo tyrimus (troponino kiekio nustatymą), yra keletas namų sąlygomis pastebimų požymių, padedančių susiorientuoti situacijoje. Jei jūsų jaučiamas skausmas yra labai trumpas, trunka vos kelias sekundes, pasireiškia tarsi žaibo smūgis ir labiau primena aštrų dūrį adatomis – tai retai būna susiję su širdies kraujotakos sutrikimais. Panašiai yra ir su skausmu, kuris išryškėja ar sustiprėja tik paspaudus tam tikrą krūtinės vietą pirštu, arba tik darant tam tikrą judesį (pavyzdžiui, pasisukant liemeniu); tai dažniausiai rodo raumenų, kremzlių ar nervų problemą, kuri nekelia tiesioginio pavojaus gyvybei.
Tuo tarpu rėmens (refliukso) sukeltas skausmas dažniausiai būna deginančio pobūdžio. Jis lėtai slenka iš skrandžio srities aukštyn link gerklės ir dažnai palieka rūgštų, sūrų ar kartų skonį burnos galinėje dalyje. Skrandžio rūgščių sukeliamas diskomfortas neretai palengvėja išgėrus stiklinę vandens, pieno ar pavartojus nereceptinių skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų (antacidų). Visgi, medikai griežtai įspėja: jeigu abejojate, ypač jei esate vyresnio amžiaus ar turite širdies ligų rizikos veiksnių, visada geriau klysti atsargumo naudai. Geriau be reikalo iškviesti greitąją pagalbą dėl rėmens, nei namuose ignoruoti prasidedantį ir gyvybę atimantį infarktą.
Ką daryti pajutus stiprų, gniaužiantį skausmą krūtinėje?
Jeigu jums pačiam ar šalia jūsų esančiam asmeniui pasireiškė išvardinti simptomai, pranašaujantys galimą širdies smūgį, privalote veikti greitai, adekvačiai ir šaltakraujiškai. Panika šioje situacijoje yra didžiausias priešas.
- Nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu: Tai pirmas ir pats svarbiausias žingsnis. Neskambinkite giminaičiams pasitarti ir jokiu būdu nebandykite patys vairuoti automobilio į priėmimo skyrių. Greitosios pagalbos medikai gali pradėti gaivinimą, skausmo malšinimą ir gyvybinių funkcijų palaikymą dar pakeliui į gydymo įstaigą.
- Nutraukite bet kokį fizinį aktyvumą: Nedarykite jokių nereikalingų judesių. Atsisėskite ant patogios kėdės, fotelio arba atsigulkite, geriausia pusiau sėdimoje padėtyje su atrama nugarai. Fizinis krūvis reikalauja daugiau deguonies širdžiai, o tai esant infarktui tik blogina situaciją ir greitina raumens žūtį.
- Atlaisvinkite drabužius: Jei vilkite aptemptus rūbus, atsisekite marškinių apykaklę, atlaisvinkite kaklaraištį, atsekite diržą ar liemenėlę, kad krūtinės ląsta galėtų laisvai judėti ir būtų lengviau kvėpuoti.
- Užtikrinkite gryną orą: Jei esate uždaroje patalpoje, paprašykite, kad kas nors atidarytų langą ar duris ir įleistų gryno oro. Venkite susibūrusių žmonių minios aplink pacientą.
- Vaistų vartojimas (jei paskirta gydytojo): Jei sergate širdies ligomis ir gydytojas jums anksčiau yra išrašęs nitroglicerino tablečių ar purškalo, pavartokite jį tiksliai taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Jeigu medikai anksčiau to nebuvo uždraudę ir neturite alergijos, laukiant greitosios pagalbos rekomenduojama sukramtyti vieną įprastą (apie 300 mg) aspirino tabletę. Kramtymas padeda vaistui greičiau patekti į kraują ir stabdo tolesnį trombų susidarymą kraujagyslėse.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie krūtinės skausmą
Ar kiekvienas skausmas krūtinėje reiškia infarktą?
Tikrai ne. Remiantis pasauline statistika, didžioji dalis pacientų (daugiau nei pusė), besikreipiančių į skubios pagalbos skyrius dėl skausmo krūtinėje, neserga širdies infarktu. Dažniausios patvirtintos priežastys būna raumenų patempimai, stuburo išvaržos, skrandžio refliuksas, stemplės spazmai ar tiesiog stiprus nerimas bei panikos atakos. Tačiau dėl galimos tiesioginės grėsmės gyvybei, visi gydytojai kiekvieną naujai atsiradusį krūtinės skausmą privalo vertinti rimtai ir traktuoti kaip kardiologinę problemą, kol tyrimais neįrodoma priešingai.
Kaip ilgai gali trukti nepavojingas krūtinės skausmas?
Nepavojingas, pavyzdžiui, su raumenimis, raiščiais ar šonkaulių kremzlėmis susijęs skausmas, gali tęstis gana ilgai – nuo kelių dienų iki kelių savaičių ar net mėnesių. Toks skausmas būna banguojantis, suintensyvėjantis judant, liečiant ar giliai kvėpuojant. Panikos atakos metu jaučiamas skausmas ar spaudimas paprastai pasiekia savo aukščiausią piką per 10 minučių ir per artimiausią pusvalandį palaipsniui visiškai atslūgsta. Infarkto atveju skausmas būna nepertraukiamas, nuolatinis, vis stiprėjantis ir paprastai trunka ilgiau nei 15-20 minučių be jokio palengvėjimo.
Ar stresas gali sukelti realų fizinį krūtinės skausmą?
Taip, neabejotinai. Ilgalaikis, lėtinis stresas ir stiprios staigios emocijos priverčia organizmą išskirti didžiulius kiekius streso hormonų – adrenalino ir kortizolio. Tai sukelia periferinių kraujagyslių spazmus, labai greitą ir stiprų širdies plakimą bei krūtinės raumenų įtampą, kas žmogaus fiziškai jaučiama kaip realus skausmas ar gniuždantis diskomfortas krūtinėje. Nors stresinis skausmas nėra tiesiogiai mirtinas, chroniškas nevaldomas stresas ilgainiui smarkiai nualina organizmą ir padidina realių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.
Ar infarktas gresia tik vyresnio amžiaus žmonėms?
Nors amžius yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių (vyrams virš 45 metų, moterims virš 55 metų), širdies infarktas sparčiai jaunėja. Dėl šiuolaikinio sėslaus gyvenimo būdo, netaisyklingos mitybos, didžiulio streso, nutukimo ir rūkymo, kardiologai vis dažniau diagnozuoja sunkius miokardo infarktus trisdešimtmečiams ar net dvidešimtmečiams pacientams. Todėl jaunas amžius jokiu būdu neapsaugo nuo širdies ligų, o atsiradus pavojaus signalams, negalima jų ignoruoti remiantis vien savo jaunyste.
Kada reikėtų registruotis pas kardiologą profilaktikai?
Profilaktiniai širdies patikrinimai, net ir nejaučiant jokių simptomų, griežtai rekomenduojami visiems vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų. Tačiau, jeigu jūsų šeimoje (tėvams, broliams, seserims) yra buvę ankstyvų infarktų ar insultų (iki 55-60 metų amžiaus), jei turite nuolat aukštą kraujospūdį, padidėjusį „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, sergate cukriniu diabetu, nuolat rūkote ar turite reikšmingą antsvorį – pas kardiologą reikėtų apsilankyti gerokai anksčiau ir tokius patikrinimus atlikti bent kartą per metus.
Gyvenimo būdo pokyčiai, padedantys išvengti krūtinės diskomforto ateityje
Kasdienis rūpinimasis savo širdimi ir bendra organizmo sveikata yra geriausia ir pigiausia prevencijos priemonė, leidžianti išvengti gąsdinančio krūtinės skausmo bei gyvybei pavojingų būklių. Net ir genetiškai turint stiprų polinkį į širdies ir kraujagyslių ligas, individualus žmogaus gyvenimo būdas atlieka milžinišką, dažnai lemiamą vaidmenį. Pirmas ir vienas svarbiausių žingsnių link sveikos širdies – adekvatus fizinis aktyvumas. Reguliari, vidutinio intensyvumo mankšta, pavyzdžiui, greitas ėjimas, bėgiojimas risčia, plaukimas baseine ar važiavimas dviračiu bent 30-40 minučių per dieną daugumą savaitės dienų, natūraliai stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką ir padeda palaikyti elastingas kraujagysles.
Mityba taip pat yra absoliučiai esminis faktorius. Mitybos specialistai rekomenduoja drastiškai sumažinti sočiųjų gyvulinių riebalų, greito maisto, perdirbtų mėsos gaminių ir pridėtinio cukraus kiekio vartojimą. Viduržemio jūros dieta, kuri yra gausi šviežių daržovių, įvairių vaisių, pilno grūdo produktų, riebios jūrinės žuvies, riešutų ir aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus, pasauliniu mastu yra pripažinta kaip viena geriausių ir efektyviausių dietų širdies sveikatai palaikyti. Be to, būtina atidžiai kontroliuoti porcijų dydžius, stengtis nepersivalgyti ypač vakarais, kad būtų išvengta nutukimo ir su juo tiesiogiai susijusio virškinimo trakto refliukso, kuris, kaip minėta anksčiau, itin dažnai sukelia skausmingus ir neraminančius pojūčius krūtinėje.
Galiausiai, ne mažiau svarbus yra visų žalingų įpročių atsisakymas ir psichologinės sveikatos puoselėjimas. Rūkymas yra pats didžiausias ir tiesiogiai modifikuojamas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Nikotinas, dervos ir tūkstančiai kitų cigaretėse (įskaitant ir elektronines) esančių cheminių medžiagų tiesiogiai žaloja kraujagyslių sieneles iš vidaus, skatina pavojingų kraujo krešulių susidarymą ir nuolat didina kraujospūdį. Medicinos tyrimai rodo, kad jau praėjus vieneriems metams po to, kai metama rūkyti, išemines širdies ligos ir infarkto rizika žmogui sumažėja perpus. Taip pat verta atkreipti dėmesį į poilsio režimą: miegoti reikėtų 7-8 valandas per parą. Gebėjimas sąmoningai valdyti kasdienį stresą per meditaciją, jogą, gilaus kvėpavimo pratimus, pasivaikščiojimus gamtoje ar tiesiog nuoširdų bendravimą su artimaisiais, žymiai sumažina ne tik miokardo infarkto, bet ir labai nemalonių psichosomatinių panikos atakų skausmų tikimybę. Širdies sveikatos palaikymas – tai nuoseklus kasdienis darbas su savimi, kuris neišvengiamai atsiperka ilgu, energingu ir pilnavertišku gyvenimu be baimės pajusti tą stingdantį skausmą.
