Pajutus duriantį, spaudžiantį ar deginantį skausmą kairėje krūtinės pusėje, dažną žmogų akimirksniu apima baimė ir panika. Pirmoji mintis, kuri šauna į galvą pajutus tokius simptomus – tai prasidedantis miokardo infarktas. Nors skausmas krūtinės plote yra vienas rimčiausių signalų, reikalaujančių neatidėliotino dėmesio ir greitos reakcijos, toli gražu ne visada jis reiškia gyvybei pavojingą širdies ligą. Mūsų kūnas yra itin sudėtingas mechanizmas, kuriame fizinė sveikata labai glaudžiai persipina su emocine bei psichologine būkle. Šiuolaikinis intensyvus gyvenimo tempas, nuolatinis stresas darbe, miego trūkumas ir nenumalšinama psichologinė įtampa labai dažnai sukelia psichosomatinius simptomus, kurie meistriškai imituoja širdies smūgį. Norint išvengti nereikalingo nerimo ir laiku kreiptis pagalbos tada, kai jos iš tiesų reikia, būtina išmokti atskirti, kada diskomfortas krūtinėje yra tiesiog pervargimo ir streso pasekmė, o kada – signalas, jog širdžiai gresia realus pavojus. Geras savo kūno pažinimas gali ne tik išsaugoti ramybę, bet ir išgelbėti gyvybę.
Medicininė statistika rodo, kad didelė dalis pacientų, atvykstančių į skubios pagalbos skyrius dėl krūtinės skausmų, po atliktų tyrimų išgirsta ne kardiologinę, o neurologinę arba su virškinimo traktu susijusią diagnozę. Tačiau bet koks savarankiškas diagnozės nustatymas, neturint medicininių žinių, yra rizikingas. Todėl kiekvienas suaugęs žmogus privalo žinoti pagrindinius skirtumus tarp kardiologinės kilmės skausmo ir to skausmo, kurį išprovokuoja kiti organizmo sutrikimai ar emocinės būsenos.
Kaip atpažinti miokardo infarktą: pagrindiniai pavojaus signalai
Miokardo infarktas įvyksta tada, kai staiga sutrinka širdies raumens aprūpinimas krauju, dažniausiai dėl kraujo krešuliu užsikimšusios vainikinės arterijos. Negavęs deguonies, širdies raumuo pradeda apmirti. Skirtingai nei daugelis įsivaizduoja iš matytų kino filmų, infarkto skausmas retai būna vien tik aštrus ar duriantis kaip vienetinis adatos dūris. Dažniausiai pacientai jį apibūdina kur kas masyviau – kaip plėšiantį, spaudžiantį, gniaužiantį ar deginantį pojūtį už krūtinkaulio. Susidaro įspūdis, lyg ant krūtinės būtų uždėtas labai sunkus akmuo arba ją veržtų stiprus lankas. Šis skausmas paprastai nepraeina pakeitus kūno padėtį, giliai įkvėpus, nusikosėjus ar išgėrus stiklinę vandens.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur šis skausmas plinta ir kokie kiti kūno pojūčiai jį lydi. Tikro širdies infarkto atveju diskomfortas beveik niekada neapsiriboja vienu mažu krūtinės tašku, kurį galima parodyti vienu pirštu.
- Skausmo plitimas (iradiacija): Būdinga, kad plėšiantis skausmas iš krūtinkaulio centro plinta į kairę ranką, kaklą, apatinį žandikaulį, pečius ar net į nugaros sritį tarp menčių.
- Šaltas prakaitas: Pacientą staiga išmuša šaltas, lipnus prakaitas, atsirandantis be jokios akivaizdžios fizinės priežasties ar aplinkos temperatūros pokyčių.
- Dusulys ir oro trūkumas: Žmogui pasidaro be galo sunku kvėpuoti net sėdint ar gulint visiškoje ramybės būsenoje, atsiranda jausmas, kad plaučiams neužtenka deguonies.
- Pykinimas ir virškinimo sutrikimai: Neretai infarktas, ypač moterims, primena apsinuodijimą maistu. Gali pasireikšti stiprus pykinimas ar net vėmimas, nepaaiškinamas silpnumas.
- Svaigimas ir sąmonės praradimo rizika: Dėl kraujospūdžio kritimo ir staigaus širdies veiklos sutrikimo gali aptemti akyse, atsirasti stiprus galvos svaigimas ar ištikti alpimas.
Jei jaučiate šiuos simptomus ir jie trunka ilgiau nei 10–15 minučių, o jų intensyvumas nė kiek nemažėja, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokiose situacijose kiekviena uždelsta minutė reiškia negrįžtamą širdies raumens ląstelių žūtį, todėl delsimas gali būti mirtinas.
Stresas, nerimas ir panikos atakos: kai širdis reaguoja į įtampą
Psichologinė įtampa yra viena dažniausių vadinamojo „netikro infarkto“ priežasčių. Kai žmogus patiria stiprų, ūmų ar lėtinį stresą, organizmas į kraują išskiria didelius kiekius adrenalino ir kortizolio – hormonų, kurie evoliuciškai yra skirti paruošti kūną „kovoti arba bėgti“ reakcijai. Šis biocheminis procesas sukelia kraujagyslių spazmus, žymiai pagreitina širdies ritmą ir padidina skeleto raumenų tonusą. Būtent dėl šios priežasties kairėje krūtinės pusėje ar širdies plote atsiranda labai nemalonūs, duriantys pojūčiai, kuriuos be galo lengva supainioti su organine širdies liga.
Panikos ataka yra dar viena būklė, kurios metu krūtinės skausmas gali būti itin gąsdinantis ir paralyžiuojantis. Panikos atakos metu žmogus patiria staigų, nevaldomą, jokia realia grėsme nepagrįstą baimės priepuolį, kurį lydi intensyvūs fiziniai simptomai. Nors pačiam žmogui atrodo, kad jis miršta nuo širdies smūgio, atidžiau panagrinėjus simptomus, galima įžvelgti aiškius skirtumus.
- Skausmo pobūdis: Skirtingai nuo mąsyvaus ir spaudžiančio infarkto skausmo, streso ar panikos atakos sukeltas skausmas dažniausiai būna labai aštrus, duriantis, tarytum veriantis peiliu, ir lokalizuotas viename konkrečiame taške. Žmogus paprastai gali vienu pirštu parodyti tikslią vietą, kurioje duria.
- Trukmė: Duriantis nervinio pobūdžio skausmas dažnai trunka vos kelias sekundes arba atsiranda impulsyviais blyksniais. Jei tai panikos ataka, simptomų pikas pasiekiamas per maždaug 10 minučių, o vėliau, emocijoms slūgstant, skausmas palaipsniui silpsta.
- Priklausomybė nuo kvėpavimo: Neurogeninio ar raumeninio pobūdžio skausmas dažniausiai kinta kartu su krūtinės ląstos judesiais – jis gali suintensyvėti giliai įkvėpus, iškvėpus, nusikosėjus ar pakeitus kūno pozą. Infarkto skausmas yra pastovus ir nepriklauso nuo kvėpavimo mechanikos.
Svarbu suprasti, kad nors panikos ataka ar stiprus stresas nesukelia tiesioginės fizinės žalos širdies raumeniui, žmogui tuo metu atrodanti grėsmė yra visiškai reali. Organizmas išgyvena tikrą krizę, sukeliančią didžiules kančias. Šių simptomų nereikėtų ignoruoti ar laikyti išsigalvotais, nes ilgalaikis nevaldomas stresas ilgainiui tikrai gali prisidėti prie tikrų širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip arterinė hipertenzija, išsivystymo.
Tarpšonkaulinė neuralgija ir raumenų spazmai
Kita itin dažna duriančio skausmo krūtinėje priežastis, kurią žmonės priskiria širdies problemoms, yra tarpšonkaulinių nervų uždegimas (neuralgija) arba krūtinės ląstos raumenų spazmai. Tai gali nutikti dėl visiškai banalių priežasčių: netaisyklingos laikysenos, ilgalaikio sėdėjimo prie kompiuterio susikūprinus, staigaus nepatogaus judesio, fizinio krūvio neapšilus, persišaldymo vėjyje ar esamų stuburo patologijų (pavyzdžiui, kaklo ar krūtinės dalies osteochondrozės).
Tarpšonkaulinė neuralgija išsiskiria tuo, kad skausmas labai stipriai reaguoja į fizinius dirgiklius. Jis paūmėja apčiuopiant krūtinės ląstą, pirštais spaudžiant tarpšonkaulinius tarpus, sukiojant liemenį ar pakeliant ranką. Jei galite rasti patogią kūno pozą, kurioje skausmas visiškai atlėgsta, arba atvirkščiai – padaryti judesį, kuris akimirksniu tą skausmą išprovokuoja, labai tikėtina, kad jūsų problema slypi atramos ir judėjimo aparate bei nervuose, o ne pačioje širdyje.
Virškinamojo trakto problemos, imituojančios širdies ligas
Kartais kairėje krūtinės pusėje ar už krūtinkaulio jaučiamas stiprus skausmas yra visiškai nesusijęs nei su širdimi, nei su nervų sistema ar stuburu. Virškinimo organų sistemos sutrikimai labai dažnai apgauna net pačius patyrusius medicinos specialistus, kol nėra atliekami išsamūs tyrimai. Viena dažniausių tokių būklių yra gastroezofaginio refliukso liga (GERL).
Kai skrandžio rūgštis pakyla atgal į stemplę, sukeliamas itin stiprus, graužiantis ar deginantis jausmas už krūtinkaulio. Kartais šis skausmas toks stiprus, kad plinta net į kaklą, nugarą ar apatinį žandikaulį – lygiai taip pat, kaip tikro infarkto atveju. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad refliukso sukeltas skausmas dažniausiai atsiranda netrukus po gausaus valgio, atsigulus horizontaliai ar pasilenkus į priekį. Be to, šį skausmą dažnai pavyksta palengvinti išgėrus rūgštingumą mažinančių vaistų (antacidų) ar tiesiog pieno. Taip pat gali būti jaučiamas rūgštus ar kartus skonis burnoje, varginti dažnas raugėjimas.
Tulžies pūslės akmenligė, skrandžio opa ar net kasos uždegimas taip pat gali pasireikšti skausmais, kurie spinduliuoja į krūtinę. Tačiau tokiais atvejais skausmą paprastai lydi kiti akivaizdūs virškinimo sutrikimo simptomai: stiprus pilvo pūtimas, aštrus skausmas dešinėje pašonėje arba po šonkauliais, vėmimas, po kurio nepalengvėja, ir apetito praradimas.
Ką daryti pajutus krūtinės skausmą? Pirmieji žingsniai
Net jei po perskaitytų simptomų aprašymų manote, kad skausmas krūtinėje greičiausiai atsirado dėl streso, netaisyklingos laikysenos ar pervargimo, medicinoje visada galioja auksinė taisyklė – geriau apsidrausti ir pasitikrinti, nei prarasti budrumą. Širdies sveikata nėra ta sritis, kurioje galima rizikuoti ar užsiimti savigyda. Štai pagrindiniai ir nuoseklūs žingsniai, kurių reikėtų imtis pajutus neaiškų ir gąsdinantį skausmą krūtinės srityje:
- Nutraukite bet kokį fizinį aktyvumą: Jei skausmas prasidėjo sportuojant, bėgant, lipant laiptais, dirbant fizinį darbą ar nešant sunkius nešulius, privalote nedelsiant sustoti. Raskite vietą atsisėsti ar atsigulti pusiau sėdimoje padėtyje. Fizinio krūvio nutraukimas sumažina širdies deguonies poreikį.
- Pabandykite nusiraminti ir užtikrinti oro srautą: Atsisekite marškinių apykaklę, atlaisvinkite kaklaraištį ar veržiantį diržą. Atidarykite langą, kad į patalpą patektų kuo daugiau gryno oro. Lėtas, gilus ir sąmoningas kvėpavimas (įkvepiant per nosį ir lėtai iškvepiant per burną) padeda sulėtinti širdies ritmą ir sumažinti galimos panikos atakos simptomus.
- Sąmoningai įvertinkite skausmo pobūdį: Pasistenkite išlikti racionalūs ir atsakykite sau į kelis klausimus. Ar skausmas spaudžiantis, ar duriantis? Ar jis plinta į ranką, kaklą, žandikaulį? Ar skausmas kaip nors keičiasi įkvėpus, iškvėpus ar pajudėjus? Ši informacija bus neįkainojama greitosios pagalbos medikams.
- Išgerkite vandens arba panaudokite turimus vaistus: Kartais paprastas stiklinės vandens išgėrimas mažais gurkšneliais padeda atpalaiduoti stemplės spazmus ir nuraminti nervų sistemą. Jei gydytojas jums jau yra diagnozavęs stenokardiją ir išrašęs nitroglicerino, pavartokite jį taip, kaip nurodyta.
- Nedelsdami kvieskite pagalbą: Jei skausmas yra spaudžiančio, gniaužiančio ar plėšiančio pobūdžio, nepraeina ramybės būsenoje, trunka ilgiau nei 10-15 minučių ir yra lydimas šalto prakaito, silpnumo bei dusulio – nelaukite stebuklo. Nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefonu. Visada geriau yra klaidingas iškvietimas dėl panikos atakos, nei namuose prarastas laikas ištikus tikram miokardo infarktui.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar jaunas amžius apsaugo nuo širdies infarkto?
Visiškai ne. Nors miokardo infarktas statistiškai kur kas dažniau diagnozuojamas vyresnio amžiaus žmonėms, pastaraisiais dešimtmečiais kardiologai pastebi itin nerimą keliančią tendenciją – infarktas sparčiai jaunėja. Dėl nuolatinio streso, nesveikos ir perdirbtos mitybos, sėslaus gyvenimo būdo, nutukimo ir žalingų įpročių, tokių kaip elektroninių ar įprastų cigarečių rūkymas bei alkoholio vartojimas, širdies smūgis vis dažniau ištinka 30, 40 ar net 20-ies su trupučiu metų sulaukusius asmenis. Todėl jaunas amžius jokiu būdu neturėtų būti priežastis ignoruoti ar nuvertinti rimtus krūtinės skausmo simptomus.
Kiek laiko trunka streso arba panikos atakos sukeltas krūtinės skausmas?
Streso ar psichologinės įtampos sukeltas skausmas dažniausiai yra epizodinis ir nereguliarus. Jis gali pasireikšti kaip labai trumpas, vos kelias sekundes trunkantis ir aštrus dūris širdies plote. Jei tai panikos ataka, skausmas ir kiti simptomai (tankus širdies plakimas, dusulys, mirties baimė) gali trukti apie 10–30 minučių. Nurimus emocijoms, pakeitus aplinką ir susireguliavus kvėpavimui, šis diskomfortas paprastai išnyksta be jokių specialių kardiologinių medikamentų. Jei skausmas yra tolygiai nuolatinis ir trunka ištisas valandas ar net dienas, tai dažniausiai rodo raumenų, skeleto ar nervų problemas, pavyzdžiui, anksčiau minėtą tarpšonkaulinę neuralgiją.
Ar elektrokardiograma (EKG) visada parodo širdies infarktą?
Elektrokardiograma yra vienas iš esminių ir greičiausių tyrimų diagnozuojant širdies ritmo sutrikimus bei infarktą, tačiau svarbu žinoti, kad ji ne visada gali parodyti prasidedantį širdies smūgį pačiomis pirmosiomis jo minutėmis ar net valandomis. Yra tam tikrų infarkto rūšių, kurių metu EKG pokyčiai išryškėja šiek tiek vėliau arba būna labai neryškūs. Būtent todėl, esant stipriam klinikinės būklės įtarimui, ligoninėje papildomai atliekami specialūs kraujo tyrimai (troponino I arba T nustatymas). Šie kraujo rodikliai tiksliai parodo širdies raumens pažeidimą ir ląstelių žūtį, net jei kardiograma tuo metu dar atrodo pakankamai normali.
Kaip atskirti krūtinės skausmą nuo skrandžio problemų?
Skrandžio, stemplės ar dvylikapirštės žarnos problemos (pavyzdžiui, refliuksas, gastritas) dažniausiai yra labai glaudžiai susijusios su valgymo režimu ir suvartoto maisto tipu. Skausmas ar deginimas už krūtinkaulio paprastai sustiprėja persivalgius, pavalgius aštraus, kepto, riebaus maisto, taip pat atsigulus ar pasilenkus iškart po valgio. Papildomai gali pasireikšti rūgštus atpylimas, kosulys atsigulus. Tuo tarpu širdies kilmės skausmas (krūtinės angina ar infarktas) kur kas dažniau yra provokuojamas fizinio krūvio, aktyvaus judėjimo arba itin stipraus emocinio sukrėtimo ir praktiškai nepriklauso nuo kūno padėties ar pastarojo valgymo laiko.
Gyvenimo būdo pokyčiai stipresnei širdžiai ir ramesnei nervų sistemai
Niekas nenori atsidurti toje gąsdinančioje situacijoje, kai krūtinę staiga perveria aštrus, paralyžiuojantis skausmas, nepriklausomai nuo to, ar tai iš tiesų besivystanti širdies problema, ar tiesiog organizmo gynybinė reakcija į chronišką įtampą. Abiem atvejais tai yra labai aiškus ir garsus jūsų kūno siunčiamas signalas, kad atėjo laikas sulėtinti kasdienį tempą, persvarstyti savo įpročius ir atkreipti didesnį dėmesį į savo fizinę bei psichologinę sveikatą. Širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat ir psichosomatinių sutrikimų profilaktika reikalauja ne brangių vaistų, o kompleksinio, sąmoningo požiūrio į savo kasdienybę.
Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių, moksliškai pagrįstų veiksnių, stiprinančių širdies raumenį, gerinančių kraujotaką ir didinančių organizmo atsparumą stresui. Reguliarios, vidutinio intensyvumo treniruotės, tokios kaip greitas ėjimas gryname ore, plaukimas baseine, šiaurietiškas ėjimas ar važiavimas dviračiu bent 30 minučių per dieną, gali žymiai sumažinti infarkto ir insulto riziką. Be to, sportuojant organizmas efektyviai „sudegina“ susikaupusius streso hormonus, tokius kaip kortizolis, ir išskiria endorfinus – laimės hormonus. Todėl judėjimas yra ne tik treniruotė širdžiai, bet ir natūralus vaistas nuo nerimo sutrikimų bei panikos atakų.
Svarbu ne tik nuolat judėti, bet ir aprūpinti savo organizmą kokybišku kuru. Subalansuota, Viduržemio jūros regiono tipo mityba, kurioje gausu maistinių skaidulų, omega-3 riebalų rūgščių iš žuvies ir riešutų, šviežių daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų, padeda palaikyti normalų cholesterolio lygį ir kraujospūdį. Taip išvengiama aterosklerozės – kraujagyslių siaurėjimo, kuris yra pagrindinė miokardo infarkto priežastis. Vengimas per didelio kiekio druskos, pridėtinio cukraus, transriebalų ir smarkiai perdirbto pusfabrikačių maisto atneša neabejotiną, ilgalaikę naudą ne tik jūsų širdies kraujagyslėms, bet ir virškinimo sistemai, užkertant kelią refliuksui.
Ne mažiau svarbus širdies ir nervų sistemos sveikatai yra kokybiškas, nepertraukiamas miegas ir adekvatus poilsis. Šiuolaikinėje aktyvioje visuomenėje miego trūkumas tapo savotiška epidemija, kuri tiesiogiai sekina centrinę nervų sistemą, didina bazinį streso lygį ir kelia arterinį kraujospūdį. Suaugusiam žmogui būtina kiekvieną naktį skirti 7–9 valandas miegui. Raminantys vakariniai ritualai, tokie kaip meditacija, lengvas tempimo pratimų kompleksas, knygos skaitymas ar šilta vonia prieš miegą atsisakant išmaniųjų ekranų, padeda paruošti kūną poilsiui ir sumažina per dieną patirtą įtampą.
Galiausiai, net ir besilaikant sveiko gyvenimo būdo principų, nereikėtų pamiršti profilaktinių sveikatos patikrinimų. Reguliarus arterinio kraujospūdžio matavimas namuose, periodiškai atliekami cholesterolio (lipidogramos) ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimai bei kardiogramos užrašymas pas šeimos gydytoją leidžia laiku pastebėti organizmo nukrypimus nuo normos. Prevencija visada yra geriau nei gydymas, o nuoširdus įsiklausymas į savo kūną bei sąmoningas streso valdymas yra patikimiausias jūsų skydas, saugantis ir nuo širdies smūgio, ir nuo sekinančių ilgalaikės įtampos padarinių.
