Sąnarių skausmas – viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria įvairaus amžiaus žmonės, nuo aktyviai sportuojančio jaunimo iki senjorų. Pajutus maudimą keliuose, nugaroje ar klubuose, daugelio pirmoji reakcija yra siekti tabletės. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra vieni populiariausių vaistų pasaulyje, dažnai parduodami be recepto ir laikomi neatsiejama namų vaistinėlės dalimi. Tačiau gydytojai vis garsiau kalba apie „tyliąją epidemiją“ – netinkamą ir perteklinį šių vaistų vartojimą. Nors jie efektyviai malšina skausmą ir mažina uždegimą, nekontroliuojamas jų vartojimas gali sukelti rimtų, kartais net gyvybei pavojingų komplikacijų. Svarbu suprasti, kad tai nėra „nekalti saldainiai“, o stipraus poveikio cheminės medžiagos, kurios veikia ne tik skaudamą vietą, bet ir visą organizmą.
Kaip veikia vaistai nuo uždegimo ir kodėl jie tokie populiarūs?
Norint suprasti riziką, pirmiausia reikia suvokti veikimo mechanizmą. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (tokie kaip ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas ir kiti) blokuoja tam tikrus fermentus, vadinamus ciklooksigenazėmis (COX). Šie fermentai organizme yra atsakingi už prostaglandinų gamybą. Prostaglandinai yra cheminės medžiagos, kurios sukelia skausmą, uždegimą ir karščiavimą.
Sustabdžius prostaglandinų gamybą, skausmas atlėgsta, o patinimas sumažėja. Tai suteikia greitą palengvėjimą, todėl pacientai dažnai linkę vartoti šiuos vaistus ilgesnį laiką arba didesnėmis dozėmis nei rekomenduojama, tikėdamiesi geresnio efekto. Tačiau prostaglandinai atlieka ir kitą, apsauginę funkciją: jie saugo skrandžio gleivinę nuo rūgščių poveikio ir palaiko normalią inkstų kraujotaką. Blokuodami „bloguosius“ procesus (skausmą), vaistai kartu blokuoja ir šias gyvybiškai svarbias apsaugines funkcijas.
Pavojus virškinamajam traktui: nuo rėmens iki opų
Gydytojai įspėja, kad dažniausias šalutinis NVNU poveikis yra susijęs su virškinimo sistema. Kadangi vaistai slopina gleivinę saugančių medžiagų gamybą, skrandis tampa itin pažeidžiamas savo paties išskiriamos rūgšties.
Galimos komplikacijos apima:
- Dispepsiją ir rėmens graužimą: Tai pirmieji požymiai, kad skrandis netoleruoja vaisto.
- Erozijas ir gastritą: Ilgiau vartojant, skrandžio sienelės pasidaro uždegiminės.
- Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas: Jos gali susiformuoti be jokių išankstinių simptomų.
- Kraujavimą iš virškinamojo trakto: Tai gyvybei pavojinga būklė. Vyresnio amžiaus žmonėms kraujavimo rizika padidėja net kelis kartus.
Ypač didelė rizika kyla tiems, kurie šiuos vaistus vartoja „tuščiu skrandžiu“ arba derina su alkoholiu, kuris papildomai dirgina gleivinę. Gydytojai dažnai rekomenduoja kartu su skausmą malšinančiais vaistais vartoti protonų siurblio inhibitorius (vaistus, mažinančius rūgštingumą), kad būtų apsaugotas skrandis, tačiau savigyda užsiimantys pacientai apie tai dažnai nežino.
Širdies ir kraujagyslių sistemos rizika – tylioji grėsmė
Daugelis pacientų nustemba sužinoję, kad vaistai nuo sąnarių skausmo gali pakenkti širdžiai. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis tam tikrų NVNU vartojimas padidina širdies priepuolio ir insulto riziką. Taip yra todėl, kad šie vaistai gali:
- Didinti kraujospūdį: Jie skatina organizmą sulaikyti natrį ir vandenį, todėl padidėja kraujo tūris ir spaudimas į kraujagyslių sieneles. Žmonėms, kurie jau serga hipertenzija, tai gali būti kritiškai pavojinga, nes vaistai nuo skausmo gali sumažinti vaistų nuo spaudimo veiksmingumą.
- Skatinti kraujo krešėjimą: Skirtingai nei aspirinas, kuris skystina kraują, kai kurie kiti NVNU gali didinti trombų susidarymo riziką.
- Sukelti širdies nepakankamumo paūmėjimą: Dėl skysčių susilaikymo širdžiai tenka didesnis krūvis.
Gydytojai griežtai įspėja pacientus, turinčius širdies problemų, prieš vartojant bet kokius vaistus nuo uždegimo pasitarti su specialistu. Kartais net trumpalaikis kursas gali išbalansuoti kruopščiai kontroliuojamą kraujospūdį.
Inkstų funkcija ir skysčių susilaikymas
Inkstai yra organas, kuris filtruoja viską, ką mes suvartojame, įskaitant vaistus. Prostaglandinai, kurių gamybą blokuoja vaistai nuo skausmo, normaliomis sąlygomis padeda išlaikyti inkstų kraujagysles išsiplėtusias, užtikrindami gerą kraujotaką inkstuose.
Kai šis procesas sutrikdomas, inkstų kraujotaka suprastėja. Sveikiems žmonėms tai gali pasireikšti tik nedideliu skysčių susilaikymu (pvz., patinusiomis kojomis), tačiau žmonėms, kurių inkstų funkcija jau yra susilpnėjusi (sergantiems diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis ar vyresnio amžiaus žmonėms), tai gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą. Tokiu atveju inkstai staiga nustoja valyti kraują nuo toksinų, ir gali prireikti dializės.
Pavojingas „kokteilis“: vaistų sąveika
Viena didžiausių klaidų, kurią daro pacientai – tai vaistų derinimas nepasitarus su vaistininku ar gydytoju. Vaistai nuo sąnarių skausmo gali pavojingai sąveikauti su kitais medikamentais:
- Kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai): Vartojant NVNU kartu su varfarinu ar kitais kraują skystinančiais vaistais, drastiškai išauga vidinio kraujavimo rizika.
- Vaistai nuo kraujospūdžio: Kaip minėta anksčiau, vaistai nuo skausmo gali neutralizuoti antihipertenzinių vaistų poveikį.
- Antidepresantai (SSRI grupės): Derinys su NVNU taip pat didina kraujavimo riziką.
- Kiti vaistai nuo skausmo: Dažna klaida – vartoti kelis skirtingus pavadinimus turinčius, bet tai pačiai grupei priklausančius vaistus vienu metu (pvz., gerti tabletę ir tepti tepalą su ta pačia veikliąja medžiaga). Tai veda prie perdozavimo.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Svarbu atpažinti pavojaus signalus. Nustokite vartoti vaistus ir kreipkitės medicininės pagalbos, jei pastebėjote:
- Tuštinimąsi juodomis, dervos spalvos išmatomis (tai kraujavimo iš skrandžio požymis).
- Stiprų pilvo skausmą ar vėmimą (ypač jei vemiama turiniu, panašiu į kavos tirščius).
- Staigų svorio augimą ar stiprų kojų tinimą (inkstų problemų požymis).
- Odos bėrimą, niežulį ar pasunkėjusį kvėpavimą (alerginė reakcija).
- Krūtinės skausmą ar silpnumą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima vaistus nuo sąnarių skausmo gerti „tuščiu skrandžiu“?
Ne, tai griežtai nerekomenduojama. Visus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo geriausia vartoti po valgio arba valgio metu, užgeriant pilna stikline vandens. Tai padeda šiek tiek sumažinti tiesioginį dirginantį poveikį skrandžio gleivinei, nors ir nepanaikina sisteminės rizikos.
Kiek laiko saugu vartoti šiuos vaistus be pertraukos?
Be gydytojo priežiūros nerekomenduojama šių vaistų vartoti ilgiau nei 3–5 dienas skausmui malšinti arba ilgiau nei 7 dienas esant karščiavimui. Jei skausmas nepraeina, būtina ieškoti jo priežasties, o ne tik slopinti simptomus.
Ar tepalai yra saugesni už tabletes?
Taip, tepalai ir geliai, tepami tiesiai ant skaudamo sąnario, yra saugesni, nes į bendrą kraujotaką patenka žymiai mažesnis vaisto kiekis. Tai sumažina (bet visiškai nepanaikina) riziką pakenkti skrandžiui ar širdžiai. Tačiau tepalus taip pat reikia naudoti saikingai, neviršijant nurodytų kiekių.
Ką daryti, jei skauda, bet turiu skrandžio opą?
Tokiu atveju savarankiškai vartoti NVNU griežtai draudžiama. Turėtumėte pasitarti su gydytoju dėl alternatyvų. Dažnai rekomenduojama paracetamolio (kuris mažiau dirgina skrandį, bet neturi priešuždegiminio poveikio) arba specifinių vaistų, vadinamų koksibais, kurie mažiau veikia skrandį, tačiau ir jie turi būti skiriami įvertinus širdies riziką.
Gyvensenos pokyčiai ir nemedikamentinės priemonės
Norint sumažinti priklausomybę nuo vaistų nuo skausmo, būtina orientuotis į ilgalaikį sąnarių sveikatos gerinimą. Vaistai dažniausiai tik užmaskuoja problemą, bet jos neišsprendžia. Gydytoja pabrėžia, kad lėtinio sąnarių skausmo valdymas prasideda nuo gyvenimo būdo korekcijos, kuri dažnai duoda geresnių rezultatų nei ilgalaikis medikamentų vartojimas.
Pirmasis žingsnis yra kūno svorio kontrolė. Kiekvienas papildomas kilogramas sukuria daug didesnę apkrovą kelių ir klubų sąnariams judėjimo metu. Numetus net ir nedidelį svorio kiekį, sąnarių apkrova sumažėja eksponentiškai, kas natūraliai mažina skausmą ir uždegiminius procesus.
Antrasis aspektas – tikslingas judėjimas. Kai skauda, judėti norisi mažiausiai, tačiau nejudrumas tik pablogina situaciją – sąnariai sustingsta, o juos palaikantys raumenys nusilpsta. Kineziterapija, plaukimas ar specialūs tempimo pratimai stiprina raumenų korsetą aplink sąnarį, taip perimant dalį krūvio ir sumažinant trintį. Fizinis aktyvumas taip pat skatina natūralių nuskausminamųjų – endorfinų – gamybą organizme.
Galiausiai, svarbu peržiūrėti mitybą. Į racioną įtraukus produktų, turinčių natūralių priešuždegiminių savybių, galima sumažinti sisteminį organizmo uždegimą. Omega-3 riebalų rūgštys (esančios riebioje žuvyje, linų sėmenyse), ciberžolė, imbieras ir daug antioksidantų turinčios uogos bei daržovės gali tapti puikia pagalbine priemone. Nors šie metodai neveikia taip staigiai kaip tabletė, jie neturi pavojingų šalutinių poveikių ir užtikrina ilgalaikę sveikatą.
