Širdies permušimai, staigus pulso padažnėjimas ar jausmas, tarsi širdis trumpam sustotų ir vėl pradėtų plakti – tai simptomai, kurie gali išgąsdinti net ir pačius ramiausius žmones. Nors dažniausiai tokie epizodai atrodo itin grėsmingai ir sukelia didžiulį nerimą, kardiologai ramina: anaiptol ne kiekvienas širdies ritmo sutrikimas reikalauja skubios medicininės intervencijos ar greitosios pagalbos iškvietimo. Daugeliu atvejų, ypač jei esate jaunas ir neturite anksčiau diagnozuotų gretutinių širdies ligų, šie nemalonūs pojūčiai praeina savaime. Visgi, patyrus nerimą keliantį širdies plakimą, labai svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti ir kokiais būdais galima greitai stabilizuoti savo savijautą namų sąlygomis. Kardiologai pabrėžia, kad panika yra didžiausias priešas tokiose situacijose, nes ji dar labiau skatina streso hormonų, ypač adrenalino, išsiskyrimą, o tai tik dar labiau greitina pulsą ir sunkina būklę. Todėl pirmoji ir pati svarbiausia taisyklė – pasistengti išlikti ramiems, atpažinti savo kūno siunčiamus signalus ir pritaikyti kelis paprastus, bet mediciniškai pagrįstus bei itin efektyvius metodus širdies ritmui atkurti.
Pagrindinės priežastys, kodėl širdis pradeda plakti neritmingai
Norint sėkmingai suvaldyti aritmijos epizodus, pirmiausia reikia suprasti, kas juos provokuoja. Širdies ritmą reguliuoja sudėtinga ir jautri elektrinė sistema, kuriai įtaką daro daugybė išorinių ir vidinių veiksnių. Kartais užtenka vienos bemiegės nakties, per didelio išgerto kavos puodelių skaičiaus ar staigaus išgąsčio, kad pajustumėte nemalonius krūtinės plazdenimus.
Kardiologai išskiria kelis dažniausius kasdienius veiksnius, kurie gali laikinai išderinti net ir visiškai sveikos širdies veiklą:
- Nuolatinis stresas ir emocinė įtampa. Patiriant stresą, organizmas išskiria daug kortizolio ir adrenalino. Šie hormonai veikia kaip natūralūs stimuliatoriai, kurie paruošia kūną „kovok arba bėk“ reakcijai, todėl širdies susitraukimų dažnis staigiai išauga.
- Kofeino ir kitų stimuliantų perteklius. Per didelis kavos, energinių gėrimų, stiprios juodosios ar žaliosios arbatos kiekis gali sudirginti širdies laidžiąją sistemą. Taip pat įtakos gali turėti tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, vaistų nuo slogos, turinčių pseudoefedrino, vartojimas.
- Elektrolitų disbalansas. Kalio, magnio ir kalcio trūkumas yra viena dažniausių aritmijų priežasčių. Šių organizmui būtinų mineralų greitai netenkama gausiai prakaituojant karštą vasaros dieną, intensyviai sportuojant, viduriuojant ar tiesiog nepilnavertiškai maitinantis.
- Miego trūkumas ir lėtinis nuovargis. Ilgalaikis kokybiško poilsio deficitas išsekina vegetacinę nervų sistemą, todėl organizmas tampa jautresnis bet kokiems išoriniams dirgikliams, o širdis pradeda reaguoti nereguliariais susitraukimais.
- Žalingi įpročiai. Alkoholio vartojimas, ypač didesniais kiekiais (vadinamasis „šventinės širdies sindromas“), ir rūkymas sukelia kraujagyslių spazmus, toksiškai veikia širdies ląsteles ir iškreipia normalų širdies elektrinių impulsų plitimą.
Raudonosios vėliavėlės: kada delsti negalima ir būtina gydytojų pagalba?
Nors daugelis širdies permušimų yra nepavojingi, būtina mokėti atskirti gerybinius epizodus nuo gyvybei pavojingų būklių. Kardiologai griežtai įspėja, kad jokie naminiai atsipalaidavimo ar pirmosios pagalbos būdai negali pakeisti profesionalios medicininės pagalbos, jei pasireiškia tam tikri pavojaus signalai. Laiku suteikta medikų pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jeigu kartu su ritmo sutrikimu jaučiate bent vieną iš šių grėsmingų simptomų:
- Stiprus, spaudžiantis, deginantis ar plėšiantis skausmas krūtinėje, kuris trunka ilgiau nei kelias minutes ir gali plisti į kairę ranką, kaklą, apatinį žandikaulį, pečius ar nugarą. Tai gali būti miokardo infarkto požymis.
- Staigus, nepaaiškinamas oro trūkumas ir stiprus dusulys, atsiradęs net ir visiškoje ramybės būsenoje.
- Sąmonės temimas, labai stiprus galvos svaigimas, artėjančio alpimo jausmas ar net trumpalaikis sąmonės netekimas (sinkopė).
- Šaltas, lipnus prakaitas, staigus odos išblyškimas ir neįprastas, stiprus bendras silpnumas, neleidžiantis net atsistoti.
- Jei jūsų pulsas ramybės būsenoje staiga viršija 140-150 dūžių per minutę, širdis plaka visiškai chaotiškai ir šis būklės pablogėjimas nesulėtėja ilgiau nei 10-15 minučių.
Kardiologo patarimai: pirmoji pagalba sau namų sąlygomis
Jeigu aukščiau išvardintų pavojaus signalų nėra, o jūs tiesiog jaučiate, kad širdis plaka per greitai, „šokinėja“ ar pulsuoja neritmingai po stresinės situacijos ar fizinio krūvio, galite išbandyti kelis kardiologų rekomenduojamus metodus. Šie veiksmai padeda natūraliai suaktyvinti klajoklinį nervą (lot. nervus vagus), kuris veikia kaip pagrindinis organizmo ramybės stabdys ir natūralus širdies ritmo lėtintojas.
Klajoklinio nervo stimuliavimo technikos
Klajoklinis nervas yra ilgiausias galvinis nervas ir pagrindinis parasimpatinės nervų sistemos komponentas, atsakingas už organizmo funkcijų nuraminimą po patirto streso. Tinkamas jo stimuliavimas gali tiesiog per kelias sekundes nutraukti tachikardijos (dažno širdies plakimo) epizodą ir grąžinti normalų pulsą.
- Valsalvos manevras. Tai vienas populiariausių ir efektyviausių kardiologų patarimų. Atsisėskite, giliai įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą ir stipriai stanginkitės pilvu žemyn – lyg eitumėte į tualetą tuštintis, arba bandykite išpūsti orą per stipriai užspaustą nosį ir sučiauptas lūpas. Išlaikykite šią krūtinės ir pilvo įtampą apie 10-15 sekundžių, tuomet staigiai iškvėpkite ir atsipalaiduokite. Šis veiksmas reikšmingai padidina spaudimą krūtinės ląstoje, o tai tiesiogiai stimuliuoja klajoklinį nervą ir lėtina impulsų perdavimą širdyje.
- Šalto vandens terapija (nardytojo refleksas). Pripilkite nedidelį dubenį labai šalto vandens, geriausia į jį įmesti kelis ledo kubelius. Giliai įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą ir panardinkite savo veidą (ypač sritį aplink akis ir nosį) į šaltą vandenį 10-15 sekundžių. Tai sukelia evoliucinį vadinamąjį „nardytojo refleksą“, kuris automatiškai ir labai greitai sulėtina širdies ritmą, siekdamas taupyti deguonį. Jei neturite dubens, galite tiesiog gausiai apsiprausti veidą lediniu vandeniu iš čiaupo arba uždėti šlapią šaltą rankšluostį ant veido ir kaklo.
- Kosulio refleksas. Jei jaučiate prasidedantį permušimą, kelis kartus stipriai, giliai ir atkimštai sukosėkite. Kosulys, panašiai kaip ir Valsalvos manevras, padidina spaudimą krūtinės ląstos viduje ir gali padėti savotiškai „perkrauti“ širdies elektrinę sistemą.
Taisyklingas kvėpavimas ir dėmesio nukreipimas
Kvėpavimo procesas yra neatsiejamai ir tiesiogiai susijęs su širdies darbu. Kai mes išsigąstame pajutę ritmo sutrikimus, neretai pradedame kvėpuoti paviršutiniškai, per krūtinę ir labai greitai. Tai sukelia hiperventiliaciją – kraujyje sumažėja anglies dioksido lygis, dėl ko kraujagyslės susiaurėja, o širdies plakimas dar labiau padažnėja. Kardiologai pataria nedelsiant atsisėsti ar atsigulti patogioje pozoje, atlaisvinti veržiančius drabužius, užmerkti akis ir sutelkti dėmesį išimtinai į savo kvėpavimą.
Labiausiai rekomenduojamas yra diafragminis kvėpavimas arba populiarusis „dėžutės kvėpavimo“ (angl. box breathing) metodas. Jo technika labai paprasta: lėtai įkvėpkite per nosį skaičiuodami iki keturių (jaučiant, kaip išsipučia pilvas, o ne krūtinė), sulaikykite kvėpavimą skaičiuodami iki keturių, tuomet labai lėtai iškvėpkite per burną skaičiuodami iki keturių ir galiausiai vėl sulaikykite kvėpavimą skaičiuodami iki keturių, prieš pradedant naują ciklą. Pakartokite šį ciklą bent 5-10 minučių. Svarbu pabrėžti, kad iškvėpimas turi būti ilgas, lėtas ir atpalaiduojantis, nes būtent iškvėpimo fazės metu aktyvuojama parasimpatinė nervų sistema ir širdies susitraukimų dažnis natūraliai lėtėja.
Skysčių ir elektrolitų balanso atstatymas
Dažnai pamirštama, tačiau be galo svarbi aritmijų priežastis – paprasčiausia dehidratacija. Jei organizmui trūksta skysčių, kraujo tūris sumažėja, kraujas tampa tirštesnis. Tokiu atveju širdžiai tenka kur kas didesnis krūvis jį varinėti po kūną, todėl, siekdama kompensuoti sumažėjusį tūrį, ji privalo plakti greičiau ir stipriau. Pajutę ritmo sutrikimus, neskubėdami, mažais ir ramesniais gurkšneliais išgerkite 1-2 stiklines kambario temperatūros vandens.
Dar geriau, jei po ranka turite natūralaus mineralinio vandens, praturtinto magniu ir kaliu. Būtent magnio trūkumas labai dažnai pasireiškia širdies permušimais (ekstrasistolėmis), naktiniu kojų raumenų mėšlungiu, akių vokų trūkčiojimu ir padidėjusiu nervingumu bei jautrumu. Kardiologai rekomenduoja tiems pacientams, kurie dažnai susiduria su gerybiniais širdies ritmo sutrikimais, pasitarti su gydytoju ir profilaktiškai vartoti magnio bei kalio preparatus, ypač po intensyvaus fizinio krūvio, gausaus prakaitavimo ar ilgo streso kupino periodo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar normalu jausti pavienius širdies permušimus kiekvieną dieną?
Taip, pavieniai permušimai, mediciniškai vadinami ekstrasistolėmis, yra visiškai normalus reiškinys. Net ir jauno, fiziškai aktyvaus ir visiškai sveiko žmogaus širdis per parą padaro kelias dešimtis ar net kelis šimtus netaisyklingų dūžių, kurių mes dažniausiai net nejaučiame, nes tuo metu būname užsiėmę veikla. Nerimauti ir kreiptis į gydytojus reikėtų tik tuomet, jeigu permušimai tampa labai dažni, sukelia silpnumą, diskomfortą krūtinėje, temdo sąmonę ar stipriai trukdo kasdienei kokybiškai veiklai.
Ar panikos ataka gali imituoti rimtą širdies ritmo sutrikimą?
Tikrai taip, ir tai nutinka labai dažnai. Panikos atakos metu organizme išsiskiria didžiulis kiekis streso hormonų, dėl kurių širdis gali pradėti plakti 130-160 dūžių per minutę greičiu. Žmogus jaučia smarkų dusulį, spaudimą krūtinėje, mirties baimę. Simptomai tampa identiški tikrai, gyvybei pavojingai aritmijai ar net infarktui, tačiau šiuo atveju jie yra psichologinės kilmės. Lėtas diafragminis kvėpavimas, grynas oras ir dėmesio nukreipimo technikos padeda nuraminti šį išgąsčio procesą be jokių pasekmių širdžiai.
Kokius tyrimus turėčiau atlikti pas kardiologą po patirto aritmijos epizodo?
Pagrindinis standartinis tyrimas, nuo kurio visuomet pradedamas širdies ritmo sutrikimų vertinimas, yra elektrokardiograma (EKG). Tačiau jei epizodai yra trumpi ir kardiogramos užrašymo metu kabinete neužfiksuojami, kardiologas gali paskirti Holterio monitoravimą. Tai nedidelis nešiojamas aparatas, kuris nuolat įrašo jūsų širdies veiklą 24, 48 valandas ar net ilgiau jūsų įprastoje aplinkoje. Taip pat įprastai atliekamas širdies ultragarsinis tyrimas (echokardiografija), siekiant įvertinti širdies struktūrą, vožtuvų darbą, bei išsamūs kraujo tyrimai skydliaukės hormonų veiklai ir elektrolitų kiekiui organizme įvertinti.
Ar miego poza gali išprovokuoti krūtinės permušimus naktį?
Gana dažnai žmonės skundžiasi, kad širdis pradeda plakti stipriai ir neritmingai vos tik atsigulus į lovą, ypač ant kairiojo šono. Tai lengvai paaiškinama anatomija: tokioje padėtyje širdis dėl gravitacijos tiesiog priartėja arčiau krūtinės ląstos sienelės. Dėl to jos natūralūs dūžiai tampa jaučiami kur kas stipriau ir fizinis kontaktas su aplinkiniais audiniais gali šiek tiek dirginti širdies raumenį. Jei tai kelia diskomfortą, geriausia pabandyti pakeisti miego pozą – atsigulti ant dešiniojo šono arba ant nugaros ir šiek tiek pakelti galvūgalį.
Ką pravartu turėti namų vaistinėlėje širdies veiklai palaikyti
Nors trumpalaikiai širdies ritmo sutrikimai dažnai greitai ir sėkmingai suvaldomi fiziniais vagaliniais manevrais bei kvėpavimo technikomis, labai naudinga namų vaistinėlėje nuolat turėti natūralių priemonių, kurios padės palaikyti normalią širdies ir nervų sistemos funkciją ištikus netikėtam stresui. Šios priemonės nereikalauja specialaus recepto, yra saugios naudoti kaip pirmoji švelni pagalba patyrus įtampą ar pajutus nerimą dėl atsiradusio širdies plazdenimo.
Vaistinių augalų ekstraktai ir arbatos yra vienas populiariausių ir laiko patikrintų pasirinkimų. Valerijono šaknų, sukatžolės, pipirmėtės ar gudobelės preparatai pasižymi stipriu raminančiu poveikiu ir natūraliai bei saugiai retina širdies susitraukimų dažnį. Sukatžolė ypač vertinama vaistininkų ir kardiologų, nes ji ne tik efektyviai mažina nervinę įtampą, bet ir tiesiogiai teigiamai bei raminančiai veikia širdies raumenį, padeda stabilizuoti lengvus tachikardijos epizodus. Užsiplikyti puodelį šiltos melisų ar ramunėlių arbatos pajutus pirmuosius nerimo simptomus taip pat yra puiki, atpalaiduojanti praktika, padedanti sušildyti kūną, nukreipti mintis ir atpalaiduoti įsitempusius krūtinės raumenis.
Be augalinių preparatų, itin svarbu namuose turėti greitai pasisavinamų magnio formų, pavyzdžiui, skysto pavidalo magnio citrato, magnio bisglicinato ar magnio chelato. Esant ūmiam streso epizodui, organizmas vos per kelias minutes išeikvoja didžiules magnio atsargas kraujyje, todėl papildoma jo dozė miltelių ar skysčio pavidalu gali būti būtent tai, ko labiausiai reikia sudirgusiai širdies laidžiajai sistemai nuraminti ir normaliam ritmui atstatyti. Taip pat verta pasirūpinti kalio atsargomis, jei daug sportuojate ar dirbate fizinį darbą. Nepamirškite, kad širdies sveikata yra ilgalaikis ir visapusiškas procesas, apimantis tiek tinkamą fizinę, tiek sveiką emocinę gerovę, todėl laiku suteikta švelni, atsakinga pagalba sau namuose gali užkirsti kelią daugeliui rimtesnių sveikatos problemų ateityje.
